Įkraunama...
Įkraunama...

Manes nesupranta mama. Reikia pagalbos.

As su mama visiskai nesikalbu. Jei pradedam, tai baigiam sauksmais arba susipykstam ir nesikalbam likusia dienos dali.
Dabar pradejau jos klausti ka ji man sakytu jei tureciau drauga, ( beto man 16) ji pasake net nesvajok, cia kvailas susizavejimas. as tada jos paklausiau tai kada reikia dziauktis ta pirmaja meile, ir paaugles gyvenimu, ji pasake kad 20 metu bus daugiau proto, ir dabar nereikia zaisti.
Ji apie mane nieko nezino, ji nezino ka as megstu, ko nemegstu, ka patinka daryti, ko nepatinka, mes visiskai nesisnekame.
Kai tik pajuokauju jog eisiu i pasimatyma, pasako kad neisleis manes.. Bijau su ja kalbetis nes liksiu nesuprasta.
Bet labai noriu issilieti, ir noriu kad ji zinotu viska apie mane, ir kad turiu drauga. Bet ji priestarauja man, saukia del visko, net menkiausio dalyko. Gal ir ne cia rasau, bet man reikia pagalbos. Nezinau kaip prie jos prieti kad ji svelniau su manim elgtusi.
Atsakyti
QUOTE(Lauruute2 @ 2011 08 11, 00:21)
As su mama visiskai nesikalbu. Jei pradedam, tai baigiam sauksmais arba susipykstam ir nesikalbam likusia dienos dali.
Dabar pradejau jos klausti ka ji man sakytu jei tureciau drauga, ( beto man 16) ji pasake net nesvajok, cia kvailas susizavejimas. as tada jos paklausiau tai kada reikia dziauktis ta pirmaja meile, ir paaugles gyvenimu, ji pasake kad 20 metu bus daugiau proto, ir dabar nereikia zaisti.
Ji apie mane nieko nezino, ji nezino ka as megstu, ko nemegstu, ka patinka daryti, ko nepatinka, mes visiskai nesisnekame.
Kai tik pajuokauju jog eisiu i pasimatyma, pasako kad neisleis manes.. Bijau su ja kalbetis nes liksiu nesuprasta.
Bet labai noriu issilieti, ir noriu kad ji zinotu viska apie mane, ir kad turiu drauga. Bet ji priestarauja man, saukia del visko, net menkiausio dalyko. Gal ir ne cia rasau, bet man reikia pagalbos. Nezinau kaip prie jos prieti kad ji svelniau su manim elgtusi.


Na visu pirma, as tave sveikinu su pirmaja meile. 4u.gif
Nenuostabu, kad su mama nerandi bendros kalbo. Lytinio brendimo metu visose seimose konfliktu tarp vaiko-suaugusio ir suaugusio-suaugusio padaugeja visose seimose. Kodel?O gi todel, kad dukra jau nebe vaikas ir nebeklauso ju pamokymu. taigi diskusijos, gincai ir konfliktai yra neisvengiamas ir normalus dalykas. tevai daznai bijo paleisti savo atzalas savarankiskai i suaugusiuju pasauli ir is tos begalines meiles pridaro visokiu klaidu, ne visi sugeba paleisti, tada ir iskaudina ir tampa per griezti (ko seniau nebudavo) ir siap... Gerai, jei kivircai tarp jusu tures teigiamu pusiu: abi puses issiakins poziurius ir ras sprendimus.
Tavo mama susidure su problema, kurios nezino kaip spresti, ji siuo metu kaip vaikas. Ir tu gali jai pati pagelbeti. Norint pasiekti siuo klausimu geru rezultatu, turi zinoti, kas mama erzina (aisku, as jos nepazystu, bet manau) ir ka ji galvoja.

1. Ji yra pasimetusi ir labai bijo, kad tu nepastotumei.
2. Ji labai bijo, kad tu nebaigsi mokyklos, nebegalvosi apie karjera. O tik galvosi apie savo mylimaji, o veliau tapsi nusivylusi namu seiminike. Kuria vyras islaikys ir laikys tave kaip nesavarankiska nuosavybe.
3. Ji labai issigando, kad tu suaugai ir tai pasako, kad ji jau nebe jaunikle. Tavo draugas, jai asocijuojasi su anukais, o ji visiskai nenori buti mociute.

Kad ir kaip keistai skambes mano zodziai, bet tu tatip pat jausies, kai tavo vaikams bus 16.

Na mazdaug tokios baimes yar pas ja.

Na, bet tevai irgi zmones... Ir yra stebuklingu fraziu juos nugaleti.

Naikinam mamos baimes. g.gif

Sukurk, o gal ir net nereikia kurti, istorija, kaip tavo mokykloje kazkokia kvailele pastojo ir isejo is mokyklos i vakarine mokytis. Tu pasakyk savo nuomone, kad ji labai kavilai pasielge, nes jaunystes galimybes beribes ir mokytis ir siap gerai praleisti laika. Ji uzsikraus savo gyvenima vaiku pampersais, o jaunyste viena. Gali net pareiksti garsiai savo nuomone, kad pati anksciau 30 negimdysi, nes reikia visu pirma tureti specialybe, nes jau namu seimininke tu nesiruosi buti. Mama nusiramins, kad tu nepulsi niesteti. O pati tur but ne kvaila, juk zinai, jei ir turesi santykiu su draugu, prezervatyvas yra butinas. Nesakau, kad tureti vaika yra nelaime, bet tik ne sesiolikos. As pati pagimdziau 19, patikek, daugiau taip nedaryciau. drinks_cheers.gif

Draugas pliusu gali prisirinkti, jei tu pasakysi kad ir tokius zodzius... Jis pasake, kad mes labai panasios ir mama tau kaip sese (ji dar labai nori buti jauna, ji ir yra jauna).

