laba.
Apie populiarias knygas: kad ir kokia būtų populiari knyga, jei tematika nepatinka, tai jos ir neieškosiu. Nors dažnai knieti sužinoti, ką joje tokio randa, kad taip skaito ir giria.

Aišku, būna, kai susidaryta nuomonė (kai koks 90% atsiliepimų būna labai teigiami) trukdo skaityti, nes pamatau, kad tiek, kiek tikėjausi, įdomumo nė su žiburiu nerasiu. Bet juk ir negali viskas visiems patikti
Tiesa,
Leveret ar kitos, prijaučiančios fantastikai, gal žadat skaityti
Emos sala ? Nes reklamos su ja tai labai daug.
QUOTE(Dorifore @ 2011 08 20, 20:14)
Parašysiu reportažėlį iš Londono
nuo tų stalų pusdienį jei ne ilgiau neatsitraukčiau
QUOTE(Dorifore @ 2011 08 20, 21:58)
Ačiū, reiks įsimint, o
tulpė mūsų tuo pačiu dar niku?
tuo pačiu
Vanda Juknaitė ,,Stiklo šalis. Šermenys
Šioje knygoje rasite tris skirtingų žanrų kūrinius: apysaką ,,Stiklo šalis, romaną ,,Šermenys bei dramą ,,Formulė (tik kažkodėl ant viršelio apie pastarąją neužsiminta). Iš pradžių perskaičiau ,,Stiklo šalį, o jau tuomet perėjau prie ,,Šermenų ir ,,Formulės.
Apsysakoje pasakojama apie moterį, neseniai pagimdžiusią antrą vaiką, ir jos trapų lyg stiklas pasaulį. Skaitydama jutau niūrią ir slogią nuotaiką ir vis galvojau, kodėl lietuvių rašytojai rašo taip liūdnai, argi negalima sukurti ką nors linksmo?.. Tačiau viskas aprašyta paprastai, realistiškai ir įdomiai.
Romano pavadinimas ,,Šermenys irgi nesako, kad bus kas šviesaus. Ir iš tiesų, viskas kvepia nykimu, mirtimi, degradacija. Kūrinyje pasakojama Mildos, Selenių atžalos, istorija. Joje maišosi dabartis su praeitimi, tas keitimąsis kartais toks nežymus, kad net vienu metu nebesuvokiau, kas ten vyksta. Bet greitai viskas stojo į savas vietas. Romanas tikrai įdomus, nors, kaip minėjau, nuotaika niūri.
Na, o drama šiek tiek išsiskiria iš kitų dviejų kūrinių. Čia- Juozapas ir Marija, besilaukianti vaiko. Bet visa tai vyksta dabar, praėjus dviems tūkstančiams metams. Jie prisiglaudžia traktorių remonto dirbtuvėse- jomis virto bažnyčia, kadaise vienijusi žmones ir kvietusi melstis. Kaip ir tuomet, taip ir dabar beveik niekas netiki ir tik juokiasi iš Marijos, kuri sakosi besilaukianti vaiko, ne ko kito, o berniuko, Dievo sūnaus. Kaip priešprieša visam tam šventumui yra ne tik toji išniekinta šventovė, bet ir nusikaltėliai, kiti aplinkiniai. Pasirodo, yra ir spektaklis pagal šią dramą, daugiau informacijos rasite Lietuvos nacionalinio dramos teatro puslapyje.
Rekomenduoju.