QUOTE(Naktibalda @ 2011 10 13, 18:09)
jei manęs klausiat atsakysiu, mano kasdieniniam gyvenime gyvenu pagal savo moralės normas, ir labai džiaugiuosi, kad jos nesiskiria nuo D įsakymų.
nukrypom nuo temos, nors vis tiek susiję, tik kažkaip sunku buvo nutylėti, norisi kad šalia visų popieriukų, kavinių dar liktų šis tas krikščioniško.
Krikšto istoriją aš žinau puikiai.
sėkmės planuojančiom, gražių planuojamų švenčių

tikrai nenoriu nei vienos įžeisti ar moralizuoti, tačiau čia krikštynos ne koks gi eilinis įvykis , todėl ruošiantis norisi, ne tik gražių laikraštukų, bet ir dvasinio grožio
dėl kainininkų, man neteko tokių matyti, ir nei vienas kunigas nėra prašęs jokios stafkės, bet manau ir šie dalykai yra išsprendžiami, tiesiog praneškit vadovybei, kunigai nėra šventieji jie turi irgi vadovus, man teko irgi susidurti su ne itin maloniu kunigu, tačiau kreipiausi į kitą bažnyčią ir buvo suteikta visa reikiama pagalba
Aš taip pat pasakysiu susidūrus esu su kunigu, kuris po ceremonijos padavus jam pinigėlius ir gražos pasiūlė ir beje, apie tas kainas, tai buvo dar kitą kartą ir taip , kad pasakė kiek galit paaukokit, o ir į rankas neėmė-sako kiek galėsit tai lankantis prieš krikštą bažnyčioj, ar krikšto dieną įmeskit į aukų dėžutę. Taip, kad būna ir šviesesnių istorijų, įvairūs žmonės: geri ir linkę nusidėti. Taip ir kunigai tik žmonės, o ne Dievai. Jiems taip pat nesvetima ta nuodėmė.
Ir dar galiu pridurti, supraskit tuos nenoriai kalbančius kunigus, kurie paprašo susimokėti, nes būna tokių žmonių kurie į bažnyčią užsuka tik per krikštą, santuoką ir kai reikia išeit anapilin. Ar neatrodo, kad tokie žmogiukai nori būt už visus gudresni ir pasiimti iš bažnyčios, o nenori nieko duoti, net tos vienkartinės sumos, nekalbu jau apie dvasinius dalykus. Ar tokia tikėjimo tiesa: imti, o ne duoti? Paklauskim kiekvienas savo sąžinės
Neišlaikiau sorry

Niekam konkrečiai netaikau, bet tik pamąstymui