Darbo paieškos: profesionalo konsultacijos

[Norejau jum pasiguost... Praejau atranka, gavau darba ir jau pirma diena pamaciau, kad tai visai ne tai, apie ka kalbejom pokalbyje ir tai ne mano sritis, kurioj as ne bum bum O apmokymam 'jie laiko neturi...' Tad teko atsisakyt Uf, negaliu... Gaila sugaisto laiko ir pastangu. Ir dingo visas upas ieskotis darbo, nes bijau vel patekt i tokia situacija
[/quote]

Nera taip jau blogai, nes igijai patirties darbinantis ir laiko galejai sugaisti dar daugiau, o jau is pat praziu supratai, kad nera ten ko sedet Atsipusk kokia dienele, gerai apgalvok kodel taip nutiko ir nenukabink nosies, tavo svajoniu darbas taves vis dar laukia

Labas rytelis,

Gal kas nors galetumete parekomenduoti skaitniu apie konfliktus ir ju sprendimus, galbut netgi apie konfliktu valdyma?

Na, nuotraukos gali buti reikalingos ir visai del "nekaltu" priezasciu. Pvz., tokios yra imones taisykles. Si imone yra tarptautine ir gali buti, kad zmones, uzsiimantys atranka, privalo is kiekvieno kandidato surinkti nuotrauka. Gal po to ja panaudos darbo pazymejimui
Taip pat daznai atrankos specialistai megsta prasyti nuotrauka grynai tam, kad po daugybes pokalbiu kiekviena diena butu lengviau atsiminti zmogu. Nuotrauka siuo atveju laaaaabai pravercia.
Be abejo, pirma mintis, kuri ateina i galva, galvojant apie nuotrauka ir CV yra tai, kad reikalaujama reprezentatyvi isvaizda. Kartais ji yra parasoma i reikalavimus, kartais ne. Tam taip pat yra daug priezasciu. Prisimenu viena is pirmuju savo atranku, kai uzsakovas ieskojo adiministratores ir net nepaminejo, kad ji turi buti simpatiska. Jam tai buvo naturalu ir kai jis pamate kandidates, kurios buvo atrinkos remiantis kitais reikalavimais, jis buvo tokiame soke, kad mums sis reikalavimas nebuvo naturalus ... Simpatiska adiministratore jam buvo reikalinga todel, kad jo darbe pirmas ispudis yra labai svarbus ir dauguma klientu yra vyrai, taigi labai racionaliai mastant apie sia pozicija supranti, kad administratore, pasitinkanti klientus, turi buti patraukli... Kartu ji turejo buti labai protinga, greita, atlaikanti stresa ir t.t. Isvaizda buvo vienas is reikalavimu ir, deja, butinu reikalavimu.
Nesu macius daug tokiu atveju, bet kartais vis buna. Ir buna vis reciau
O griztant prie nuotrauku - maciau ir labai egzotiskas priezastis kodel jos buvo prasomos. Viena atrankos specialiste turejo hobi fotografija ir jai buvo labai idomu matyti idomias nuotraukas ir semtis is ju ideju (ji turejo nemazai uzsakymu kurybinem profesijom, kur nuotraukos taip pat buvo atitinkamos).
Taigi, kaip rasiau temos pradzioje, daryti patarciau taip - jei nuotraukos nepraso, nesiuskite, jei praso - atsiuskite. Butu kvaila netekti galimybes sudalyvauti konkurse tik del nuotraukos. Nors, kita vertus, niekada nemaciau, kad kandidato nepakviestu i pokalbi tik del to, kad nebuvo jo nuotraukos (nors ji buvo prasoma)!

Mes apie tai jau siek tiek snekejome sioje temoje. Jei jis tik itaria ir tu is tiesu nenori jam prisipazinti, naudokis prasikaltusiu vyru triukais - neigimas, neigimas ir dar karta neigimas!!!
O jei rimtai, tai visu pirma tu suprasi apie tai tik tada, kai jis tau tai parodys. O jei jis tau tai parodys, labai idomi jo pozicija - ar jis bandys issiaiskinti kas ne taip ir tave islaikyti, ar nuspres is karto su tavim atsisveikinti, ar pakalbes ir sutarts, kad kol tu ieskai darbo, jis ieskos zmogu i tavo vieta... Svarbi ir tavo pozicija - ar is esmes noretum dar imoneje likti ar kategoriskai ne... SM yra tema apie konfidencialuma, kur gal parasys ir daugiau merginu apie tai, kaip jos issisukdavo tokioje situacijoje. Konkretus patarimas, kaip sakiau, labai priklauso nuo tavo situacijos darbe. Kartais kandidatai taip pakelia sau atlyginimus ir dar labiau uztvirtina savo pozicija imoneje, o kartais praranda darba labai greitai. Viskas labai individualu.

