Baisybės - Puslapis 35 - Paplepėjimai

Kas atsitiko siaubo juostų režisieriams?

Mistika „Skambučio 2“ filmavimo aikštelėje

Štai praėjusių metų kovą rodyto „Skambučio 2“ filmavimą lydėjo nepaaiškinami paslaptingi įvykiai. Jau 7 filmavimo dieną patalpos, kur buvo kuriamos dekoracijos, per naktį buvo užlietos vandeniu. Nors dėl to kaltas trūkęs vandentiekio vamzdis, kūrybinė grupė tai palaikė pranašingu ženklu. Užlietų patalpų vaizdas daug kam priminė „Skambučio 2“ kadrus, mat filme yra nemažai su vandeniu susijusių scenų. Dar keistesni netikėtumai kūrybinę grupę pasitiko pradėjus darbus lauke. Kartą aktorius užpuolė didžiulis bičių spiečius, nuo kurio jie pusę dienos slėpėsi furgone, o vėliau filmavimo grupę sukrėtė netikėta elnio, kuris užsimušė nuo aplink esančių kalvų nukritęs į studijos teritoriją, mirtis.
Galbūt „Skambučio 2“ komandai reikėjo paimti pavyzdį iš „Pagiežos“ kūrybinės grupės, kuri, prieš pradėdama filmuoti amerikietišką versiją, dalyvavo specialioje nuo blogio apsaugančioje ceremonijoje. Ir nors jie išvengė nelaimingų įvykių, panašu, jog tikrovėje patirti nepaaiškinami „atsitiktinumai“ savotiškai paveikė „Skambučio“ tęsinyje vaidinusius aktorius. Pastarasis filmas yra gerokai tikroviškesnis ir psichologiškai paveikesnis už klyksmo perkreiptą mergaitišką Sarahos Michelle Gellar veidelį.

Siaubo juostų filmavimą lydi mirties šešėlis
Daug liūdniau vos nesibaigė kuriant „Vaško namus“. 2004 m. vasarą garso studijoje kilo gaisras, per kurį iki pamatų sudegė visas pastatas ir buvo sužeistas vienas darbuotojas. Žinoma, gaisro priežastimi netapo degančios žvakės ar noras išbandyti lietuvišką kūčių burtą su karštu vašku - iš tiesų neatlaikė studijoje išbandoma specialiuosius garso efektus kurianti įranga.
Mirtimi paženklintas kitas neseniai sukurtas siaubo filmas „Egzorcistas: pradžia“. Johnas Frankenheimeris, savanoriškai atsisakęs režisuoti juostą, po mėnesio mirė. Vietoj jo filmą kurti sutiko suomis Renny‘is Harlinas. O štai patyręs mistinių filmų meistras M. Nightas Shyamalanas iki šiol negali pamiršti šiurpą keliančių sutapimų, kai jis filmavo „Ženklus“. Scena, kurioje vienas iš herojų kalba apie savo žmonos mirtį, buvo nufilmuota praėjus vos dienai nuo artimo režisieriaus šeimos nario mirties.
1976 m. kažkas labai nenorėjo, jog būtų sukurtas dabar siaubo klasika vadinamas „Omen“. Aktorius G. Peckas ir scenaristas D. Seltzeras vos nežuvo žaibui trenkus į skrendantį lėktuvą, režisierius R. Donneris patyrė avariją, o viešbutis, kuriame jis gyveno, buvo subombarduotas Airijos Respublikos kariuomenės. Netgi po „Omen“ premjeros nelaimės nenustojo persekioti kūrybinės grupės narių: nelaimingo atsitikimo metu žuvo specialiuosius efektus kūrusio J. Richardsono asistentas, o pats J. Richardsonas taip pat neišvengė sužeidimų.

Nuo beprotybės gelbėja klasikinė muzika
Siaubo juostų filmavimuose vaidinantys aktoriai skirtingai gelbėjasi nuo savo vaizduotės košmarų ir nepaaiškinamų atsitiktinumų, kurie pastaruoju metu persekioja šio žanro filmų kūrėjus. Štai Sigourney Weaver dvi savaites kankino košmarai, kai ji perskaitė „Kaimo“ scenarijų. Šaltiniai nutyli, kaip lakios fantazijos žvaigždė ištvėrė kelių savaičių specialiai šio filmo aktoriams surengtą stovyklą, kurioje jie gyveno kaip filmo herojai.
