Meilė per atstumą

Džiaugiuos, kad puikiai praleidot laiką O toks temperamentas irgi nieko blogo, mažiau nervų ir streso jums bus Tuoj ir vėl susitiksit

Suprantu, kad su tikslumu tokioj situacijoj tikrai sunkiai, kai užsisuki darbų verpete, bet žinot, aplinką pakeisti irgi bus į naudą, ypač pradžioj tas įdomu ir žavi. O ir lengviau, nes mylimas žmogus šalia

Maniškis jau pas mane. Dabar abu užsiėmę savo reikalais, aš truputį įlindau į forumą, paskaitinėju savo medžiagą studijoms. Jis žiūrisi savo darbus. Važinėjam visur, vakar mano draugus kitame mieste aplankėm, smagiai laiką praleidom. Oi, kaip nelaukiu, kol jis išvyks, nes tada tik apie Kalėdas susitiksim. Nors Kalėdų aš šiaip ar taip labai laukiu - man tai šilumos ir ypatingo jaukumo kupinas laikas

Papildyta:


Labai lengva būti ekspertu, kol pas nesusiduri su tokia situacija. Tada visi žinau, kažkas pasakojo ir panašūs teiginiai prarandą prasmę, nes už dviejų žmonių santykius ir yra atsakingi tik tie du juose dalyvaujantys žmonės, o ne statistika, pavyzdžiai, kitų nuomonės ir pan. Kitaip sakant, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Aš anksčiau irgi maniau, kad per atstumą draugauti negalėčiau, kol tai pačiai nepasidarė aktualu.

Papildyta:


Šioje vietoje labai pritariu Geltonkasei. Savo mintis ir emocijas galim valdyti patys visada, todėl suvokiant ginčų beprasmiškumą, viską galima išsiaiškinti kitais kultūringais būdais ir vienas kito neskaudinant.

Na taip... ismoksiu
Siuo metu jis Lietuvoje. Taip gera, bet kartu ir taip graudu, kad jau ryt paskutine musu diena. Taip greit tos trys praejo...

Suprantu. Mūsų su SB laikas kartu irgi jau eina į pabaigą. Nesmagu, nes po to laukia beveik du mėnesiai nesimatymo Na, bet ką dabar padarysi. Todėl būdama Tavo vietoj būčiau laiminga laiminga, jei tik galėčiau saviškį taip dažnai matyt. Dabar grįžau iš mokslų, o jis taip mano kambarį gražiai sutvarkė - pasistengė, nes žino, kad šiandien daug darbo turiu

Na o judviem gražios tos paskutinės dienos

Man vis dazniau susitikimo dziaugsmas virsta liudesiu... kad ir vel reiks issiskirti.
Kantrybes visoms laukiancioms

Deduosi prie laukiančių

Sveika, festina lente.
Aš susitikusi stengiuosi galvoti apie susitikimą, o ne liūdėti anksčiau laiko. Padeda. Be to, daugmaž žinau, kada atstumas baigsis. Tai irgi padeda.

Flintuke, sveika prisijungusi

Beje, merginos, galit ir plačiau papasakoti, kur yra jūsiškiai ir koks atstumas skiria

[quote=Elegantiškai sninga,2011 10 27, 10:40]
Sveika, festina lente.
Aš susitikusi stengiuosi galvoti apie susitikimą, o ne liūdėti anksčiau laiko. Padeda. Be to, daugmaž žinau, kada atstumas baigsis. Tai irgi padeda.

Zinoma tai padeda,bet laikui begant ima slegti. Musu susitarimas buvo taip pagyventi metus laiko,tada viskas buvo paprasta ir aisku. Besibaigiant tam laikui,prasidejo ta nelemtoji krize ir visi musu planai sugriuvo. As negaliu isvaziuoti del sveikatos,jis neturi cia kur gryzti del darbo. Sunku abiems... As visada sutinku ji su sypsena,ir islydziu su sypsena. Bet kai nieks nemato... Ir jam kiekviena karta sunkiau isvaziuoti,sako nebenoriu,nebegaliu taip,bet ka daryti cia,jei grysi ir neturesi jokiu pajamu. Tik tikimes,ta situacija pasikeis anksciau ar veliau. Gryzta i namus kas 2 menesius,tai nors tas pliusiukas sildo. Pesimistams visada atsaunu,kad tai ne amzinai. Daug piktu zmoniu aplink,visi tik ir skuba ko nors prikalbeti negero. Bet po tiek metu kartu,jokie atstumai santykiu nesaldo. Kiek idedi,tiek ir turi. O mes abu stengiames. Tai gi taip laikina...tik kartais uztrunka

