Esu patevis ir norėčiau mamų patarimo

sveikos mielos ir mylimos vaiku mamos,

Noreciau gauti Jusu patarimu nes man tai yra labai svarbu.
Situacija tokia : Pats esu neisiskyres,nevedes,turiu metus laiko drauge kuri yra isiskyrus ir augina beveik 4 metu mergaite,isiskyre ji del smurto pries ja ir vaika.Jas abi kaip cia pasakius priemiau kaip viena vieneta ir ta mergiate myliu kaip savo.Taciau cia yra problema:

1)Labai radikaliai skiriasi supratimas apie vaiku auklejima is mano puses ir is mano busimos zmonos,as esu aukletas grieztai ,drausmingai,taciau leidziant daug vietos saviraiskai .Antroji puse yra visapusiskai pries grieztuma ir vengia jo kaip velnias kryziaus,mano nuomone namuose ji neturi autoriteto ir yra tam tikra prasme palaida bala-vaikas iprates viska is mamos issireikalauti verkimu ir skandalaias,nesako kas yra o puola verkti ar kelt scenas,nuolat atsikalbineja,bando kantrybes riba.
2)Problema nr 2-as gydausi labai sunkia liga ir praieideju itin komplikuota gydyma vaistais-chemoterapija,tad mano psichologiniai resursai yra nedideli ir kantrybe baigiais zaibiskai,mano antroji puse man nepadeda situo klausimu nes bando visaip kaip atriboti nuo vaiko auklejimo.
3)Kaip padaryt kad vaiko akyse as tureciau autoriteta,noreciau kad nereiketu taikyti bausmiu metodo.
4)Kaip padaryt kad ir as daugiau laiko galeciau uzisimti auklejimu ne vien tik pramogu ir kasdienio gerbuvio aprupinimimu.?

Buciau dekingas uz bet kokius protingus patarimus ne is serijos"skestanciuju gelnbejimas-ju paciu reikalas".

Laiko ir kantrybes as turiu,taciau man truksta ziniu.

1. Neaišku kokio amžiaus vaikas. Kadangi "klykia", kaip rašėt, manau yra mažiukas. Kadangi neturit vaikų, tai manau, kad su mažiukų auklėjimu vyrams yra sudėtinga...., nes jie bando rasti logiką ir drausmę, ten kur jos nėra arba kur dar negali būti. Paprastai mažiukus ir augina mamos, nes jos geriau supranta emocijų pasaulį. Mama neturi būti vaiko autoritetas (t.y. tas, kurio vaikas bijo). Mama turi būti vaiko viskas: draugas, užuovėja, užtarėjas, supratėjas, mokytojas ir t.t.

2. Žinau, kad kai žmonės gydosi sunkiai ir nuo sunkių ligų jų pasaulio priėmimas būna kartais per griežtas, jiems sunku pakelti triukšmą. Analogiška situacija yra ir pervargus. Viskas erzina, dėl visko pikta, norisi tylos ir poilsio.
Vaikai tokios būsenos nesupranta, jie jeigu yra aktyvūs visą laiką, kol nemiega. Siūlyčiau nesistengti kištis į vaiko auklėjimą, o geriau rūpintis savimi. Jeigu vaikas trukdo, tai užsidaryti duris, paprašyti, kad išeitų į lauką pasivaikščioti ir pan. Būkite su vaiku tuomet, kai jaučiatės gerai.

3. Kam Jums tas autoritetas? Kad vaikas komandų klausytų ir būtų drausmė? Čia ne auklėjimas, čia dresūra. Diktatorių bijoma, jie ne autoritetai. Manyčiau patėvis iš viso neturėtų "taikyti bausmių metodo" (čia labai slidi vieta...)

4. Pramogų buvimas kartu su vaiku, kasdienybė, žaidimai, pasakojimai, knygų skaitymai, buvimas lauke, mažų darbelių darymas ir yra auklėjimas. Norite dalyvauti vaiko auklėjime: žaiskite kartu su juo, sportuokite (jeigu galite), vaikščiokite, pasakokite, kalbėkite, dirbkite ką nors kartu. Tapkite vaiko draugu. O užaugusi mergaitė pasakys: jis geras tėtis:) Tada ir būsite "autoritetas".

