Mot.atostogų pabaiga, darbas ir darželis

Sveiki,
turim tokia situacija:
mokamos motinystes atostogos zmonai jau baigesi sausi, iki siol vaika priziurejo namie. Dirbu pamainomis, tad padeti galiu daznai ir ivairiu dienos metu. I darzeli vaikas prades eiti po triju savaiciu, mamyte pradeda moraliskai ruostis pradeti dirbti. Cia ir prasideda niuansai
Darbo, kuriame dirbo zmona, nemegsta, galvoja ieskoti mielesnio, bet nori i ji gryzti, nes jei eitu i nauja darba, tai stresuotu del vaiko darzelyje ir negaletu saves skirti darbui. I sena darba gryzti reikia antros masinos seimoje, nes i darba kelione autobusu uztrunka daugiau kaip valanda, o masina vos 15 minuciu. Po poros menesiu prades ieskoti norimo darbo, o ji gall but ras prie pat namu, ar centre, kur daznai ir greitai kursuoja autobusai arba galima nuvaziuoti dviraciu. Tad neatmetama galimybe, kad po keliu menesiu teks vienos is masinu atsisakyti. Automobilio nori apynaujo, tam iseitu apie 2/3 seimos santaupu. Turim paskola namui, arteja dvieju kambariu remontai.
I darzeli vaikas prades eiti treciadieni, o mama i darba - nuo pirmadienio kita savaite, tai pirmas tris dienas gales pabuti su vaikuciu darzelyje kiek nores. As tomis savaitemis dirbu naktimis, ir diena turiu laiko paimti vaika is darzelio, ar pabuti kazkiek su juo tenai. Po to savaite darbo diena, ir vel dvi naktines pamainos. Mama mano, kad jai ir vaikui bus didziulis stresas, gali ilgai nepritapti darzelyje, ir kad nebutu vaikui traumu, nori dirbti puse etato iki puses metu, vaika pasiimant namo is darzelio atejus pietu miegui, nes yra kategoriskai isitikinusi, kad vaikas pietu darzelyje neuzmigs.
Darzelis yra uz keliu simtu metru nuo namu (apie 10 min pestute). Vaikui - 17 men, mergaite.
Kaip manote, jinai cia per daug perdeda? Moteris stipri ir neispaikinta, drasos ir ryzto turi daugiau, nei daznas vyras Juolab ir kad darbas jos nera toks, prie kurio reiktu ilgai pratintis gryzti - virtuve ir valymas.
Suprantu, kad mamoms bet koks issiskyrimas su vaiku yra lyg peilis sirdin, bet darzelis ir mokykla juk nera rekrutavimas i caro kariuomene 25eriems metams...
Vaikas yra megstantis bendrauti, labai gabus ir protingas, nemanau, kad jai kiltu didesniu rupesciu darzelyje...


Noreciau isgirsti patarimu, kaip elgtis sioje situacijoje is zmoniu, kurie jau perejo per gryzimo i darba sunkumus ir rupescius. Taip pat noretusi, kad ir teveliai butu aktyvus savo patarimais

na ka galima pasakyti...matosi kad jus esate sviesaus proto, ko nepasakyciau apie mama mano nuomone ji pati yra per daug prisirisusi prie mazosios..ir i darzeli eiti yra problema labiau mamai nei vaikui Kazkodel kai kurios mamos nenori paleisti savo vaiku..nori kiekviename zingsnyje saugoti..o jei kas uzgaus o jei kas izeis...gyvenimas toks..ir vaikai tikrai kuo puikiausiai prie to prisitaiko...paskaitykite kiek istoriju mamu kurios laike savo vaikus iki 4m namuose ..o potoisleido i darzeli..o tada sprendzia tokias pboblemas..kodel niekas nedraugauja? kodel nezaidzia?ir ttt...tiesiog vaikas turi buti tarp vaiku...o neaugti bobuciu ir suaugusiu pasaulyje Tad mamai reikia susiimti ir leisti vaikui biski atsiskirti..jie gali ir moka daug daugiau nei mes numanome mes isleidome i darzeli 2m...triju menesiu begyje..ismoko ir valgyti pats..ir puodas tapo draugu..ir piesia ir dainuoti bando ir t.t.t.ir soske darze visiskai nereikalinga..nors namie is burnos nepaleidzia..ir uzmiega patspirmas nes ispudziu daug..pavargsta..svarbu ideti koki mylima zaisliuka su kuriuo miegoti jei toks yra
sekmes..kad tik tokios bedos butu

