labas rytas
tiksliai nepamenu, kurioj temoj žadėjau parašyti apie
X. Herbert "Kaprikornią"
jau perskaičius pusę pasakiau, kad ši knyga man

, o baigusi visą galiu pasakyti, kad
jei rimtai nesigailiu įsigijusi šią knygą, man ji patiko. Tiesa skaityti sunkoka, turi savitą giežtą stilių, kuris išlaikomas iki paskutinio žodžio knygoje, dėl to ir nebuvo lengva ją skaityti, vakarais ir rytais įveikdavau po vieną ar du skyrius, daugiau negalėjau, nes manydavau kad sprogs galva arba nutrūks ausis laikantis siūlas
Pradžioje pasirodė, kad knygoje tiesiog rašoma apie paprasta gyvenimą, papročius, bendravimą, žmonių vertinimus vieni kitų, gamtą, tačiau beveik pusėje knygos supratau, kad ne, kad yra kai kas daugiau, kad išsirutuliojo į istoriją su pabaigą, nuotykis, kuris supainiotas, įdomus ir įtraukiantis, žavingas nuotykis

knyga "teisinga", dėl to man patiko

patiko ir dėl to, kad rašytojas sukūrė herojų likimus ne pagal skaitytojų norus, o taip, kaip iš tiesų būna gyvenime. neatskleisiu nieko

be to, knyga turi ir savitą humoro jausmą, kai kuriose vietose juokiausi, kai kur šypsojausi, bet vėl gi, griežtas stilius sugrąžino lūpų kampus į savo vietas. Tiesa, perskaičius knygos įžangą-išsigandau, maniau "neįkasiu", bet apsirikau...
Patarimas skaitysiantiems ją-knygos pradžia yra svarbi yra tuom, kad vėliau suprastumėt kas yra kas ir prie ko, jei skaitysit neįdėmiai bus sunkiau susigaudyti
Man ji patiko, duodu 10 balų
čia mano nuomonė...