Vaikas išeina gyventi pas tėvą

Itariu, kad telefonas pas teva Todel ir neatraso, todel meto rageli.
O kodel tik po menesio bandysit susimatyti gyvai?
Mastau, jei man taip-kasdien ryte stoveciau prie mokyklos duru...

Prie duru sededavau ir laukdavau, kol dar kartu gyvenom.... Mat miegodavo uzsirakinę NUO MANĘS - taip tevas matyt buvo prigrases.... Baisu net prisimint ka teko isgyvent.... Suprantu, kad ne tik man ... bet ir jiems....

Taip, telefono numeri is pradziu istisai keisdavo....

O prie mokyklos ryte...juk i darba einu.... Nors pabandysiu stoteleje pasigauti....

O po menesio, nes tai susije su skyrybom ir tam tikrais terminais.

Siandien esu laabai laiminga Pavyko susiskambinti su vaikais Susitarem susitikti sestadieni Tikiuosi, iki to laiko niekas nepasikeis..... Labai tikiuosi

Ačiū,kad išklausėt, palaikėt, patarėt

Dziaugiuosi uz tave! Manau, moteriai nera didesnio skausmo, kaip nematyti/nebendrauti su savo vaikais. Nezinau, ka reiketu padaryti, kad tikras tevas atimtu is vaiku motina? Nesakau apie tokius atvejus, kai vaikus "pasidalina" savo noru, kai sutaria kur vaikai ir su kuo gyvens. Stiprybes tau!

Parasykit, kaip sekesi susitikimas Tik vienas patarimas-neskubekit kaltinti vaiku, kad jie "pamirso", "neskambina", "nemyli", "kad nenori kartu gyventi" ir panasiai. Zinokit, kad teismas ne uz kalnu, neaisku, ka prisuokes yra tevas, leiskit vaikams Jus pamatyti tikroje sviesoje ir patiems isitikinti, tevo zodziai yra tiesa ar melas

AČIŪ



Oi ne, neketinu kaltinti. Aptariau su psichoterapiaute kaip bendrauti, kad ju nenugazdinti, jokiu budu nekaltinti ir nesmerkti tevo. Ir tuo paciu.... nepasiduoti vaikams ( nesistengti pirkti ką uzsigeide ir panasiai).
Kad tik pavyktų susitikti

Na va, pagaliau įvyko taip lauktas susitikimas. Praleidom kartu kelias valandas. Su sunum buvo kiek lengviau nei su dukryte, bet siaip tai bendravom lyg nieko nebūtų nutikę. Tikiuosi pavyks kuo dazniau matytis, sulaukti sveciuose ( gyvenam per 3 autobuso stoteles). Kad persikraustys pas mane greitu laiku nesitikiu. Mano tikslas atstatyti santykius, pasitikejima, svarbiausia , kad vaikai nebijotų ateiti ir pasakyti, pasipasakoti jei istiktų kokia beda.

Labai dekinga draugui, kuris mane tiesiog nuvijo pas gydytoją ( psichoterapiaute), gydytojai, kuri dave daug patarimų, paaiskinimų kodel taip elgiasi vaikai, ir JUMS, mane palaikiusioms (-iems)
Papildyta:


Aš 10 metų patyriau psichologinį smurtą ir galiausiai padaviau skyryboms. Čia jau buvo jam šokas, kad galiu taip pasielgti. O atimdamas is manes vaikus pasiliko sau pavadelius kad toliau galetu mane skaudinti.....

Prila, dziaugiuosi su tavim kartu. Svarbu, kad galesit matytis su vaikais. Vaiku tevas (kaip sunku rasyti sita zodi) nepagalvoja kokia trauma vaikams daro. Gyvenu NO, cia daug seimu "pasidaline" vaikus. Arba vaikai gyvena su abiem, bet pakaitom. Tai vyksta savanoriskai. Manau nera baisiau uz psichologini smurta. Gerai, kad istrukot is jo pati. O, vaikai, patikekit mano zodziu, jie sugryz pas jus. Duokit jiems laiko. Sekmes dideliausios!

