Ir atsirado jis pas mus, kuomet prasidėjo vestuvių planavimas. Vėliau buvo pereiti visi forumo etapai- vestuvės, būsto pirkimai, remontai, baldai, išpardavimai ir PAGALIAU- šeimos planavimas. Jau šituos subforumus vos ne mintinai galėjau cituoti. Kur gimdyti, kaip gimdyti, su kuo tartis, su kuo nesitarti, kiek kam duoti, ką vyrui aprengti, kur voką palikti ir t.t., ir pan. 
Kuo terminas artyn, tuo intensyviau vyras apmokomas pagal SM instrukcijas. (Kadangi antras gimdymas "šviežesnis", tai rašysiu apie pastarąjį). Beje, antrojo gimdymo bijojau kur kas laaaabiau, nei pirmojo, nes jau žinojau ko bijoti. SM ištyrinėjau nuo.... iki... Paranojiškai konsultavausi čia dėl kiekvieno tyrimo, krepštelėjimo, neramumo. Taigi... 2010 08 02, iki SM teigiamais atsiliepimais įvardintos ginės nustatyto termino dar marios laiko- 2010 09 01. Atėjo draugai į svečius. Pakamantinėjo kaip jaučiuosi, ar lankom nėščiųjų kursus, ar jau susitarę kur gimdysim. Į visus klausimus atsakymas vienas- baikit, dar gi tiek laiko. Bet kad jau jie atėjo, tai aš iškart užsiminiau, kad va jau norėsiu jiems savo pirmąjį vaikelį atvežti, kai veiksmas prasidės UŽ MĖNESIO.
Draugus išlydim, vaiką užmigdom, parsisiunčiam lengvą komediją ir sau žvygaujam su vyru. Nežinau ar ten tiek juokingas buvo tas filmas, ar šiaip gera nuotaika užpuolus buvo, bet jau tiek prisijuokėm, kad sakau- žinai, daugiau nebejuokink, nes jau pilvą skauda nuo juoko. (dar ir dabar atrodo prisimenu ta jausmą, kur didelis tramdomas juokas mane taip suėmęs, kad net visas pilvas siūbavo
).Na žodžiu prisigaminę vitamino C einam miegoti. O man kažkaip miegas neima. Vis mastau ką dar reikia pasidaryti iki antro vaikelio atėjimo, kaip čia daiktelius susidėti. Ir tada taip staigiai syyyst (
) į lovą. Susinervuoju nerealiai- galvoju, nu jau ir taip tas nėštumas sunkokas, tai dar pradėsiu šlapimo nelaikyti 
Guliu toliau- už kokį 15 min ir vėl syyyst. Susinervinu nerealiai. Iškart pradedu galvoti, kaip čia man vaikas į kokią šlapimo pūslę pataiko. Galvoju reikia nueiti į WC, gal tikrai aš čia to arbūzo padauginus. Bet kad ten nieko nepavyksta...Vaikas miega, vyras miega, o aš nervuojuos, kad sysalioju į lovą
Jokių kitų minčių net neturiu. Po kiek laiko vėl sumastau nueiti į WC, ir pamatau šiek tiek rožinės spalvos ten kur nereikėtų, kad būtų. Staigiai vyrą verčiu iš lovos (pati pakartoju SM atrasta mantrą- nepanikuoti, viską daryti ramiai). Skambina draugam:- ė, žinot, Elzė sako, kad nori važiuoti į gimdymo namus (nori!!
).O ten irgi prikelti iš miegų (2 nakties), vargiai supranta ko čia tai Elzei su tais norais tokiais užėjo. Galiausiai susikalba, kad atbėga pasiimti mūsų vyresnėlio, o mes jau ruošiamės važiuoti. Vyrui dar sakau- tašės neimkim, čia kažkokios pūslės bėdos tik bus
Na bet kol perduoda vaiką, aš vis tik susimetu būtiniausius daiktus. Dar tarpdury draugui sakau- tiek to, migdykit pas save vaiką, mes tuoj grįšim, bet antrąkart nekelsim. Ryte pasiimsim.
Nuvažiuojam į KGN. Aš gi ne pėsčia, SM pamokas išmokus. Žinau kur skambinti, kur mašina statyti, ir ko reikalauti. Atidaro duris darbuotoja (deja, pamiršus buvau pagal spalvas SM išmoktus jų "rangų" pavadinimus (dabar jau žinau, kad ten, su žaliu chalatuku buvo sesutė)). tai va, kadangi pamiršau kaip kurie rengiasi, aš iškart akis į chalato atlapą ir ieškau pavardės. (ir vėlgi- SM prisiskaičiau pas ką geriau nepatekti!). Nėra kortelės, o iškart paklausti pavardės nedrįsau. Nusiveda mus į kambariuką, pradeda pildyti dokumentus, klausia ką jaučiu- sakau nieko, tik sysiu vis padarau
Apčiupinėja pilvą. Kaip ir viskas ok. Ateina dar kažkokia moteris, ar ir vėl pirmiausiai žiūriu į kortelę. Ne, ne ta baisioji 
Pro šalį eina dar viena darbuotoja, aš ir vėl- skaitau.Papildyta:
Galiausiai klausiu tos sesutės- o kas šiandien budi?