Labas, Mariau82. Bandau spėti, kad gyvenat kartu o mergaitė kuom tave laiko? Tėčiu, mamos draugu? Ar patys turit planų šeimą kartu sukurti? Mergaitei ko gero mama vis vien šiuo metu yra svarbiausia. Net jei mergytė ir yra prie Tavęs prisisrišusi kaip prie tikro tėvo, skirtingai auklėti jūs negalit. Vaikas pasirinks jam lengvesnį kelią. Kita vertus net abiejų tėvų griežtumas neduoda garantijų, kad vaikas bus drausmingas. Gal mergaitei (o gal ir jos mamai) Tavo griežtumas primena tikrojo tėvo smurtą? Metai laiko kartu dar per mažas laikotarpis, kad jau džiugintų auklėjimo rezultatas KAd turėtumėt autoritetą vaiko akyse, palinkėčiau šiaip bendravime ramybės, užtikrintumo savimi, su jumoru, paprastai žvelgti į situacijas. O jei jau skandalai- Tavo vietoj kol kas ir nesikiščiau, jei moteris nenori. Kol kas gal ji pati nesmagiai jaučiasi, kad negali suvaldyti situacijos, o dar jei mato konkurentą auklėjimo srityje Ir šiaip pirmo svarbumo dalyku Tau dabar yra Tavo sveikata, sveik
Papildyta:


Mergaitė, beveik 4-ių

Bijau, kad visad būsit pastatomas prieš argumentą: "o tu ne tėvas, neaiškink" Čia turiu galvoje ne apskritai visas sulipdytas šeimas, o būtent jūsiškį atvejį, nes vaikas, matosi, išderintas - tai jau mamytės "nuopelnas", o mamytė, tiesą sakant, yra toks pat išderintas, nebrandus vaikas. Jūs norit strategijos ar šeimos vizijos, ar kaip čia pasakius, o ji vieną dieną jums pritars, o kitą dieną darys visai kitaip. Tai ir menkins jūsų autoritetą vaiko akyse, galit stengtis kiek norit. Čia auklėti ne vaiką reikia, o pirmiausia motiną. Jei tėvų nuomonės skiriasi, dukra klausys kurio norės, bet greičiausiai - mamos Apskritai kelčiau klausimą ne kaip tapti autoritetu (tai beprasmiška), o - kam jums, Mariau, kišti koją į šitą š... ?
Galbūt svarstote galimybę pasitraukti iš šitų santykių, bet bijote, kad nukris gelbėtojo-riterio įvaizdis, visi laikys niekšu, ajajai, metė moterį su vaiku... Patarčiau spjauti į tai, kas ką pagalvos ir susirasti stabilesnę ir ramesnę draugiją. Nebent labai smagu ridenti Sizifo akmenį

oho kokie snipai sm atsirade... o jus smaginates taip daznai? turbut fain pajusti kad paderget kita, svarbu ne save. jau marius nuspres kaip jis nori. o jus, kodel toks /ia suinteresuota/s gelbeti mariu?

Nesupratau, kam čia skirta?
Žmogus prašo patarimo, tai ir patarinėjam, o jau jo reikalas, ką darys ir ar "gelbėsis"

patarimo, o ne diagnoziu. tas "isderintas vaikas" yra moteris, ankstesneje seimoje patyrusi smurta. o "riteris" - onkologine liga besigydantis vyras. jiems ir be tavo diagnoziu yra ka veikt...

Atsiprašau, jei ką ne taip parašiau.

