Esu patevis ir norėčiau mamų patarimo

sveikos mielos ir mylimos vaiku mamos,

Noreciau gauti Jusu patarimu nes man tai yra labai svarbu.
Situacija tokia : Pats esu neisiskyres,nevedes,turiu metus laiko drauge kuri yra isiskyrus ir augina beveik 4 metu mergaite,isiskyre ji del smurto pries ja ir vaika.Jas abi kaip cia pasakius priemiau kaip viena vieneta ir ta mergiate myliu kaip savo.Taciau cia yra problema:

1)Labai radikaliai skiriasi supratimas apie vaiku auklejima is mano puses ir is mano busimos zmonos,as esu aukletas grieztai ,drausmingai,taciau leidziant daug vietos saviraiskai .Antroji puse yra visapusiskai pries grieztuma ir vengia jo kaip velnias kryziaus,mano nuomone namuose ji neturi autoriteto ir yra tam tikra prasme palaida bala-vaikas iprates viska is mamos issireikalauti verkimu ir skandalaias,nesako kas yra o puola verkti ar kelt scenas,nuolat atsikalbineja,bando kantrybes riba.
2)Problema nr 2-as gydausi labai sunkia liga ir praieideju itin komplikuota gydyma vaistais-chemoterapija,tad mano psichologiniai resursai yra nedideli ir kantrybe baigiais zaibiskai,mano antroji puse man nepadeda situo klausimu nes bando visaip kaip atriboti nuo vaiko auklejimo.
3)Kaip padaryt kad vaiko akyse as tureciau autoriteta,noreciau kad nereiketu taikyti bausmiu metodo.
4)Kaip padaryt kad ir as daugiau laiko galeciau uzisimti auklejimu ne vien tik pramogu ir kasdienio gerbuvio aprupinimimu.?

Buciau dekingas uz bet kokius protingus patarimus ne is serijos"skestanciuju gelnbejimas-ju paciu reikalas".

Laiko ir kantrybes as turiu,taciau man truksta ziniu.

Bet yra kita medalio pusė. Kaip į draugą žiūri dabar mano vaikas. Jis kai būna vienas namuose su draugu (kai aš dirbu) - tai būna kaip šilkinis, geras, be kaprizų, ramus, klauso visko, tik būname tryse - prasideda zyzimai, dirbtinės ašarytės, visokiausių norų atsiranda ir pan. Vaikas žino ir atsirenka kaip su kuo elgtis, kokiam būti su tam tikrais žmonėmis.
Bet dabar vaikas vis sako "kai Eimantas dirbs tada galėsim?", "tegul Eimantas eina į darbą", "nenoriu būti su Eimantu". Ir matosi kad vaikas jo prisibijo. Nors nėra gavęs jokių bausmių, nei nebuvo kelta balso ant vaiko, bent prie manęs. Tiesiog dabar vaikas vistiek nori daugiau būti su mama, nei su juo. Mums mažai dienų išpuola, kad abiems būtų laisva nuo darbų, tai todėl neišeina dažniau pasibūti, papramogauti kartu, visiems tryse - o tas būtų į naudą.

1) kaip galima grieztai ir drausmingai laisvai save isreiksti. Gal galit papasakoti placiau?
2) tai jau jusu problema o ne vaiko. Vaikas neturi kenteti del jusu ligos. Kaip ir jusu antroji puse. Atminkit - kiekvienai motinai pirmiausia bus VAIKAS o tik paskui visa kita. Jei mama mato kad jus su savo grieztu auklejimu ne i tema jos vaikui - ji ir stengiasi atriboti. Teisingai daro. Sakot kad priemet jas abi kaip viena vieneta, tai ir priimkit, nes panasu kad stengiates peraukleti jas abi - mama - uz ta laisva auklejima, vaika - uz tiesiog buvima vaiku.
3) bukit garbingas zmogus, rodykit pavyzdi, VISADA elkites tinkamai ir is vaiko reikalaukit tik to ka pats darot nepriekaistingai. I visa kita nekreipkit demesio.
4) o kaip jus ta auklejima isivaizduojat? Pabukit su mergaite, paskaitykit knygele, nusiveskit  pasivaiksciot ar uzsiimkit veikla kuria ji megsta. Mylekit, o ne sakykit kad mylit. Ir tai yra viskas. Nereikai to vaiko istisai aukleti. Mama siuo atveju teisi. Be to - jus esat pasalinis zmogus toj seimoj. Tikrai ne jusu reikalas kaip mergaite reikalauja mamos demesio ir ka ta mama su tuo daro. Tai tik judvieju reikalas. Jus galit stebeti, patarti, bet nesikisti.
Papildyta:

keista kad dziaugiates kai vaikas "silkinis" isivaizduokit savo sunu uzaugusi, siekianti karjeros, turinti pakovoti uz save gyvenime. Kaip tada su tuo "silku"?
Laimei vaikas turi jus.