AČIŪ, man jos tikrai prireiks

sveikos,
as taip pat turiu panasia beda
mano sunus (jam 11) jau apie 3 menesius pas teva, nors vaiko gyvenamoji vieta po skyrybu (2006 metais) nustatyta su manimi. Net neabejoju, kad buves vyras nuteike vaika pries mane ir daro jam psichologini spaudima, kadangi apgaule pasiliko vaika, po to, kai isleidau savaitei pasisveciuoti i kaima, pas jo tevus. Man buvo pasakyta, kad vaikas dabar nori gyventi su juo ir paduotas ieskinys i teisma del vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Per visa ta laika su vaiku susitikus buvau tik kelis kartus po valanda ir tuos tik su buvusiu vyru salia, mat bijoma, kad as vaika "uzrakinsiu" ir "neisleisiu".
Vaikas visai pasikeites, pasidare atzagarus, abejingas. Visada galvojau, kad tarp musu stiprus rysys, nes jis su manimi visada buvo atviras ir svelnus. O dabar toks ispudis, kad nei as nei be galo jo myleta sese ( 1,5m dukryte is antros santuokos) jam neberupim. Toks jausmas, kad viskas, kas buvo iki isejimo pas teva nukirsta.
Vis pagalvoju, kad gal visai ir nepazinojau savo sunaus, bet sirdimi jauciu, kad ne jo cia sprendimas, kad tevas ji paveike. Buves vyras santuokoje ir po jos smurtavo pries mane ir fiziskai ir psichologiskai, todel galvoju, kad ir kaip nesinoretu tiket, dabar smurtauja psichologiskai pries sunu, gal net pats to nesuvokdamas, vien tik is kersto man. O kersto pagrindas, tas, kad buvome visa seima isvyke i uzsieni 10 menesiu, kadangi mano antrasis vyras susirado darba ten. Taciau niekada nedraudziau sunui su tevu bendraut, buvo viena karta atvykes splankyti jo i uzsieni, praleido jie kartu visa diena, nors sunus bijojo tada su tevu susitikt, bet as ikalbejau, kad reikia.
Vis patikiu savo buvusiu vyru, kad jis pasikeite ir vis nusvylu sparnus..

jetau, na ir istorija dar viena striprybes tau daivute...papasakok, o kokie santykiai ir kiek zmoniu buvot neseniai seimoje dabar-jusu antras vyras, jusu bendras vaikas, jus ir sunus? ar sunus nesijaute niekad atstumtas, kaip sutardavo su jusu antru vyru?

zinoma, psichologiskai ir fiziskai smurtaves ex turi jaust nemaza pagieza, kad susiradot sau antra vyra. ar kai tuoketes su dabartiniu ar draugavot, gal jau anksciau pastebejot, kad ex kazkaip veikia vaika is kersto?

jetau, ir kaip sunku irodyti tuos psichol smurtus, spaudimus...gaila tiesiog. o jusu ex turi drauge? su kuo gyvena?

taip buvom keturiese, likom tik dviese su dukrele, vyras isvyko dirbti i uzsieni. Su pateviu sunus istikruju nelabai sutardavo, vyras gan grieztas, reikalavo visada tvarkos ir kad pamokos visos butu nepriekaistingai atliktos. Sunku istikruju man tarp ju laviruoti, bet gyvenam santuokoje dar neseniai, laikas ir pastangos sudelioja viska i savo vietas. Negali gi zmogus begti, kiekviena kart, kai kokie sunkiumai iskyla..Abu vaikus as visada mylejau ir mylesiu vienodai, ta ir sunui ne karta sakiau.
Taip ex i antra vyra reagavo audringai, dar kai draugavom visaip bande ji ibauginti, mane pazeminti, kad paliktu, net kelis kart puole mustis, net policijos isikisimo ne kart reikejo. Ex vyras vis sakydavo, parsliausi dar pati pas mane ant keliu..
Daznai paemes vaika buves vyras negrazindavo (mat pas mus teismo nustatytas lankymo grafikas jam), arba apskritai nepranesdavo, kad paima is mokyllos ir specialiai isjungdavo telefonus ir pan.. Vaikui visokias replikas izeidziancias mane snekedavo, aisku sunus parejes pasipasakodavo, kaip pavyzdiui tevas palinkejo man besilaukiant dukrytes greiciau i ligonine pakliut (kas beje ir atsitiko, mano mazoji isvydo pasauli apie 2 men. per anksti), kita kart specialiai isitempe vaika verkianti i masina, kai as dirbau (anytos akivaizdoje, kuriai irgi kliuvo nuo jo per rankas ir negraziais zodziais) ir tuo metu jau laukiausi.
Kas keisciausia, tai mano ex turi sugyventine beveik lygiagreciai tiek pat kaip as antra vyra. Neseniai su ja susilauke sunaus, sugyventine dar turi dukra is pirmos santuokos (~9 metu).
Nezinau kaip nuo tokiu zmoniu atsiriboti, jei jie naglai lenda i akis, nepaiso nei savo vaiko, nei aplinkiniu.