Tu pildei Kalifornijos klausymina. Apie ji jau tikrai buvo sioje temoj, paieskok

Lux, aciu uz idomu klausima Is pradziu siek tiek apie headhuntinga... Klasikinis variantas yra toks - pas head huntingo specialista (tai nera tas pats, kaip atrankos specialistas) ateina klientas ir sako: "Mes esame IT kompanija ir specializuojames ties to ir ano. Man reikalingas pardavimu vadovas, kuris atsakytu uz Baltijos regiona. Kadangi ... ir .... (priezasciu buna labai ivariu), mes norime, kad tai butu zmogus, dirbes pas musu konkurentus. Suraskite toki". Kartais klientas duoda konkurentu sarasa. O kartais klientas duoda konkreciu zmoniu, kuriuos jis nori matyti savo imoneje, sarasa. Dazniausiai buna tik tai, kad pasakoma, jog reikia vadovo, turincio tam tikra patirti (kaip mano pavyzdyje). Taigi headhunter'is pradeda paieskas. Jis pats suranda imones, kur gali dirbti potencialus kandidatai, suranda ju telefonus ir bando prikalbinti is pradziu susitikti, o po to ir i kita darba pereiti Kaip suprantate, tokie kandidatu suradimai yra labai brangus ir imonei kainuoja nemazus pinigus, todel jie pasiteisina tik aukstu specialistu / vadovu atveju.
Cia aprasiau klasikini (netgi teorini) headhuntinga. Taciau Lietuva, kaip zinome, yra nevisai klasikine salis Siuo metu pas mus populiareja paprastesni headhuntingai - atrankos specialistai perziuri visus savo turimus kandidatus, paskambina vienam, kitam konkurentui, pasiklausineja pazistamu... Kaip suprantate, gudresnis tas, kuris turi kuo daugiau kandidatu. Pvz., jei neseniai atrinkinejau pardavimu vadova ir gavau nemazai geru CV, galiu drasiai headhuntinti dar viena pardavimu vadova kitai kompanijai, nes tikrai turesiu is ko atrinkti... Taip ir daroma - geri kandidatai saugomi ir puoselejami ir kartais parduodami Ir ypac tokie, kurie praejo ne viena atrankos etapa ir uzpilde tam tikrus klausimynus, testus.
Labai daznai paprasta atranka virsta "headhuntingu" ja atliekanciam atrankos specialistui nes jis nori uzsakyma padaryti, o kandidatu nera. Stai ir iesko juos visur ir visaip pamirsdamas, kad klientas moka tik uz paprasta atranka ir visai ne uz headhuntinga... Kadangi situacija darbo rinkoje astreja ir tinkamu kandidatu vis maziau, uz juos kartais vyksta tikra kova. Ir darbuotoju atranka pamazu virsta darbuotoja paieska

O dabar atsakymas i tavo klausima: nieko nedaryk Tiesiog kelk savo kvalifikacija ir siuntinek CV i tas vietas, kurios tau idomios. Jei atrankos kompanija tavimi susidomes, jie tikrai tave suras ir tures omeny. Viskas sioj srity vyksta labai letai. Headhunting'as daromas ne per viena menesi, todel cia jau kantrybe reikia tureti auksine. Jei labai nekantrauji ir nori subendradarbiauti su atrankos kompanijomis, galima bandyti joms paskambinti, paaiskinti, kad siuo metu ieskai darbo, kad esi tokia ir tokia specialiste ir noretum su jais susitikti, pakalbeti apie tavo galimybes per juos susirasti darba. Neretai kandidatai taip daro (ypac tie, kurie siek tiek zino atranku "virtuve") ir tai is tiesu yra vienas is veiksmingu budu save "parodyti" ir galiausiai "parduoti"

plepute, aciu uz issamu paaiskinima. Dabar perskaiciau, kad ne visai teisingai apie head hunting pati parasiau Kadangi pati savo imonei ieskau karts nuo karto darbuotoju, esu kreipusis i headhunter-ius (Friisberg) ir zinau ju darbo metodus. Taciau kaip tu ir rasai, Lietuvoje viskas veikia siek tiek kitaip, nei uzsienyje. Pas ta pati Friisberg tinklapyje yra meniu "Atsiuskite CV". Todel ir uzklausiau, kaip susilaukti pokalbio su atrankos kompanijom. Kai musu imone ieskojo darbuotoju, atrankos kompanija perziurinejo ir duomenu bazej turimus CV is ankstesniu atranku, ir uzpildytus CV. Tai tikejausi, kad ir man CV kazkas susidomes. Bet va

