Baisybės

Taip taip .
Pasirodo dar zmonems lekstes galvos skamba.

Na va ir nebelieka nieko mistisko ir bauginancio

butu baisiau, jei lekstes galvoje sproginetu
sita dalyka pirma karta girdziu
bet va, sako, tai normalu

kiek visokiu istoriju apie ji prikurta,bet kazkas negero ten tikrai yra,zmones kiek gyveno.visi issikrauste,kiek firmu,parduotuviu,ofisu isikure buvo,visi issikelia,o pastatas neblogas ir vieta rami,esu buvus jame,toks nejaukumas viduj gyvena...

Čia biškį žiauri tema... Vakare jos neskaityčiau, ypač jei viena esu Bijojau vakar prieš miegą, kad jau porą žinučių perskaičius nesimiegos, nors jos tik apie katinus ar ką ten buvo

O man ir vienai vakare skaitant visokias istorijas dar kolkas nera labai baisu kad negaleciau miegoti. Nejauciu tokio nejaukumo savo namuose kaip jausdavau tevu namuose, nors ir sapnuoju kartais kad man vaidenasi, kazkas nematomas muzika ijungia, baldus judina, bet nera tokios baimes tik gal siek tiek nejaukumo sapne.

Pas mane panasiai buvo. dukrai buvo 2,5m. isejo i veranda,zaide,snekejo.. girdziu,kad nutilo kazkaip itartinai. ateinu paziuret. stovi nejudedama ir ziuri pro duris(stiklines)i lauka. klausiu, i ka ziuri? sako,dede stovi.matau,kad nieko nera. o ji taip tiesiai priesais save ziuri ir pirstu parode kur jis stovi. man net kojas pakirto. klausiu vaiko,ka dede daro? sako stovi ir ziuri i mane. as tada klausiu,ar geras dede,ar sypsosi(nu bliamba,reikia issiaiskint,su kokiais ketinimais tas "dede"atejes,nors paciai siurpas per visa kuna eina). sako,ne,tik stovi ir ziuri.. ir po to staiga taip lyg atsibudo,kruptelejo ir nuejo sau toliau zaist.. tai buvo vienintelis kartas.
o musu namas pastatytas ant kazkokio karo lauko. nes kasinejant giliai(vamzdzius tiesiant)daznai randam griauciu.pradziai buvo baisu del tu kaulu. po to kazkaip pripratom,isvezam palaidot ir tiek.. ir dar musu name,tiksliau ukiniam buvo pasikores mano dede..
siaip niekada nei vaidenasi,nei ka.tik ta vieninteli karta su "dede" taip buvo

O kaip man patinka tokios temos ir dar vakare paskaityti...
Papasakosiu savąją. Kai buvau paauglė, mano tėvai nusipirko naują butą. Namas senas,šeši butai name. Persikraustėme. Kurį laiką kaip ir viskas tvarkoje. Kartą mano sesuo man sako ar negirdi kaip viršuje kažkas naktį vaikšto (butui priklausė palėpė,kuri buvo apleista,nieks ja niekada nesinaudojo),na sakau,kad ne. Tą dieną galvojau ,kad ji matyt išsigalvoja,bet visdėlto nusprendžiau pasiklausyti.... atėjus nakčiai,nuėjau miegoti,o prieš miegą pasiklausiau ir žinoma išgirdau kad kažkas ten viršuje,mažais žingsneliais vaikšto. Toks garsas ,kaip ant medinių grindų vaikščiotu su batais.
Tam pačiam bute po kurio laiko: turėjom šunį. Šuo visada budavo pas mane kambaryje. Pradėjau pastebėti,kad jis keistai elgiasi.... savo kambario duris visada tik priverdavau arba laikydavau atidarytas. Šunelis iškišdavo galvą iš kambario,žiūrėdavo į kolidariaus gale esančią virtuvę ir burgsdavo arba dusliai lodavo....tai nevykdavo kas vakarą,bet toks šuns elgesys būdavo laiks nuo laiko pasikartojantis. Būdavo nemalonu,bet vis galvodavau kad šuniui ``šiaip kas užėjo`` kol..... vieną dieną ,užėjas pas mus tėvelio draugas atsivedė savo šunį.
Svečias su tėvuku sedėjo virtuvėje,ji gan nemaža. Svečio šuo šalia šeimininko visada buvo. Na ir ką, sėdi tas šunelis ir staiga jo žvilgsnis užstringa į tuščią,baldais neapstatytą virtuvės kampą. Žiūri jis ir pradeda burgsti,dusliai loti ir niekaip nenusiramina,o jei nurimsta tai žvilgsnio neatitraukia nuo šio kampo vat tada jau nerimas ir mane apėmė,po šio įvykio vakarais niekada neidavau į virtuvę ,nebent jei kas iš šeimynos ten būdavo.
Dar vienas keistas dalykas yra atsitikęs.Yra tokios metalinės rubų džiovyklės,tikriausiai dauguma mūsų jas namie turime.Kartais tie metaliniai strypai atšoka ir vienas ar kitas galas nesilaiko,šią džiovyklę sujudinus girdisi metalo daužymosi garsas.Tai va ruošiausi ryte į mokyklą(buvau viena namie),staiga išgirdau kitame kambaryje šią rubų džiovyklę,pagalvojau kad šuo kažką vaikšto ir ją sujudino. Po kurio laiko išgirdau antrą kart, (šuo buvo su manimi tuo metu) ,sunerimau,pasidarė nejauku. Trečio karto garsas buvo didesnis,lėkiau iš namų baisiausiai persigandus,bėgau lauk be kuprinės,su vienu batu ant kojos su kitu rankose,neatsisukdama,su ašaromis akyse,buvo labai baisu dar taip niekada gyvenime nebuvau išsigandus
Šiam bute mūsų šeima ilgai negyveno,tėvelis pradėjo labai gerti,atsirado tiek financinių tiek sveikatos problemų. Dėl skolų ,butą tėvai prarado. Po kurio laiko tėvai sužinojo ,kad niekas šiame bute ilgai negyvena.