Zinoma tai padeda,bet laikui begant ima slegti. Musu susitarimas buvo taip pagyventi metus laiko,tada viskas buvo paprasta ir aisku. Besibaigiant tam laikui,prasidejo ta nelemtoji krize ir visi musu planai sugriuvo. As negaliu isvaziuoti del sveikatos,jis neturi cia kur gryzti del darbo. Sunku abiems... As visada sutinku ji su sypsena,ir islydziu su sypsena. Bet kai nieks nemato... Ir jam kiekviena karta sunkiau isvaziuoti,sako nebenoriu,nebegaliu taip,bet ka daryti cia,jei grysi ir neturesi jokiu pajamu. Tik tikimes,ta situacija pasikeis anksciau ar veliau. Gryzta i namus kas 2 menesius,tai nors tas pliusiukas sildo. Pesimistams visada atsaunu,kad tai ne amzinai. Daug piktu zmoniu aplink,visi tik ir skuba ko nors prikalbeti negero. Bet po tiek metu kartu,jokie atstumai santykiu nesaldo. Kiek idedi,tiek ir turi. O mes abu stengiames. Tai gi taip laikina...tik kartais uztrunka
[/quote]

o kaip jums pavyksta išlydėti su šypsena? aš visada apsibliaunu, nu tiesiog negaliu, ašaros pačios rieda
Iš tiesų, tai dar labai apsunkina apslinkinių klausimai ir stebėjimasis" kaip jūs taip galit, aš negalėčiau, neištverčiau " ir t.t. bet aš į tokius pasisakymus stengiuos atsakyti "dėl to ir nėra pas jus atstumo, nes tu negalėtum, o mes galim" nors kartais tikrai būna labai liūdna...ypač atšalus orams, kai greitai temsta, ilgi vakarai
Papildyta:
o apskritai paskaičiau šią temutę, tai žiū netiek ir daug čia laukiančių, žinoma, dėl to tik džiugu, tačiau manau, kad realybėje tokių draugysčių ir šeimų yra tikrai daug

As kai kazkada sakiau, bet pasikartosiu, kad mano draugas 12 dienu dirba uzsienyje- 4 buna Lietuvoje. Bet vis dazniau uzsimena, kad jei ir toliau taip stipriai dides musu norai, i Liertuva skraidys po kiekvioenu darbadieniu, t.y. 4 dirbs, 4 bus Lietuvoje.
Man sunkiausios buna pirmos dienos po jo isvaziavimo. O veliau jau nuotaika gereja, imu skaiciuot dienas iki musus susitikimo. Dabar gris lapkricio 2

O siaip labai labai laukiu gruodzio vidurio. Nes nuo jo jis visa menesi bus Lietuvoje Sunku patiket...

Flintuke, aš turėjau omenyje tai, kad susitikusi tuo momentu labai džiaugiuosi ir negalvoju apie artėjantį išsiskyrimą (nors iš esmės kiekvienas susitikimas kartu reiškia ir tai, kad po kokios savaitės vėl reikės išsiskirti keliems mėnesiams...). Išsiskiriant tai tikrai būna mano ašarų. Aš saviškiam vis sakau, kad pavydžiu vyrams, jog jie taip neašaroja ir moka kitaip susitvarkyti su savo emocijomis. Saviškį išlydėjau šį pirmadienį. Gražią saulėtą dieną stebėjau jo lėktuvą pakylant iš oro uosto. Gerai, kad buvau su nuo saulės akiniais, nes tikrai ašarojau. Buvo liūdna. Liūdna grįžti namo ir pamatyti, kad tuščia, nėra jo daiktų, niekas nepabučiuoja grįžus ir nėra kam pasakyti „labas“. Aš pagalvojau, kad man gal lengviau, nes užsienyje esu aš, o Lietuvoje jis. Aš puikiai žinau jo aplinką ir gyvenimo būdą ten ir pasitikiu juo šimtu procentų.