O cia stebuklingi zodziai, suminkstinantys mamos sirdi, net pati nesuprasi, kaip ja nugalesi:

Pasiemei pvz. timpas ir dvi maikutes prie ju ir sakai: "Mama, kuria maikute geriau rengtis?, Pas tave labai geras skonis, as pasitikiu".
Kai matai, kad ji kur nors eina, sakai: "Tu siandien labai graziai atrodai"
Grizus is kur nors ir pamacius ja nuliudusia, sakai: "Mano drauge sake, kad tu is visu mamu jauniausiai atrodai"
Pries, kur nors iseinant, ir zinant, kad su tavim vel elgsis, kaip su mazu vaiku, padaryk taip. Paklausk, kur kartu galetumete ju pvz. ryt iseiti. Tu gal noretum i kina. Kai ji sutiks ir jus nuspresit, pasakyk:"Tu siuolaikiskiausia mama". Ji tikrai nebetures kur detis.. Arba dar tika ir tokia fraze: "as noriu tau nulakuoti nagus"

Dar nuostabios frazes, glostancios bet kurio tevo sirdi ir jie pradeda jaustis saugiai, jas is vis turetum dabar ismokti atmintinai.
1. "tu mano geriausia drauge".
2. "Mama, man reikia tavo patarimo"
3. "Tavo patarimas man labai padejo"
4. "As tave myliu"
5. "Na Erikos mama visiska kvaisa, nesupranta, visiskai jos nesupranta". "Kaip man pasiseke".

Nesakau, kad viskas eisis, kaip per sviesta. Bet ziurek i mama i kaip bejegi, pasimetusi zmoguti, su baime, kad tu savarankiskai nesusitvarkysi su savo nauju gyvenimu. Ji tiesiog bijo uz tave.

Ir zinok, jei tavo mama nemyli taves taip, kaip tau noretusi, tai dar nereiskia, kad ji nemyli taves is visos sirdies.




Cia tik ivadas i tavo situacija. Jei nors kiek pades tau mano zodziai, parasyk dar, as bandysiu tau padeti jau mazesniais zingsneliais.

Aisku, labai gaila, kad negaliu pasisneketi su tavo mama. Bet ir tu gali labai daug. Tik leisk jai pasijusti saugiai siame nelengvame periode.
O tam reikia:
tik nors karta savaiteje atnesti jai kavos puodeli i lova;
grizus is kur nors, ja pabuciuoti;
pasakyti, kad ji dar pas tave labai jaunute;
pasakyti, kad seniai begamino tavo mylimiausia patiekala.

Gyvenimas grazus IR TAI PRAEIS, TIK REIKIA LAIKO. Stiprybes tau ir tavo mamai.


O is tikro, kad nediskutuoti, kai neturesi su kuo pasikalbeti tavo skaudziom temom, jei turi ONE, ateik pas mane i draugus. Mano "pasvordas" aukaljia@one.lt Tik primink man, kokia tavo situacija. Tokiu draugu, kaip tu as turiu labai daug ax.gif Mums visai neprastai sekasi spresti problemas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo aukseklaipeda: 11 rugpjūčio 2011 - 10:45
Aukseklaipeda, jus labai ismintinga moteris 4u.gif
Atsakyti
Meluoti mamai nereikia. Pykčiai su tėvais paauglystėje yra normalus reiškinys. Tai, kad mama pyskta ant tavęs ir viso pasaulio - ne tavo problema. Mama atsakinga už savo elgesį ir savo reakcijas. O tu - už savo.

O bendraudama internetu nepamiršk saugotis įvairių manipuliuotojų, sukčių ir pedofilų, kurie nemažiau pavojingi nei nėštumas 16 metų mirksiukas.gif Dėl savo amžiaus tu dar neturi tiek patirties, kad neįkliūtum į subtilias jų pinkles. Todėl tavo mama teisingai daro, kad jaudinasi dėl tavęs.
Atsakyti
Gaila mergaitės, bet nesuprantu, kam taip skausmingai atvirauja su mama, jei žino, kad iš jos bus pasišaipyta, susipyks ir t.t.? Na lyg savo noru kiša galvą į giljotiną g.gif Kas didesnis - noras pasikalbėti su mama ar skausmas dėl eilinio susibarimo? g.gif Gal visgi patinka tie barniai, tokia originali bendravimo forma ir tiek.
Nepykit, bet tie patarimai apiberti mamą komplimentais, kava į lovą..... na taip jau saldu........ g.gif Kaip mama, pažįstanti vaiką, aš iškart suprasčiau, kad jį kažkas pamokė, kažkas tame yra nenatūralaus, su kauke... kaip dukra, niekad negalėčiau stengtis dėl žmogaus, kuris mane nuolat skaudina, su kuriuo bandau rasti bendrą kalbą, bet jis nuolat mane atstumia... net jei tai mama g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Noriu_padovanoti: 12 rugpjūčio 2011 - 22:44
Mano situacija buvo tokia pat. Sprendimas buvo toks - nieko nepasakojau mamai ir tiek. Net nesakiau, kad issikraustau pas drauga, su kuriuo draugavom tris metus, nes jiem jis nepatinka. O siuo metu is vis nebendraujam. ne toks ji zmogus. Ne nepaklausia, kaip man sekasi, kaip as gyvenu, ar turiu pinigu. Tik saukia saukia, visaip isvadina mane, mano vyra, anyta. Pasipykstam karta i 4 menesius telefonu ir tiek. Ne anuko nelanko. Kad ir kaip butu skaudu, bet toks gyvenimas. Ne visos moterys - mamos taip myli savo vaikus, kaip noretumem..
Atsakyti