Gimdyme dalyvavę artimieji:

Gal kas gimdėt kartu su savo gimdytoja? :)Papasakokit. Ar tiesiog pasvarstykim visu UŽ ir PRIEŠ.

Mano istorija. Mano mama labai troško būti šalia per pirmosios anūkėlės užgimimą, jai vis atrodė, kad mano išrinktasis menka pagalba, juk kaip visi vyrai, nualps kraujo tašką pamatęs... Bet aš nerodžiau didelio susižavėjimo šia idėja, tai ji mano nėštumo pabaigoj kažkaip ir nustojo ta tema gveldenti. Aš galvojau, kad jos dalyvavimas man nebus į naudą, žinojau, na tiksliau įsivaizdavau, kad per gimdymą reikia būti stipriai, grūdinaus vis bandydama įsivaizduoti begalinį skausmą ir kaip aš jį nugaliu... Nu mama tuose vaizduotės siužetuose niekaip nesipaišė, matyt dar iš vaikysės likę, mama-gelbėtoja, ji neleis niekam manęs nuskriausti, o ką ji pagelbės gimdyme Tik įvarys mane į dar baisesnę neviltį.
Taigi, tetis mūsų nenualpo (aš asmeniškai apskritai nesu girdėjus, kad koks "kepamas" tetis būtų nualpęs... ), viskas . Močiutė 9 danguj
Istorija tęsiasi.Laukiam sesės. Dabar jau pati užsimenu mamai, kad visai gal ir norėčiau, kad ji būtų šalia, na nors kurį laiką, nebūtinai viso gimdymo metu, man jau drąsiau, žinau kas ir kaip, viskas atrodo paprasčiau, o jai tai būtų labai svarbu...
Diena prieš gimdymą. Žiūrim Tv. Cicinas koncertuoja, vis prašo, kad jo damos ten kažkas nečiupinėtų. Jaučiu - šlapia, ir žinau kodėl. 8 mėnesiai, bet to ir reikėjo tikėtis, jau nuo 7mėn. vaikštau praviru kakleliu apie 1cm, o ir gimdos susitraukimus slopino magniu per nėštumą kelis kartus, o ir sesė gimė 37sav., žodžiu apie ką aš čia (aš kaip ir visos gimdžiusios dievinu pasakoti apie gimdymą, todėl atsiprašau už lankas... ). Esmė ta, kad aš rami, o mama (pas ją tą dien svečiavomės) nieko neįtardama stebi Ciciną, vis pakomentuodama apie pasibaisėtiną lietuvių estradą. Tai ką, galvoju, reik kelt dvigubai sustorėjusią šikną nuo apterštos močiutės sofkutės. Atsistoju ir tik šliūūūūūūkšt ant močiutės parketo vandenai... O ką daro močiutė? Bėga skambinti žentui? Ar pirmiausiai kimba valyti balutę? O gal pasimeta ir stovi kelias akimirkas apstulbus? Ne nieko panašaus, močiutė puola šen ten, kažką murma, bet jau ne apie Ciciną, atsiremia į sieną, slenka žemyn ir.............. nualpsta Pilna ta žodžio prasme - n u a l p s t a. Čia atsiranda trečias veikėjas - senelis, velkantis močiutę po šaltu vandeniu atsigauti. Istorija kaip iš serialo, bet mums taip buvo... Jau kaip supratot turbūt, močiutė taip ir nesudalyvavo gimdyme
Šitą istoriją mes labai dažnai prisimenam, visi vargšę močiutėlę per dantį traukia. Dar vienas smagus faktas - močiutė 20 metų operacinėj darbuojasi "Mėsinėjasi" sau po organus su kolegom ir NIEKO, o čia vandenukas...
Bet ji mūsų supermočiutė

Na mano pirmame gimdyme dalyvavo močiutė, tiesa mano anyta, kadangi ji akušerė, tai į viską žiųrėjo ramiai. O kai gimdžiau trečiajį tai kartu buvo mama, kaip ji po visko pasakojo, kad labai pergyveno, bet gimdymo metu to neparodė ir laaaabai mane palaikė

Nu istorija tai

aš pati nenorėčiau, kad gimdyme mama dalyvautų... nu

mano gimdyme dalyvavo ir mama ir vyras, sakyciau kad padejo abu, bet gal labiau mama, nes jai jau tas viskas yra praeita ir zinoma. o vyras laikesi stipriai saremiu metu ir laabai daug padejo, bet jau per pati gimdyma nebezinojo ka daryti ir tada iniciatyvos imesi mama

Mamyte21, čia ne į temą, bet tavo dukrytės vardas labai gražus

Na as tai tikrai nenoreciau kad mama dalyvautu gimdyme.Gimdyme dalyvavo mano vyras ir esu tuo labai patenkinta

Tik ne mama! Ji labai pergyventų, kad jos dukra kenčia. Kiek sveikatos, kiek nervų jai kainuotų! Kam mamą kankint? Abu kartus pavyko nuslėpti, kad gimdyt važiuoju. Daug maloniau paskambint po visko ir pasveikint: še prašom tau anūkėlis, o šį kartą štai tau anūkėlė
Tausokim savo mamas!

Liulia, na ir prisijuokiau iš tavo istorijos

mano mama irgi baisai nori dalyvauti mano gimdyme, bet žinau, kaip tai atrodytų- ji supanikuoja, puola į ašaras, aš turiu ją raminti, kad čia man visai neskauda... o dar jos širdis silpna nutariau, kad pagimdžiusi pasveikinsiu tapus močiute, nors ji ir įsižeis, bet manau vėliau supras, kad aš buvau teisi

tokiam dalykui turi buti santykiai labai ypatingi. daugiau kaip draugiu
nu ne, man net tokia mintis nesautu i galva. tikrai ne

Nenorėčiau kad mama dalyvautų mano gimdyme, nes panikuotų labiau už mane. Užtenka, kad girdėjo kaip naktį išvažiavom, tai sesė pasakojo, kad visą naktį lakstė iš vieno kampo į kitą, sau vietos nerado. Ryte iš vis ašarot pradėjo, kad mano gimdymas labai užsitesė ir aš greičiausiai mirštu iš skausmo.
Pritariu kitoms, kad geriausia negirdėtų, nematytų, o sužinotų tik tada kai lelius jau gimė.

Ne, ne, ne. Mano nuomone mamoms ten nevieta Jos per dau mus myli, kad matyti, kaip mes kankinames

Pirma savo leliu gimdziau su vyru ir mama.Tiksliau ,vyras priesgimdyvineje buvo,i gimdykla nejo (tik mama).Ir nieko ,viskas ciki.Gal del to,kad mama greitosios pagalbos medike.Nors,tai,kaip matome is anksciau papasakotos istorijos,visai ne rodiklis SUPER ISTORIJA!!!!
Antra leliuke gimdysiu tik su vyru del dvieju priezasciu :1)kazkodel sikart nenoriu,kad mama dalyvautu (net negaliu paaiskint kodel,gal privatumo kazkokio norisi...);2)kazkam teks vyresneli priziureti (geras pasiteisinimas)