O dėl aplinkinių, tai jie daug ką sako. Pasikartosiu, bet aš prieš keletą metų savo draugei, kuri su savo vaikinu bendravo per atstumą, sakydavau tą patį „negalėčiau“. Bet va, pasirodo, galiu, nes noriu. Manęs negatyvi aplinkinių nuomonė neveikia. Aš stengiuosi kreipti dėmesį tik į gerų draugų nuomonę, o ji visada palaikanti ir padrąsinanti. Visi kiti yra laisvi galvoti ką nori. Irgi padeda

[quote=Elegantiškai sninga,2011 10 27, 14:14]
Flintuke, aš turėjau omenyje tai, kad susitikusi tuo momentu labai džiaugiuosi ir negalvoju apie artėjantį išsiskyrimą (nors iš esmės kiekvienas susitikimas kartu reiškia ir tai, kad po kokios savaitės vėl reikės išsiskirti keliems mėnesiams...). Išsiskiriant tai tikrai būna mano ašarų. Aš saviškiam vis sakau, kad pavydžiu vyrams, jog jie taip neašaroja ir moka kitaip susitvarkyti su savo emocijomis. Saviškį išlydėjau šį pirmadienį. Gražią saulėtą dieną stebėjau jo lėktuvą pakylant iš oro uosto. Gerai, kad buvau su nuo saulės akiniais, nes tikrai ašarojau. Buvo liūdna. Liūdna grįžti namo ir pamatyti, kad tuščia, nėra jo daiktų, niekas nepabučiuoja grįžus ir nėra kam pasakyti „labas“. Aš pagalvojau, kad man gal lengviau, nes užsienyje esu aš, o Lietuvoje jis. Aš puikiai žinau jo aplinką ir gyvenimo būdą ten ir pasitikiu juo šimtu procentų.

Na, pas mus atvirkščiai, aš Lietuvoje esu, o jis užsienyje, tai net nežinau kam lengviau gal ir man, nes čia šeima, draugai, galiu su draugem susitikti, nueit vyno kur išgerti, bet labai suspaudžia širdį, kai ateina savaitgalis, o taip nesinori vienai sėdėt, o visos suplanavusios kažką nuveikti su savo antrom puselėm...
O dėl pasitikėjimo vienas kitu, tai, manau jam ramiau, nes vistiek žino visą mano aplinką, ką ir su kuo veikiuo, o kur jis būna aš irgi žinau, tačiau tikrai daug žmonių, su kuriais jis dabar bendrauja aš nesu net mačiusi Tačiau aš vistiek juo pasitikiu ir net minčių nėra tokių, kad jis galėtų kažką negero ten veikti
Papildyta:


Na, tikiuosi ir man pavyks išsiugdyti šią savybę dėl kitų nuomonės, nes aš tai labai imu į širdį ką kiti sako aišku tai mano sprendimų visiškai neįtakoja, jau dėl to tai tikrai bet kartais užgauna širdį, dar neišmokau atsiriboti nuo negatyvių komentarų

Kaip pavyksta?.. Net nzn,tiesiog taip reikia. Kitaip nei as,nei jis nepakeltumem tokio gyvenimo. Siaip gyvenime as esu tokia verksne,bet va tokiom akimirkom vyras nera mates mano asaru. Orouostuose kai matom verkiancius,tai mums isspaudzia sypsena. Juk taip tik sunkiau. Man dazniau asaros byreti pradeda,kai tiesiog sedim dviese kur nors ramiai.
O laukianciu yra tikrai daug,tik ne visos tuo nori dalintis. Vis gi aplinkiniu nuomone kartais varo i nevilti ir nesinori nieko pasakotis. As tema sekiau senai,bet nesinorejo man cia nei guostis,nei dziaugtis. Tiesiog taip yra. Pripranti zmogus prie visko. Kas negali taip gyventi ir nesupranta,taip ir negyvena. Ne atstumas isskiria zmones.