Kol kas Lietuvoje reikia tik CV ir motyvacinio (jei nori arba jei praso). Visi kiti papildomi reikalavimai (jei jie yra) bus parasyti skelbime.
Ju netgi nebutina atsinesti i pirma pokalbi, nes jo metu dardavys dazniausiai nori tik pasiziureti i kandidata, nuspresti ar nori toliau su juo "aiskintis". Taigi, jeigu jis nores matyti kokius nors dokumentus, jis tikrai paprasys ju atskirai

Kaip labai teisingai pasake RimtaMergina, dziugu sioje situacijoje tai, kad supratai viska po pirmos dienos. Ne taip jau daznai zmonems, atsidurusiems panasioje situacijoje, uztenka drasos prisipazinti, kad jie "ikliuvo". Kalbant psichologijos terminais, suveikia ju gynybiniai mechanizmai ir jie visais budais bando save itikinti, kad "gal visai ir nieko", "gal priprasiu", iesko pliusu savo naujame darbe... Galiausiai neistveria ir su isterikom iseina arba (zinau tokiu atveju) darbdavys juos ismeta pries bandomojo pabaiga. O kartais lieka ir lyg tai pripranta...
Todel jei supratai, kad tai ne tau, kelk nosi aukstyn ir prie progos paanalizuok, kur "padarei klaida" - neissiaiskinai darbo specifikos, gal ne taip tam tikrus ju zodzius supratai. Kuo geresne analize padarysi, tuo ramiau galesi jaustis kita karta... Gal si situacija paskatins tave nebijoti klausyneti darbdavi kuo geriau ir nebijoti uzdavineti net kvailus klausimus apie busima darba, m?

Dekui, Aidairi Malonu, kad laukiate


1. plepute@inbox.ru
2. Tikrai ne. Bent jau as tokiu tikrai nesutikau...

RimtaMergina, tau atsakysiu siek tiek veliau. Tema apie konfliktus yra svarbi ir jau seniai planavau parasyti apie tai, kaip elgtis atrankoje tokiais atvejais
Papildyta:
As manau, kad tau reikia tiesiog siek tiek palaukti... Ir visai pamirsau, kad daznai buna galimybe tiesiog CV atsiusti Siaip ja reiketu pasinaudoti. Ir siusti ne tik Friisbergeciams, persiusk visoms rimtom atrankos kompanijoms. Ir prisimink, kad kuo rimtesnis specialistas, tuo ilgiau jis iesko darbo (aisku, jei jo profesija nera siuo metu "ant bangos")

aj, as tai va po dekretiniu nebenoriu grizti i senaji darba, reikia pradeti ieskotis kito.
bet kazkaip sunku pradeti.... kazkoks psichologinis barjeras atsirado, lyg ir nepilnavertiskumo kompleksas nori islysti..
kaip jums atrodo, as nesusituokusi auginu vaikuti, ar i CV reikia rasyti, kad turi vaikeli, ar ne?

Aš tai skirstau taip:
Skelbiminė atranka - peržiūri atsiųstus CV ir atrinki tinkamiausius kandidatus.
Duomenų bazės atranka - paieška duombazėj, kurias turi ir head-huntingo ir atrankos įmonės. Dažniausiai naudojama kaip papildoma priemonė, nors kartais parduodama kaip atskira paslauga, dažniausiai pigesnė už skelbiminę atranką. Tad be abejo verta nusiųsti savo CV tiek atrankų tiek head-huntingo įmonėms.
Head-hunting arba tiesioginė paieška gali būti laikoma tik tada, kai atliekamas rinkos tyrimas, sudaromas potencialių kandidatų sarašas ir jie tiesiogiai kontaktuojami su darbo siūlymu ir susidomėję kviečiami į pokalbius. Šita paieška brangiausia, nes reikalauja daugiausiai resursų. Kad į jus tiesiogi kreiptųsi tai jau reikia turėti ką parduoti (solidžią patirtį, arba specifines žinias). Tad natūralu, kad iš tiesioginės paieškos kompanijų skambučio dažniausiai sulaukia auštas pareigas užimantys specialistai.
Deja, kaip žinome Lietuva švogerių kraštas, tai tikrai nemažai kas ir ieško taip arba duomenų bazės paiešką vadina head-huntingu. Tuo pačiu iškreipia kainą ir paslaugos kokybę.
Papildyta:


Dėl vaikelio, tai i CV irasyti tikrai neprivaloma, kaip ir savo seimyninę padėtį rodyti (nors moterų pavardės dar kol kas tai dažniausiai atskleidžia). O tą barjerą turi nugalėti. Ypač jei turi darbo patirties, vadinas turi ką įmonei pasiūlyti, taip kad pirmyn!