Leisti vaika i darzeli nuo dvieju metu, o paciai atidirbti visa darbo diena ir po jos pasiemus vaikeli praleisti su juo visa vakara - tai sakyciau man tiesiog seimos idile. Visi taip augom, taigi isleidimas i darzeli kaip ir temos autorius sake dar ne rekrutavimas. Tikrai viskas suderinama, juolab tetis dirba pamainomis, todel mazyle itariu gali buti veliau nuvedama ir anksciau paiimama. O mamytei siulyciau zvilgtereti i ateiti ir visa sia situacija ivertinti kitu kampu: pvz. kaip suderinti darba ir daznas vaiko ligas darzelyje, kuriu ten tikrai padaugela Va cia ir prasideda panika, o vaikas turi augti vaiku aplinkoje, o ne po mamos sijoneliu ir babyciu apsuptas. Musu seima nepajuto jokio diskomforto ar kitokiu trikdziu man gryzus i darba O stai mazius daug savarankiskesnis pasidare, su kalba pajudejome i prieki, pradejo pats valgyti, rengtis ir t.t.

As irgi ketinu grizti i darba rugsejo men. Tuo metu isleisiu ir savo 1m.4men. dukryte i lopseli. Pati jau pradejau panikuoti, kaip reikes viska suderinti. Nelabai pergyvenu, kaip jai seksis adaptuotis darzelyje, nes yra pakankamai guvus, smalsus vaikas, bet labai bijau ligu. Dar ir dabar siurpas nukrecia prisiminus nemiegotas naktis prie karsciuojancio vaiko. Bet atostogu metu juk jas galima buvo kompensuoti dienos miegeliu kartu su vaiku. Neisivaizduoju, kaip reikes produktyviai dirbti be miego, o grizus buti prie sergancio vaiko.
Kai mazajai buvo puse metuku, degiau noru dirbti, nes namuose be galo pavargdavau su savo neramiu vaiku, bet tada apie tai pagalvoti neleido sveikas protas, kad vaikas maziukas, kad jam dar labai reikia mamos. O dabar su siaubu ziuriu i grizima darban, nes nebezinau, kaip suderinti viska. Darbe manes labai laukia, vietoj manes priimto zmogaus sutartis terminuota, man grizus, jis bus atleistas. Taciau is bendradarbiu girdziu, kad grizusios manes laukia baisi netvarka, kad reikes taisyti kruvas kito zmogaus padarytu klaidu, speti padaryti uzdelstus darbus ir pan. Zodziu laukia stresas ne tik del adaptacijos darzelyje, bet ir del darbe uzgriusiancios nastos. Vien pagalvojus apie tai, apima siaubas. Darbas ne toks, kad 17 val uzdarytum duris ir nerupestingai eitum namo. Anksciau tekdavo dirbti net savaitgaliais, nes darbo pobudis to reikalaudavo. Neisivaizduoju, kaip viska suderinti...