Naujo siaubo filmo „Hostel“ režisierius pats sunkiai ištvėrė filmavimą 1910 m. Prahoje pastatytuose ir prieš 50 m. uždarytuose bepročių namuose. Kasdien būdamas palatose, kur uždaryti kankinosi pavojingiausi pacientai, jis nuolat klausėsi raminančios Vivaldžio muzikos.

Šiurpi naujų siaubo filmų praeitis
Įdomu, kaip seksis naujausiems siaubo filmams, kurie kino teatrus pasieks šiais arba kitais metais. O filmai yra iš tiesų intriguojantys... Be antros amerikietiškos „Pagiežos“ dalies, „Omen“ perdirbinio „Omen 666“, lietuviams jau gerai pažįstamas H. Nakata Holivude šiuo metu stato juostą „Akis“. Pagal brolių Pangų 2002 m. darbą kuriamas filmas pasakoja apie aklą merginą, kuri po akių persodinimo operacijos pradeda matyti mirusius žmones. Dar šiurpesnis, tiesiog kiaurai smegenis perveriantis yra japonų darbas „Pulse“ (arba „Kairo“), kuriame apie pasaulio pabaigą kalbama taip, kaip kine retai kas kalbėjo. Kaip, žinant visą kontekstą, amerikiečiams pavyks nufilmuoti jo perdirbinį?
Ir jeigu atsirastų koks nors ambicingas režisierius, sugalvojęs perkurti nemirtingus A. Hitchocko „Paukščius“, ar neišgaruotų jo drąsa perskaičius štai tokią trumpą žinutę. Prieš kelerius metus rašytojos Daphne Du Maurier, pagal kurios kūrinį pastatyti „Paukščiai“, sūnus pranešė, kad jį su žmona beatostogaujančius Anglijoje, Kornvalio miestelyje, netikėtai užpuolė kirai. Ir kas dabar galėtų pasakyti, ar tai liguistas dėmesio troškimas, ar realybėje išsipildęs filmo siužetas
Kartais tai atrodė lyg reklaminis triukas, nes kai kurie atsitikimai tokie neįtikėtini, kad jų nebūtų sugalvojęs joks scenarijaus autorius, bet faktas lieka faktu - tai buvo, taip atsitiko iš tikrųjų ir... tikrai niekas nesireklamuotų savo gyvybės sąskaita! Taigi susipažinkite - filmai, kurie tapo legendos ne dėl savo gerumo ar prastumo, o dėl nelaimių, užgriuvusių jų kūrėjus. Tikriausiai nenuostabu, kad daugelis tų juostų buvo siaubo...
"Tamsos riteris" (2008). Iš tiesų pati idėja parašyti straipsnį prakeiksmų tema man šovė į galvą pamačius, kiek nelaimių užgriuvo žmones, kurie dirbo su šiuo filmu. Na, taip, netapo tas "Juodasis riteris" kažkokiu superšedevru (gal Betmenas paseno), bet jei pažvelgsime ne į tai, kas vyko ekrane, o į tai, kas liko už jo...
Savaime suprantama, pirmas ir baisiausias dalykas, apie kurį pagalvoji prisiminęs "Tamsos riterį" - aktoriaus Heatho Ledgerio (vaidinusio Džokerį) mirtis perdozavus narkotikų. Bet dar prieš jį, per filmavimus Londone, atlikdamas triuką žuvo specialiųjų efektų technikas Conaway'jus Wickliffe'as. Taigi prasidėjus "Tamsos riterio" reklaminei kampanijai jau buvo puse lūpų šnibždama, kad tai dar vienas prakeiktasis filmas, jau nužudęs du kūrėjus.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Pirmosiomis rugpjūčio dienomis važiuodamas Misisipės greitkeliu į labai rimtą autoavariją pakliuvo kitas filmo aktorius Morganas Freemanas. O praėjus vos kelioms dienoms po premjeros pagrindinio vaidmens atlikėjas Christianas Bale'as atsidūrė už grotų - jį kaltino savo motinos ir sesers užpuolimu. Ir pamėgink po šito netikėti, kad filmą kažkas prakeikė.