Kad girdejot zingsnius-nieko keista, medine palepes perdanga "vaiksto" Pas mus namas naujas, medinis, statytas paciu, tai analogiskai vakarais "kazkas vaiksto" Dienos metu garsu sociai atsiranda, tai tos perdangos girgzdejimas nesigirdi, o va nakti, kai nurimsta visi garsai, o klausa ypac suastreja, ima girdetis net peliu vaiksciojimas sienose.
Ir suneliai jusu nieko mistiska nemate, tiesiog uzuode peles Musiskis analogiskai elgiasi, ima urgzti ar pribeges prie sienos nagais bando gremzti, tarsi noredamas ka pagauti.

as tai kartais paziuerdavai per tlc kanala laida-mediume is Longailendo,tai galvoju ar gali buti viskas surezisuota?gal kas ziurejot?

Per televiziją tai tokias nesamones rodo, na stačiai pasakėlės suaugusiems. Prieš daug metų buvo toks grandiozinis projektas: DiArči iš Druskininkų ketino praleisti naktį name su vaiduoliiais. Atvyko ten vaiduoklių gaudytojai, Azanovas ar kaip jo pavardė, surado gausybę taškų, kur žvakės gęsta ir kitokia velniava darosi Na, atėjo naktis, ten visokios baisybės pradėjo vykti ir magai išsigandę pabėgo. Iš tiesų tą namą pažinojau iš vaikystės, draugės šeima ten gyveno, galėčiau ten ir dabar nakvoti ramiausiai , nieko ten nėra. Paprasčiausiai ji po tėvų mirties tą namą pardavė, naujieji savininkai norėjo kavinę steigti, pinigų pritrūko, pirkti niekas nepirko, nes už 10 metrų automagistralė dieną naktį ūžia, sodybai netinka. Taip griuvo tas namas po truputį, kadangi visiems ant akių, tai nebūtų istorijų prikūrė. Neseniai kažkokie valkatos jį sudegino.Taip ir gimsta legendos lygioje vietoje.
Vaikystėje mūsų apylinkėse buvo daug apleistų namų, žmonės kėlėsi į miestus ar gyvenvietes. Mes ten labai mėgom landžioti, žaisti. Neradom nė vieno vaiduoklio, nors tuose namuose buvo ir savižudybės , ir nelaimingų atsitikimų, ir susišaudymų ir nužudymų. Mūsų pačių kieme per karą vokiečiai keturis rusus svirne gyvus sudegino ir nieko, nesivaideno.Aplamai vaikystėje turėjom daug keistų nutikimų, bet tėvai protingai viską išaiškindavo .

na tas mano šunelis nemažas ,pelių tikrai nebijo