pirmiausiai tai mama tikrai negali nuspet kaip vaikui seksis darzelyje , mano dickis labai judrus ir bendrauja bet po siai dienai nenori eiti i darzeli ir darzelis jam kancia. o mazoji verkia kai tik neina i darzeli, nes labai nori draugaut su vaikais. isleidom mazyle i darzeli kai ji buvo 1m. 9 men ir nebuvo nei vienos asaros. pietu darzelyje miega ir uzmiega visi vaikai. jie juk keliasi 7 visa diena zaidzia, eina i lauka. priklauso viskas nuo aukletoju , musu grupeje dirba siltos geros moterys, paskaito pasaka pries miega visi vaikuciai miega. jei pusmeti vaika pratins buti darzelyje puse dienos jis ipras ir kai reiks palikt visai dienai bus problema. vaikas nesupras kodel anksciau pusdienis dabar visa diena ir nores kad ji ir toliau pasiiminetumet pries pietu miega.
as irma diena palikau valanda, antra diena 2 valandas, trecia, ketvirta ir penkta diena pasiimdavau pries pat pietu miega. paskui savaite iskart po pietu miego ir jau po 2 savaiciu isbudavo iki 17val. bet nepamirskime ligu. neserganciu ir darzeli lankanciu vaiku deja nera. daugiau ar maziau serga visi. deja mano mazosios ligos tokios kad as negaliu galvot apie darba. jei ji nebutu tokia komunikabili butu dar sau buvus namie bet ji nori i darzeli - leidziu. taciau va nuo birzelio jai atostogos o serga ir serga. nezinau kuris darbdavys sutiks kad mama imtu biliutenius. pagalvokit ar turesit kur palikti vaikuti sergant, o kai jam 40 temperatura ir jis nuolat prasosi mamos... zmona jau zino kaip sename darbe ziuri i biliutenius kokia valdzia todel gali tai ivertinti. as nejau dirbti puse etato. veliau uzsiregistravau darbo birzoje ,ieskau darbo, deja tai ne taip lengva. birza moka pasalpa , kurios deka dar galiu ir nedirbti kuri laika. taciau kiek ejau i pokalbius visi klausia kiek vaiku ir ar bus kam ziuret ligos atveju o realiai tai nebus jei kartais mociute ir paziuretu su serganciu vaiku buti niekas nenori o ir vaikas sergnatis nori mamos.vaiko adaptacija darzelyje palyginus su ligomis yra menkniekis

ir dar nereikia perduoti vaikui nerimo del darzelio jei vaikas jaus kad mama pergyvena ji palikdama o dar buna kad ir verkia atsisveikindama tai ir vaikas pergyvens jausdamas mamos nerima, manydamas kad jam bus blogai. siuo atveju jei zmona labai jautri geriau i darziuka nuveskite jus. vaikas matydamas tecio ramuma ir pats jausis ramus.

ir ivertinkite ar zmonai darbas yra butinas iskart pradejus pratint vaika prie darziuko. juk moka ir pasalpa iki 2 metu jei neklystu? taigi iki mergytei sueis 24 men zmonos darbe gali ir palaukti ir per ta laika pamatys kaips sekasi vaikui adaptuotis o budama namie lengviau ras nauja darba , gales eiti i pokalbius. ne taip lengva isa diena dirbti paskui grizus buti su vaiku, zaisti, pilnavertiskai bendrauti, suruosti darzeliui, pamaitinti, paciai susiruosti i darba ir ryte zvaliai keltis ir keliauti, suegebet nepaveluoti tikras menas o jeigu vaikas serga ir naktis bemiege tai darbe sedi zvyro pripiltom akim ir visos mintys apie vaika. as bandziau 6 savaites ir nutariau kad vis tik kol dar galim sau leist dar neskubesiu. vyras visu simtu procentu tam rpitaria nes pats nelabai gal lakstyt darbo metu o vaikam tai tyrimai tai dar kazkas ir sventes darzelyje buvo - gaila buvo kaip daug tevu negalejo dalyvaut...
siulau nedaryt skubotu sprendimu.
Papildyta:


paaiskinkit man kur jus skubate kai uz vaikuti pinigeliai mokami iki vaikui sueis 2 metukai?