Tiesa, Bale'ui kaltinimų niekas taip ir nepateikė, jo nė nenubaudė, o Freemanas greitai atsigavo, ligoninėje jautėsi neblogai (jam reikėjo operuoti sutrupintą kairiosios rankos alkūnę), tad, galima teigti, kad likimas juos tik pagąsdino. Bet vis tiek klausimas liko neatsakytas - tai tik nelaimingi sutapimai ar vis dėlto prakeiksmas? Gal be reikalo Betmenas taip paniekinamai nusikaltėlius vadino prietaringais bailiais? Gal pats metas visiems patikėti prietarais? Ypač prisiminus istoriją...
Siaubo filmai ir realybė
"Omenas" (1976). Olandija. 1976 m. rugpjūčio 13-oji, penktadienis, vėlyva naktis, tuščiame kelyje du automobiliai lekia vienas į kitą. Moteris ir vyras netrukus trenksis kaktomuša į priešpriešinį automobilį, vienas jų žus, o kito atminty šis įvykis įsirėš visam gyvenimui... Atrodo lyg siaubo filmas? Vienintelis skirtumas - tai įvyko tikrovėje...
Vyriškis - tai specialiųjų kino efektų kūrėjas Johnas Richardsonas. Moteris - Liz Moore - jo asistentė. Kelios akimirkos, ir ji nebegyva, perkirsta pusiau automobilio rato, kuris perskrodęs važiuoklę rėžėsi tiesiai į keleivio sėdynę...
Kuo čia dėti filmai, paklausite? Na, pradėkime nuo to, kad mažiau nei prieš metus iki šio įvykio Johanas sugalvojo, kaip turi žūti daugybė siaubo filmo "Omenas" herojų (tarp jų ir fotografas, kuriam po serijos atsitiktinių sutapimų buvo nukirsta galva) ir būtent tos kraupios mirtys buvo viena priežasčių, kodėl "Omenas" tapo toks populiarus. O juk dar filmuojant šią juostą apie velnio skaičiumi „666" pažymėtą vaiką nuolat sklido gandai, kad filmas prakeiktas. Richardsonas tuo tikriausiai netikėjo, tačiau vaizdelis, kurį jis išvydo iškart po autoįvykio turėjo sukrėsti vyruką iš esmės: šalia guli nuo traumų mirusi begalvė bendrakeleivė, kurios žaizdos itin primena jo sukurtą fotografo mirtį, o kitoje kelio pusėje matyti kelio ženklas, nurodantis atstumą iki niekuo nepasižyminčio Olandijos miestelio - Ommen, 66,6 km...
Šiandien Richardsonas apie savo potyrius nekalba, tačiau kiti filmo kūrėjai savųjų baimių užmiršti nelinkę. Pavyzdžiui, "Omeno" prodiuseris Harveyjus Bernhardas taip įtikėjo, kad filmas yra prakeiktas, jog filmavimo aikštelėje nesirodė be kryžiaus.
- Aš Harvey'ų įspėjau! - sakė filmo idėjos autorius Bobas Mungeris. - Didžiausias velnio ginklas - nematomumas. Tad nemanykite, kad jis taip sėdės ir džiaugsis tuo, jog parodėme jį milijonams žmonių!
Bobas jaudinosi ne be reikalo. 1975 m. birželį, likus dviem mėnesiams iki filmavimo pradžios, pagrindinio aktoriaus Gregory Pecko sūnus žuvo paleidęs kulką sau į kaktą. Rugsėjį aktorius išvyko į Londoną itin niūrios nuotaikos, kurios tikrai nepataisė tas faktas, kad virš Atlanto vandenyno į jo lėktuvą trenkė žaibas. Po poros savaičių iš Los Andželo į Londoną išskrido ir filmo vykdantysis prodiuseris Mace'as Neufeldas. Manote, žaibas dukart ten pat netrenkia? Trenkė!