Mariau, žinios įgyjamos

aš pati prieš trejus metus gydžiausi vėžį. žinau, ką reiškia jaunam žmogui išgirsti diagnozę, patirti žalojancias operacijas ir chemoterapiją. žiūrėdama iš dabarties į gydymosi laikotarpį galiu pasakyti, kad tuo metu pasaulio matymas buvo pakitęs... Svarbiausia buvo išgyventi. Mirties baimė užaštrino visus pojūčius iki skausmo: ir konfliktai namuose kartais kildavo dėl smulkmenų. Kartu norėjosi "sutvarkyti reikalus", nepalikti nepadarytų darbų... galvodavau, jei dabar numirčiau - ar mane vaikai prisimintų? ar vyras rastų kitą moterį, kuri būtų jiems motina? ir panašiai...

mano akimis, dabar svarbiausias prioritetas - ne vaiko auklejimas, o tavo gydymas. ir, kas dar svarbiau, tavo jausmai del diagnozes ir gydymo.

sia tema rekomenduociau paskaityti Irvino Yalomo knygas (man jos labai patiko) "Gydymas Šopenhaueriu" ir "Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę". Pirmoji - romanas apie mirštanti psichoterapeuta. Antroji - paprastai parašyta knyga apie požiūrį i mirtį, padedanti atpažinti paslėptą, perkeltą baimę ir ją bent kiek apmalšinti.

be to, gali prisijungti prie onkologinėmis ligomis sergančių SM narių pokalbių. Temą rasi skyrelyje "Kertelė sielai".


kitas svarbus dalykas ir problemų šaknis - tavo moteris, tavo būsimoji žmona, patyrė smurtą. kūno žaizdos tikriausiai jau seniai užgijo. o sielos - tikrai liko. ir skauda. beveik garantuoju, kad liko ir senosios gynybinės reakcijos, kurios savo laiku padėjo išgyventi... kalbėkitės apie tai. supraskite vienas kita - jūs abu turite savas baimes, savas žaizdas, kurias gydotės...


o mergaitė - ji juk matė skriaudžiamą mamą, pati patyrė smurtą, kartu su mama išgyveno skausmą, baimę ir nesaugumą. paskui dar tėvų skyrybas. naujo vyro atsiradimą. o juk ji dar kūdikis... ji pilna emocijų ir sumaišties, jos pasaulis griuvo ir vėl kūrėsi iš naujo. natūralu, kad ji nervinga ir garsiai reiškia emocijas. jai nuolat reikia pasitikrinti, kad mama jos neatstums, kad ir kas beatsitiktų... kai vaikas kelia isterijas reikalaudama tai šio, tai ano - ji iš tiesų reikalauja ne sūrelio ar lėlės, ne užrišti batus ar stiklinės sulčių. ji nori dar ir dar kartą įsitikinti, kad mama yra šalia, kad ji yra saugi ir mylima...



iš praktinės pusės pritariu linato mintims. įsiskaityk.

gerų patarimų gali rasti knygoje A.Faber&E.Mazlish knygoje "Kaip kalbėti su vaikais". taip pat motinos ir dukros Nekrasovų "Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti".

dar viena knyga pamąstymams apie tai, kai vaikai auklėjami griežtai, kad atitiktų tėvų lūkesčius - A. Miller "Gabaus vaiko drama".

sėkmės.

o kodėl autoritetas-tai paklusimas komandom ir dresūra ir kodėl patėvis negali taikyti bausmių metodo? jei žmogus pamislta moterį,turinčią vaiką,pamilsta ir jos vaiką,prisiima atsakomybę jį auginant,uždirba pinigus. už kurios tas vaikas valo,mokosi ir t.t.,jei tas žmogus priglaudžia,paguodžia vaiką,tai negali jo drausminti? o gal tada negali ir priglausti?

