Aš po patevio mirties jį sapnavau. Labai skaudu buvo visai šeimai ,kad jo nebėra. Vakarais galvodavau apie jį ir vis mintyse klausdavau kaip jam sekasi.... Vieną naktį susapnavau sapną,kad jis atėjo,bandžiau jį paliesti,nes sapne nepatikėjau kad tai jis. Kai aš tą dariau jis pasižiūrėjo į mane su tokia mandria šypsena,jaučiau kad jam juokinga kad netikiu. Po to visa šeima atsigulėm su juom į lovą,jis pasakojo apie save ir kaip ten yra viskas,buvo labai įdomu...po kiek laiko jis pradėjo nykti kaip vaiduoklis mus palikdamas gulėti ant tos lovos.
Kitą kart jis pasirodė sapne ,kai klausiau jo kodėl jis turėjo numirti...paaiškino labai aiškiai.
Kartą vedžiodama patevio šuniuką užpykau ant jo,ušaukiau ir patempiau už pavaduko,tą pačią naktį sapnuoju ,kad jis pasiema iš manęs tą šunį sakydamas,duok man pavedžioti ir nueina kažkur su šuniu jį išsivesdamas... supratau ,kad užpyko ant manęs nes šunį nuskriaudžiau
Paskutį kartą sapnavau kad jis guli lovoje,už lovos atsiveria dangus su sniegotais kalnais,kambarys su lova kaba aukštai,tam pačiam kambaryje gelbėtojai,traukia gulimus neštuvus raudonus su žmogumi..kitą dieną sužinau ,kad mano mama čiuožinėdama su slidėmis nukrito ir susižalojo
Noriu tikėti ,kad jis vis dar su mumis