Pas mus moka 10 menesiu, tai zmona jau kuri laika gauna tik pinigus "sauskelnems" ir uz darzeli is valstybes, kas realiai sudaro kazkur penktadali jos vidutines menesines algos "i rankas". Siaip nebadaujam, uztenka ir mano algos visiem trimsir katinui



Labai idomios mintys, malonu skaityti. Prasom rasykit daugiau

Na, pirmiausia siais laikais ne visi darbdaviai saugo darbo vietas iki 2 metu, ypac jeigu tai yra nedidele imone. Ir daugelis nesivadovauja darbo kodeksu. Toje imoneje, kurioje dirbau, ne viena moteris po vaiko prieziuros atostogu nebuvo priimta - tiesiog graziai budavo paaiskinama, kad i jos pareigas priimtas zmogus puikiai tvarkosi, kad siuo metu nieko negali pasiulyti, o jeigu kuri nors principingai bandydavo irodineti savo teises, ji budavo priimta atgal i darba, taciau veliau ivairiais budais "isgrauziama", t.y. netiesiogiai priverciama (nuolatiniu kabinejimusi prie darbo kokybes, rezultatu, elgesio darbe, kompetencijos stokos ir pan.) savo noru iseiti is darbo. Tuo tarpu man siuo metu siuloma grizti i atsilaisvinusia darbo vieta, aukstesnes nei iki tol pareigas, gera atlyginima... taciau darbo kruvis atitinkamas. Aisku, skauda sirdi, bet juk iki vaikiukui sueis dveji metukai like 8 menesiai. Ar del ju atsisakyti siuo metu siulomu salygu, o veliau ieskoti naujo darbo, vel is naujo viska irodineti, ar pasistengti viska suderinti... Juk nepriklausomai nuo amziaus pradeta vesti i darzeli vaika vis tiek puls ligos. Naujame darbe su tuo tvarkytis bus ko gero kur kas sunkiau nei senajame. Sedeti su vaiku daugiau nei dvejus metus vis tiek neturesiu salygu, nes vyras uzdirba tiek, kad gali sumoketi imoka uz busto paskola ir komunalines paslaugas. Tikrai saves neteisinu, bet tikrai esu pasimetusi...

Aš irgi vesiu nuo rugsėjo, nors dar penkis mėnesius galėčiau namie palaikyt. Bet į darbą negrįšiu dar. Pralauksiu namie tą pereinamąjį laikotarpį, gal ligos (tfu tfu), gal ašaros, gal dar kažkas.. Daugiau laisvo laiko, tai naujo darbo pasiieškosiu, nes į seną nenoriu ir nelaukia. O, be to, jaučiuosi, kad per tuos pusantrų metų uždirbau šiek tiek daugiau laiko sau.

[quote=vaidicita,2011 08 03, 15:19]

paaiskinkit man kur jus skubate kai uz vaikuti pinigeliai mokami iki vaikui sueis 2 metukai?
[/quote

Apsisprendimas gryzti i darba anksciau nei vaikui sueis vieni metai - anaiptol nera joks skubejimas. Kai kuriais atvejais ziurime labai trumparegiskai, nepagalvodami o kas bus po tu dvieju metu, kuomet niekas nieko nebemokes, darbo igudziai bus sunyke. Nemanau kad yra labai paprasta sugryzti i darba ir tapt vel pilnaverciu darbuotoju po 2 metu pertraukos. Bet cia yra mano nuomone. Kartais susidaro ispudis, kad po begalybes priezasciu, kodel vaikas negales eiti i darzeli (nepripras, nemiegos, sirgs, nuskriaus, aukletojos nesuziures) slypi paprasciausias mamu nenoras arba baime gryzti i darba. Sutinku, is pradziu nera lengva - bet isskyrus atvejus kai labai uzpuola ligos - tikrai suderinama.

pazystama situacija del darzelio. si rudeni isvedziau savo angeliuka i lopsi. maniau, kad jum bus sunku, bet klydau. man tai sirdi spaude, kad sunus jau uzaugo ir reikia ji palikti svetimom moterim. paliekamas darzelyje verke tik 2d ir tik kol durys uzsidarydavo. namie pietu miego kol uzminga tai as nusikalu. o darzelyje atsigula pasiima tiute ir ziuredamas i lubas "nuluzta". negaliu patiketi maniau akletoja kalba apie kita, ne mano vaika. juk as, mama, jo neuzmigdau taip lengvai o cia kazkokia svetima moteris... saunu!!! juos ten veikia bandos jausmas ir jie ten yra lengviau sukalbami. kaip jau minejau, cia didesne trauma mamoms nei vaikams, bent jau mano atveju taip buvo. taigi, sekmes ir jums

Kiekvienai mamai sunku atsiskirti nuo savo vaiko. Tai normalu. Ir nieko keisto jūsų žmonoje nematau. O išeiti į darbą po motinystės atostogų ne kiekvienai taip paprasta. Nes laukia kitoks gyvenimo etapas. O darželyje vaikas užmigs.Anksčiau ar vėliau. Tik tas kategoriškas nusiteikimas dar atitoliną tą pietų miegą.