reikia nepamiršt, kad su vaiku kartu augama ir mokomasi.
mama, kuri augina vaikutį nuo gimimo, turi daugiau patirties, kaip su juo elgtis ir bendrauti, negu naujas tėvelis. mama aišku gali būti ir neteisi, bet naujas tėvelis turi tikrai mažiau patirties. 

sveikos mielos ir mylimos vaiku mamos,

Noreciau gauti Jusu patarimu nes man tai yra labai svarbu.
Situacija tokia : Pats esu neisiskyres,nevedes,turiu metus laiko drauge kuri yra isiskyrus ir augina beveik 4 metu mergaite,isiskyre ji del smurto pries ja ir vaika.Jas abi kaip cia pasakius priemiau kaip viena vieneta ir ta mergiate myliu kaip savo.Taciau cia yra problema:

1)Labai radikaliai skiriasi supratimas apie vaiku auklejima is mano puses ir is mano busimos zmonos,as esu aukletas grieztai ,drausmingai,taciau leidziant daug vietos saviraiskai .Antroji puse yra visapusiskai pries grieztuma ir vengia jo kaip velnias kryziaus,mano nuomone namuose ji neturi autoriteto ir yra tam tikra prasme palaida bala-vaikas iprates viska is mamos issireikalauti verkimu ir skandalaias,nesako kas yra o puola verkti ar kelt scenas,nuolat atsikalbineja,bando kantrybes riba.
2)Problema nr 2-as gydausi labai sunkia liga ir praieideju itin komplikuota gydyma vaistais-chemoterapija,tad mano psichologiniai resursai yra nedideli ir kantrybe baigiais zaibiskai,mano antroji puse man nepadeda situo klausimu nes bando visaip kaip atriboti nuo vaiko auklejimo.
3)Kaip padaryt kad vaiko akyse as tureciau autoriteta,noreciau kad nereiketu taikyti bausmiu metodo.
4)Kaip padaryt kad ir as daugiau laiko galeciau uzisimti auklejimu ne vien tik pramogu ir kasdienio gerbuvio aprupinimimu.?

Buciau dekingas uz bet kokius protingus patarimus ne is serijos"skestanciuju gelnbejimas-ju paciu reikalas".

Laiko ir kantrybes as turiu,taciau man truksta ziniu.

Beje, viena iš fatališkų klaidų, kurias dažnai daro patėviai/pamotės yra siekis tapti vaikui antru tėvu ar motina. Neišdegs. Tėvas yra vienas, koks jis bebūtų. Patėvio vaidmuo kitoks. Turi būti vaikui labiau draugas nei tėvas.

Nesutinku. Mane ir mano sese augino patevis nuo 5 metu. kai man buvo 6 atsirado sesute dar viena. Aisku, is vaikystes man atrode, kad isskiria ir pan. , kad mums yra per grieztas, siaip abu tevai grieztoki buvo. Laukdavau ir kada isvaziuos pvz zvejot per nakti, tada bus namie tik mama, zodziu nelabai norejau, kad jis gyventu kartu. Tikraji teva pazinojau, jis buvo linkes ir rankas kilnoti, ka ir dare pries savo mama (mociute) ir stikliuka kilnoti ir nedirbo niekur. Nors ir patevis tais laikais nevengdavo isgert, bet siaip rupinosi namais. Su tevu per tokius dalykus nebesinorejo rysiu palaikyt, nes as augau, ir tas mastymas keites. Kai man buvo 17 jis mire. Laidotuvese dalyvavau, bet sielvarto nejutau, netgi palengvejo, kad mociute pagaliau gyvens ramiai. 
pernai atsitiko nelaime, teko palaidot ir patevi. del sito, tai ir dabar rasau, ir jau asaros byra. Negaliu susitaikyt iki galo. Pati istekejau pries gera menesi, negaliu net apsakyt, kaip man jo truko.. Ir po nelaimes nenorejau eit pas mama, nes jausdavau kaip truksta jo namie, tu juokavimu su mama, paprasciausio buvimo to. Tiesiog vaikystej svietes kitaip. Vieni brendo , kiti augo, supratimas, poziuris, bendravimas keitesi. Jis ir buvo mano TIKRASIS tevas.