seselė: Petrauskienė (pavardę pakeičiau, kad negąsdinti kitų nėštukiu
)aš staigiai nušoku nuo to stalo, nusiimu tą diržą kur uždėjo matuoti toniukus ir sakau: ačiū, bet mes norėsime į Mažylį.
vyras apstulbęs stovi be žodžio, seselė pažiūri kaip į ne visai sąmoningą ir klausia:
- tai jau sąrėmius jaučiate? (tipo- nu va jau blūdija
)aš: ne, ne, aš jaučiuosi puikiai. bet mes važiuosim. (nu ir pasisek tu man taip užšokti, ant būtent tos SM juodojo sąrašo ginės).
ji: gulėkit tik, skambinu Petrauskienei
Seselė jau niekur mums neleidžia važiuoti, o jau ir sarėmukus pradedu jausti. Iškviečia Petrauskienę. Aš tuo tarpu mintyse suku filmą, kad kai ji dabar čia ateis, kaip pradės rėkti, juolab gi vidurnaktis. Ir kaip aš nenusileisiu ir paaiškinsiu kad žinau savo teises ir jos pareigas
Tada pradedu ženklais rodyti vyrui, kad tegu tikrinasi piniginę kiek turim grynųjų. Ir jau dėlioju mintis, kaip čia gražiau reikės pasakyti, kad mes dabar jų neturim ir kad greitai vyras nubėgs iki Akropolio bankomato Dar iki ateinant Petrauskienei, seselės paklausiu kada keičiasi pamaina. Ji sako- 8. Galvoju- nu nieko, reikia susiimti ir pralaukti kitos pamainos
Laikrodis rodė 02.40. Maniau čia baika, gi aš galiu save valdyti Ateina baisioji Petrauskienė. Ėėėė, ko ji čia šysposi?! Nu nieko, skaičiau SM, kad ji pralinksmėja nuo pinigų. Aha vadinasi jai ką tik kažkas davė. 02.45, nieko laikas eina, aš palauksiu kitos pamainos.
Petrauskienė LABAI MALONIAI mane apžiūri (nebesileisiu į smulkmenas, kad mes per anksti atvykę, ir kad pradžioj ji mąstė gal į KMUK mums reikėtų, bet pasiguldžius ant kėdės ir patikrinus atsidarymą nusprendė, kad pernelyg rizikinga būtų mus išleisti). Klausinėja ar man skauda, ar norėsiu nuskausminamųjų (aha, vadinasi nori pinigų! SM skaičiau,viską žinau), kurių aš atsisakiau, nes gi lauksiu kitos pamainos ir pas ją nebūsiu
Ji niekaip nesupranta, kaip čia man neskauda ir nieko nejaučiu. Vyras nedrąsiai įsiterpia, kad man šiąnakt filmą žiūrint skaudėjo pilvą. Manėm nuo juoko
Petrauskienė:-o, tai reikėjo ilgesnį kokį filmą žiūrėti, tai su juoku ir pagimdę būtumėt.
Žodžiu veiklos jokios, o aš net nebesysinu. Ateina sesutė ir paklausia ar norėsiu klizmos. Aš (ir vėl pagal SM rekomendacijas) užsinorėjau
Nu ir kaip mane suraitė tą klizmutę bedarant. Sesutė tik staigiai mane į gimdymo palatą, išsikviečia Petrauskienę ir jau konstatuoja- GIMDYSIM.Aš vis ieškau palatoje laikrodžio ir bandau suvokti kada čia ta pamaina baigsis. Deja, laiko dar yra....
O raito jau taip, kad norisi muštis. Rėkauju, kad baisiai karšta ir kad mane karšis labai nervina. Įjungia kondicionierių. Aš gi nekvaila, SM paskaičius sakau- aha, žinau, šitas nedirba kondicionierius, nemeluokit (
). Galiausiai veikla visai suintensyvėja, neberūpi man nei Petrauskienė, nei blogoji anesteziologė, nei SM. Sutinku ir velniui sielą parduoti, kad tik palengvėtų. Kažko suleidžia, kažką duoda. Man jau nesvarbu. Ir nieko naudingo iš SM neprisimenu. Sulekia daugiau personalo, iškviečia vaikų daktarę, atveža iškart inkubatorių. Dar kažkurią akimirką lyg prisiminiau savo griežtą pasakymą (nu jau man gale kojų komanda ten nestovės), bet jau viskas taip vienodai. Dabar galėtų kad ir karininkų orkestras ten groti, kad tik būtų lengviau. Bandau žiūrėti laikrodį, bet nesugebu suskaičiuoti kiek man čia to laiko iki pamainos pasikeitimo liko. Ai gal vis tik ir nebelauksiu.... O vyras nubėgs iki Akropolio bankomato. Mhmm kažin nuo kelių atsidaro Akropolis... Kiek tem SM rašė ji ėma, ai nesvarbu, dabar gi neprašė, tai vėliau ir paklausiu... O ką čia man leido? čia turbūt ne ta pyktoji anesteziologė. Tubūt C vitamino, kad galvočiau kad kažką man čia jie palengvino. Nu parašysiu aš SM, kad net pasako visko.... -berniukas,- sušnabžda vyras į ausį ir palaimingai atsitiesia. Mano skaičiuotuvas galvoj išsijungia. Nebesvarbu Petrauskienė ar pats Obama čia būtų. Viskas... Užplūdo pati didžiausia meilė..... Parašysiu į SM, kad šita ginė labai gera.