- Tai buvo baisiausios penkios minutės, kurias esu patyręs lėktuve! - vėliau pasakojo Neufeldas.
"Omeno" filmavimai prasidėjo. Problemos tęsėsi. Viešbutį, kuriame apsistojo Mace'as su žmona, susprogdino IRA teroristai. Išsprogdino ir restoraną (jame lapkričio 12 d. turėjo pietauti visa komanda). Lėktuvas, užsakytas filmavimams, paskutinę sekundę buvo sukeistas, perduotas kitam užsakovui ir sudužo pakilimo metu. Visi, buvę jame, žuvo...
Britų televizijos kanalo "Channel 4" prodiuseris Alanas Tyleris, rinkęs šią medžiagą dokumentiniam filmui "Omeno prakeikimas", pripažįsta iš pradžių itin skeptiškai žiūrėjęs į visą šią mistiką, laikydamas tai daugiau reklaminiu filmo kūrėjų triuku, tačiau surinkti faktai įrodė ką kita...
- Nors patikėjome ne viskuo, tačiau mus ypač šokiravo tai, kad kuo labiau giliniesi į šią istoriją, tuo sunkiau į visą tai žvelgti su ciniška šypsenėle. Surinkti faktai bent jau tam tikras abejones širdy tikrai pasėjo... - sakė jis.
Faktas. O reklamuotis "Omeno" kūrėjai tikrai mokėjo šiurpiai. Išankstinė filmo premjera vyko 1976 m. birželio 6 d. Kol žmonės kino teatre kraupo nuo rodomų vaizdų, darbuotojai pakeitė reklamą ant kino teatro sienos. Išėję iš premjeros žiūrovai išvydo užrašą: "Šiandien yra šeštų metų šešto mėnesio šešta diena..." Pripažinkite, daug kam pasidarė tikrai nejauku...
"Poltergeistas" (1982, 1986, 1988). Iš tiesų buvo nufilmuotos trys šio filmo dalys ir visos jos buvo aplaistytos ten vaidinusių aktorių krauju. Gal ir pasakysite, kad tai tik atsitiktinumas, tačiau daug kas linkęs tikėti, jog čia dar vienas prakeiktas filmas, kad kištis į dvasių gyvenimą nederėjo net ir Stevenui Spielbergui...
Šį, visai neblogą trims "Oskarams" nominuotą siaubo filmą apie šeimą, susidūrusią su piktosiomis dvasiomis, sugalvojo ir susuko tikrai genialus jau minėtas režisierius S. Spielbergas. Pirmoji dalis pasirodė 1982 m. Tų pačių metų spalio 30 d. viena pagrindinių filmo aktorių Dominique Dunn galutinai nutraukė santykius su buvusiu vaikinu naktinio klubo savininku Thomasu Sweeney. Vyrukas buvo žiaurokas, pavydus ir taip mušdavo Dominique, kad kartą jai net neprireikė grimo suvaidinti žiauraus vyro sumuštą žmoną. Nenuostabu, kad pavaryto Thomaso kraujas užvirė, tą patį vakarą jis įsiveržė į aktorės namą ir užsmaugė ją. Po trijų dienų, konstatavus smegenų mirtį, Dominique buvo atjungta nuo gyvybę palaikančios įrangos. Taip ji tapo pirmąja "Poltergeisto" auka...
1985 m. pradėtas kurti "Poltergeistas II". Darbams dar nė neįsibėgėjus, rugsėjo 14 d. mirė vienas pagrindinių filmo aktorių Julianas Beckas. Daug kas pasakytų, nieko čia keisto - jis juk jau porą metų sirgo žarnyno vėžiu. Bet jis tapo antrąja filmo apie dvasias auka.
Dar liūdnesnis likimas ištiko visose "Poltergeisto" dalyse vaidinusią Heather O'Rourke. Kai 1988 m. baigta filmuoti paskutinė, trečioji, filmo dalis, gabiai mergaitei buvo tik dvylika. Tų pačių metų vasario pirmąją ji mirė...
