Baisybės

TODEL,KAD TAIP IDOMIAU,VISOKIU sadizmu tai pilni laikrasciai.

Laba vakara
Esu daugiau skeptike, ir bijau labiau gyvuju, nei mirusiu, bet va prisiminiau ir pati pora istoriju. Labai norint, jas galima paaiskint moksliskai, bet vistik.

1. Pakeliui i mano kaima miske prie kelio bet taip giliau i tankme stovi toks juodas metalinis kryzius. Seneliai yra pasakoje, kad kazkas ji pastate, nes toje vietoje buvo uzmustas zmogus. Pro ta kryziu esu ejus, vaziavus daugybe kartu. Ir niekada nieko. Jis tiesiog yra naturali vietoves dalis, kuri visada ten buvo. Kaip koks medis ar akmuo. Zodziu, stovi ir niekam netrukdo. Bet syki mum vaikam uzejo noras buti geriems, tai prisiskynem geliu ir gi nunesim. Jau pasukom link kryziaus, bet beeinant kazkaip visi 4 pradejom letint zingsni ir kazkuriuo momentu staiga apsisukom ir pasileidom visi begt kiek eina. Pamenu ta jausma - toks kazkoks nezemiskas saltis ir kazkoks neitai nerimas, nei tai baime. Gal tiesiog ispejimas nelist su savo gelem. Nesikist. Paskui su draugais nelabai kalbejomes ta tema. Gal buvo geda prisipazint issigandus. Idomu kad PRO ta kryziu ir dabar praeinu be baimes keliu. Bet prieiti PRIE nesinori . Kazi kas cia. Gal paaugliska vaizduote?

2. Jau buvau studente. Vazinedavau autobusu i paskaitas. Na ir aisku kaip visada sedziu prie lango, dairausi, pralekia su audi kazkoks erelis besidraskydamas. Dar mintyse pagalvoju - tuoj avarija padarys. Ir tikrai - gal uz poros stoteliu stovi i stulpa ivares. Po keliu dienu analogiska situacija su vw golf. Tik golfas i kazkoki mikriuka ivairavo. Abi avarijos be zmoniu auku. Bet kazkaip nejauku paliko. Dabar kai koki keliu ereli sutikus save pagaunu, kad pagalvoju, jog jam blogai baigsis, tai visada mintyse dar pridedu "dieve padek sitam zmogui saugiai pasiekti namus". Netikiu as, bet sakoma gi ir netikintiem padeda . Aisku, tos dvi avarijos gal sutapimas. Bet neiekosiu trecio nelaimelio ant kurio isbandyt.
Papildyta:
Ir dar prisiminiau viena ivyki. Jau metu buvo 30+, su MB pirma vasara gyvenom naujam bute. Ir turejom tokius kaimynus virsuje - triuksmadarius (paskui juos apraminom). Na ir aisku naktis, pas juos kaip visada balius. As siaip ne taip per triuksma uzmiegu ir girdziu - balsai uz lango. Galvoju vel tie bestijos balkone ruko (aukstu auksciau). Ir tuo momentu aiskiausiai pamatau SAVO balkone vyro seseli. Jezau kaip persigandau, po kaldra staigiai. Aisku apie vaiduoklius tai ne nepagalvojau. Kas kad balkonas stiklintas, bet pirmas aukstas - mazu koks vagis. Paskui jau galutinai prabudus susivokiau, kad palikt taip negalima. Nusliukinau paziuret kas ten vaiksto. Nieko ten nebuvo. Ir pas kaimynus balius pasibaiges buvo. MB taip saldziai miegojo. Tai ir as nusiraminau ir uzmigau. Tai va cia, manau, ta miego faze kur nei miegi nei ne - taip paaiskinciau.

Kad kazkoks tas laikas yra pries uzmiegant tarp sapno ir tikroves tai tikrai. Kartais MB mane priesuzmiegant pakalbina tai susneku jam ka nors na visai ne i tema ).

Ir dar buna pries pat uzmiegant tas jausmas kai krenti? Taip net nusipurtai. Man jis atrodo lyg sedejus buciau o tada is jegos su nugara plociaus i patalus. Jums buna? Man rodos, kad tam yra ir mokslinis paaiskinimas

Buna

Mane dažnai tas jausmas vaikystėje ir paauglystėje aplankydavo, mano mama sakydavo, kad čia dėl augimo. Bet toks baisus jausmas, lyg iš lovos iškritusi būčiau

ir man buna, bet, kad del augimo, tai totali nesamone. man jau metu per 30, seniai neaugu, o ir toliau sekmingai "kritineju". Pries kokia savaite taip netyciukais vyrui ispyriau. Nu, nenorejau... tikrai...

Šiaip dažnai tą kritimą sapnuose aiškina taip, jog prieš pat miego fazę visi raumenys atsipalaiduoja ir gauna kažkokį nervinį impulsą ar panašiai:-) aš ir anksčiau galvojau jog augu:-)

Tai gal tebeaugam, bet i mase...

Va čia tai baisybė

Marijampolėj buvo pastatytas 3 aukstu valdiskas daugiabutis specialiai gydytojams ant zydu kapu, tik neilgai jie ten gyveno, visi atsisake ir issikrauste, nes gyventi naktimis nejo, bildejo, krito viskas...ir dabar tik biurai ten visokie, naktimistuscias...jei yra marijampolieciu, tai zino, apie koki nama sneku, Mokolu pakrasty..

aš pati kelis kartus esu taip pagalvojus, kad "oi prisiskraidysi, ereli..." po kelių minučių žiūri, kad prisiskraidė paskutinis toks erelio skrydis buvo Alytaus kelyje link Vilniaus vasarą, nu kčiortu tada sau pasakiau, kad daugia taip nebegalvosiu

krentu ir aš į masę

Gal kažkas panašaus? man būna,kad krūpteliu,kol nežinojau,buvo baisoka,bet pamačiau per Hausą seriją kur sakė apie tuos krūptelėjimus,sužinojau kaip vadinasi tai,pagooglinau ir viskas,ramu,aš sveika