Man irgi sunku po dekretiniu darbo ieskotis, taciau moraliskai ruosiuosi darbo paieskoms ir motyvuoju save prisiminimais, kaip gera buti veiklia ir reikalinga specialiste

O is vienos pazistamos personalo vadoves esu girdejusi, kad vienisos mamos yra pacios geriausios darbuotojos!

Manau, kaip ir Bettina, kad i CV neprivalai rasyti apie vaikeli ir statusa, juk tai ne darbinis, o tavo asmeninis reikalas

ruosiuosi moraliskai ir as, tik kazko niekaip nepasiruosiu:)
nes senam darbe 800 alga, tai kol viena buvau - bala nemate, o dabar su lelium, tai niekaip neuzteks.
o kas del vaikelio, tai va kokia dilema - jei i cv neparasai, tai tas faktas tuomet paaiskes, kai vaikas susirgs ir bus biuletenis.
o jei irasysi i cv - turbut pas mus dar nera taip zmoniu samprotavimas pasikeites, kad jei -yte ir turi vaikiuka - turbut esi nerimta ir etc.
ai, gal ir nusisneku, bet siuo metu taip galvoju

plepute, ka manai apie patirti? kiek tavo manymu riekia isdirbti vienoje srityje metu, kad galetum drasiai ieskoti kitoje imoneje? teko susidurti, kad po 1 m. klause, ar neatidirbus 1 m. nesugalvosiu jo keisti? jau 2 m. dirbu ir vis nepaliauju galvoti, kad turiu keisti darboviete...

Jei tave priims i darba, tai niekam nerupes ka buvai parasius CV CV yra tik pirminis dokumentas, i kuri ziurima atrenkant zmones i pirma pokalbi. Po to jau kalbama su zmogumi ir su juo derinami visi niuansai. Tame tarpe ir tai kiek vaiku jis turi ir kas jais rupinsis Tai kad tikrai del to nepergyvenk. Taip pat ir del pavardes. Siais laiskais pavarde -yte ir vaikas nieko nepasako apie tai, kaip ir su kuo is tiesu si moteris gyvena, tai kad...

Tai labai priklauso nuo profesijos, nuo imones. Yra zmones, kurie keicia darbus kas pusmeti, ir yra zmones, kurie dirba tam paciam darbe ir 10 metu. Tai labai individualu, bet sakyciau, kad kritine riba yra 1 metai. Jei pagalvotume apie darbdavi, jis nori patikimo zmogaus, todel jei keiti darbus kas metus, turi tureti tam rimta priezasti. Jei darbai keiciami kas 2 metai (ir daugiau), tai atrodo plius minus normos ribose. Dar labai svarbu ar taip keiciamas kiekvienas darbas ar tik kai kurie. Pvz., tokia situacija - zmogus pradirbo 3 metus vienoj darbuoveteje, po to 1 metus kitoj, dabar (jau puse metu) dirba trecioj. Kaip i toki reaguoti? Tai, kad pradirbo 3 metus pirmoj darbuovetej, liudija, kad jis gali dirbti ilgai vienoj vietoj ir yra pakankamai patikimas, o po to pakeite darba ir nelabai save suranda, metosi siek tiek. Taigi, su tokiu zmogum galima rimtai sneketi - jei jis suras jam idomu darbu, tiketina, kad dirbs jame ilgai. Kita situacija butu jei butu visi trys darbai po metus laiko. Taciau ir cia gali buti labai individuali situacija. Atsimenu viena atranka, kurioje dalyvavo zmogus, paskutinis penkis metus kiekvienoj imoneje isdirbes lygiai po metus laiko. Kodel? Todel kad jis kaip vadovas per metus sutvarkydavo viska ir jam pasidarydavo neidomu. Taigi, jam buvo pasiulyta pareigos ir atsakomybe gerokai didesne uz tai, ka jis turejo pries tai ir kaip pajuokavo darbdavys "dabar jau jis tures darbo maziausiai 5 metams". Taip ir atsitiko
Isvada is mano ilgo posto tokia - jei jauti, kad atejo laikas keisti darba, vadinasi, laikas atejo

Bettina, labas! Senokai nemaciau taves, smagu, kad uzsuki