o dėl tos aikštingos mergytės,tai, Mariau, dauguma trimečių - keturmečių tokie. Tiesiog kaip paauglystėj-jie atranda savo asmenybę ir nesusitvarko su jausmais,paskui išmoks nutylėti,užgniaužti ir t.t.
Kad mama neprileidžia rie vaiko,tai na... mamos yra savininkiškos. vienos daugiau,kitos mažiau. Ir net nepasakyčiau,kad tai priklauso nuo to kiek ta moteris myli tave,ar kiek pasitiki kaip vyru ar tėvu,vyru ir t.t. O šiaip šeimose tai dažniausiai būna,kad mama būna atlaidesnė nei tėtis.
Stiprybės ir sveikatos tau

dekoju uz gautus atsakymus.
galiu apsidziaugti kad tiek protingai mastanciu zmoniu visgi yra .Siaip kaip rase viena is dalyviu ,trauktis as NIEKUR nesiruosiu,ir mano planuose yra stabilios seimos vizija bei geroves uztikrinimas siom dviem nuostabiom butybem.
Mergaitei beveik 4 metai,ir ji jau uzduoda klausima kodel as daugiau bunu nei jos tevas ,kuris ja pasiima tik retsykiais,mes gyvename kartu.
Kaip efektyviausia galima nugesinti ta rekima kurio budu ji visko issireikalauja ir vietoj
to kad sakytu ko nori kas negerai, ima verkti ir kelt skandalus.
noriu pabrezti,kad as pats savo laiku esu saikingai gaves i kaili,nes tikrai budavo uz ka,stai todel nepritariu-anarchijai.as esu valdomos demokratijos salininkas.
ar as neteisius?

Pagarba tau, kad tu bandai ieskoti atsakymus, bandai kazka keisti, daug tau kantrybes, nes butent jos tau ir reikia.

mano sunui 3 su puse, jis ismoko kalbeti, taciau nemoka sakyti ko nori, kas negerai, nes jauciu kad pats dar nesupranta arba priesinasi bet kokiam postumiui is salies daryti ne tai ka jis daro butent siuo metu. kiekviena diena matau, pradeda isdykauti, rekti, nesiklausyti, o paprasciausiai alkanas arba nori miego. ziauriai erzina, "na kodel negali pasakyti???", bet cia gi vaikas. simta kartu sakau kalbek su manim, jeigu kazka nenori daryti paaiskink "kodel?", nes beproto erzina pvz.: kodel nevalgo sriubos, juk anksciau tokia pat buvo skani, o siandien ne, galiausiai issiaiskinau, kad gabaliukai per dideli. siaubas!!! atrodo, juk dantis turi, sukramtytum. tai vat ne, turi buti taip kaip visada. bet kol isaiskinau susigadinau nervus ir sau ir jam, net jau prilupti norejau.

bet jusu atveju fizines bausmes yra visiskai nepriimtinos, net paprasciausiai davimas per subine. siaip mes su vyru kai vaikas isterikuoja ir rekia sodiname jo kambary ant kedutes ir aiskiname kad negaus nieko tol kol nenusiramins. pirmus kartus reikia sedeti salia ir laikyti ji keduteje, galima salia pastatyti smelio laikrodi ir laukti tol kol nubegs visas smelis. arba kartu skaiciuoti. pvz. as tau duosiu saldaini, kai pabaigsime skaiciuoti iki 10, veliau laika ilginti, iki 20 ir t.t. tai labai gerai padeda isugdyti kantrybe.

kas del autoriteto, net nezinau. man atrodo arba jis yra arba ne. bet ne tai svarbiausia. svarbiausia, kad vaikas tave pamiltu ir priimtu tave kaip drauga. as pati turejau patevi nuo 9 metu, gal jau vyresnis amzius, bet negaliu pasakyti, kad jis aktyviai dalyvavo mano auklejime, bet jis visada issakydavo savo nuomone apie mano elgesi. aisku nevisada as sutikdavau su ja. bet i jo zodzius as reaguodavau ramaiu, kaip i svetimo zmogaus patarima, tuo tarpu kai kazka sakydavo mama, as is karto priesinausi, nesvarbu kad ji buvo teisi. na cia paauglystes problema tevu ir vaiku satykiuose.
galu gale dazniau pasilik su mergaite vienas ir nustatyk savo taisykles, veliau mama nustebs, kad su tavimi vaikas elgesi geriau negu su ja. bet isimink, tu nesi tevas, tu esi mamos draugas ir kartu jos (mergaites) draugas, ir tai yra puiku, nes tai turi savus privalumus.