Beje,ar gerai supratau,kad kai tik vaikas pradeda eit į daržiuką,mama po kelių dienų jau į darbą? Jei taip,tai manau elgiatės kiek skubotai. Visų pirma vaikui reik laiko priprasti darželį,visų antra ir mama turi apsiprasti prie to,kad vaikas atsiskiria kuriam tai laikui dienos. Tai stresas ne tik vaikui,bet ir mamai. Ilgai laukti nereiks,kai vaikas susirgs. Gerai,jei jums sutaps budėjimas ar turit močiučių ar auklę prižiūrėt ligoniuką. O jei ne? Teks imti nedarbingumus. O jų bus ne vienas. Ir vėl stresuosit.Ir dėl darbo ir dėl vaiko.Siūlau mamai taip neskubėt į darbą,kelis mėn,jei galimybė yra,pavedžioti vaiką,apsiprasti prie pasikeitusios situacijos.

Kaip suprantu,temos autorius ne LT gyvena?

Na, ka gi... Jau trys mėnesiai kaip grįžau į darbą, tiek pat laiko mano 1,5 m mergytė lanko lopšelį. Dabar, jau turėdama patirties, galiu pasakyti, kad baimintis tikrai nebuvo ko. Mažiukei lopšelyje patinka, adaptacinis laikotarpis, kuomet darželyje likdavo su ašaromis, truko ilgų ilgiausiai 2-3 savaites. Vėliau į lopšelį ėjo noriai. Matau, kad lopšelyje mano vaikui gerai, kad daug ko mokosi, grįžusi kartoja grupėje dainuotas daineles, išmoko savarankiškumo - be vargo pati užmiega lovelėje, pati valgo... Gal esu negailestinga mama, bet nė karto palikdama vaiką, kad ir su ašarėlėmis, pati nesigraudinau - suvokiau, kad taip turi buti, kad to neišvengsi, tiesiog svarbiausia kartu su vaikiuku ne verkšlenti, o drąsinti jį, nuoat šnekėti, kaip daržiuke su vaikais smagu. Grįžus į darbą atsigavau, "susigrąžinau" save tokią, kokia buvau prieš motinystės atostogas. Nustebau, kaip anksčiau visas jėgas išsunkdavęs darbas, dabar manęs taip nebevargina. Į viską ėmiau žvelgti paprasčiau. Vyras ryte važiuodamas į darbą nuveža vaiką į darželį, aš grįždama iš darbo ją pasiimu. Pastebėjau, kad mano mergytė tapo klusnesnė, vakarais abi "draugaujame"
Vienintelės aplinkybės, kurias reikėtų apsvarstyti, ką reikės daryti, jeigu vaikiukas susirgs, nes tuomet atrodo, jog griūva visi planai. Dėkui dievui, mama gyvena netoli, todėl susirgus su ja dalinamės vaiko priežiūra namuose, kadangi į ilgalaikius biuletenius mano darbovietėje žiūri kreivai. Taigi kai susirgome, pirmasias sunkiasias dienas buvau kartu su vaiku, o sveikatytei pagerėjus, su ja budavo mano mama.
Grįžus į darbą, laikas ėmė bėgti neapsakomu greičiu. nespėju pastebėti, kaip greitai keičiasi mano vaikas, kaip greitai auga. Taigi jeigu mama budama tik mama blogai jaučiasi, nieko blogo sugrįžti į darbą - tai gali išeiti į naudą tiek vaikiukui, tiek ir pačiai mamai