radau jūsų temukę pačiu geriausiu metu. net nežinau ką ir bedaryt. nebesu vaikas, bet siaubingai, tiesiog paniškai bijau likti namuose viena naktį. kaip ir dabar. guliu ir verkiu tiesiog iš siaubingos baimės. irgi prisigalvojus visokių nesąmonių, bijau visokių garsų, kurie iš tikrųjų sklinda iš kaimynų butų, bijau prisigalvojimų, kad gali kokie nors girti žmonės painiot duris ir bandyt eit čia, nes viršuje gyvena prasigėręs kaimynas. bijau būti viena ir tuo labiau miegoti tol, kol nepradeda švisti. tuomet ramiai atsigulu, pamiegu kelias valandas, neišmiegu, bet džiaugiuos, kad ištvėriau naktį... net neįsivaizduoju, ką reikia daryti, kad įveikti tokią baimę, nes tai jau darosi liguista, o bijau turbūt todėl, kad šiaip bijau išgėrusių žmonių ir vaikystėje, kai gyvenome bendrabutyje, yra ne kartą tekę girdėt, kaip išgėrę žmonės painioja duris...