Taip, jau filmuojant "Poltergeistą III" ji nuolat vartojo vaistus nuo žarnyno uždegimo, tačiau jautėsi puikiai. Vasarą keliavo su šeima, niekuo nesiskundė, kol 1988 m. sausio 31-osios vakarą įšliaužusi į tėvų lovą pasakė, kad blogai jaučiasi. Kitą rytą negalėjo praryti maisto, o jos pirštai pamėlo ir pradėjo šalti. Motinai iškvietus greitąją Heather nualpo, o 14.43 val. mirė ant operacinio stalo. Tai buvo trečioji trijų „Poltergeisto" filmų auka. Ir tikrai niekas nedrįs pavadinti to reklama!
Egzorcistas (1973). Neaišku, kokių grybų buvo užvalgiusi šio filmo kūrėjų komanda, tačiau jiems pavyko ne tik susukti juostą, kuri kėlė mirtiną žiūrovų siaubą, bet ir gerokai patiems save išgąsdinti! Ko vertas vien tas faktas, kad režisierius Williamas Friedkinas visiškai rimtai prašė Katalikų bažnyčios atlikti filmavimo aikštelės egzorcizmą (išvaryti iš jos velnią). Tiesa, bažnyčia atsisakė. Gal ir be reikalo. Šiaip ar taip, o dėl nelaimingų atsitikimų žuvo net devyni filmavimo grupės nariai...
Užtat filmukas išėjo kaip reikiant - žiūrovai kino teatruose masiškai alpo, vėmė ir puolė į isteriją. Vienas vyriškis, kuris pažiūrėjęs filmą tvirtino nieko tokio nepajutęs, po mėnesio pats pasiprašė į ligoninę, nes jį pradėjo kankinti nemiga, nervai ir "įtarimai, kad jo penkiametė dukra yra apsėstoji."
Nenuostabu, kad pačiai filmo „apsėstajai", tiksliau, tai, kuri atliko šį vaidmenį, smegenėlės irgi gerokai čiūžtelėjo. Tada dar tik dvylikametė Linda Blair po premjeros susilaukė ne vieno grasinimo susidoroti, išgąsdinti "Warner Brothers" kompanijos bosai netgi pasamdė policininką, kuris šešis mėnesius gyveno mergaitės šeimoje. O 1977 m., vos sulaukusi aštuoniolikos, Linda buvo suimta už narkotikų laikymą. Vėliau jai kažkaip pavyko atsitiesti, tačiau Blair tvirtina, kad būtent po vaidmens šiame filme ji pasiryžo niekada neturėti vaikų.
Taigi velniui lyg ir nepavyko apsėsti pagrindinės "Egzorcisto" aktorės, užtat vieną šio filmo gerbėją jis užvaldė visiškai. Žymiausiu ir ištikimiausiu "Ekzorcisto" fanu buvo garsusis gėjus, vienas žiauriausių JAV serijinių žudikų Jeffrey Dahmeras. Jis buvo tiesiog apsėstas filmo "Egzorcistas III" ir žudydamas savo aukas žiūrėjo šią juostą daugybę kartų iš pradžių. Net kai policija galiausiai jį suėmė, vyruko vaizdo magnetofonas rodė šį filmą...
"Rozmari kūdikis" (1968). Romanas Polanskis, ėmęsis šio siaubo filmo režisūros, nė negalėjo įtarti, kad tai virs pačiu siaubingiausiu asmeniniu išbandymu. Košmaro, kuris įvyko realybėje, negalėjo sufantazuoti jokie filmų apie velnio tarnus scenarijaus autoriai. Mat labai populiarus "Rozmari kūdikis" - filmas apie nėščią moterį, kuri pagrįstai nerimauja, kad į jos kūdikį kažkas kėsinasi, kėlė ne tik siaubą žiūrovų širdyse, bet ir gerokai įsiutino satanistus...
1969 m. rugpjūčio 8-osios vakarą mylima Romano Polanskio žmona, pripažinta tuo laiku viena gražiausių pasaulio moterų aktorė Sharon Tate, su trimis draugais nuėjo į restoraną, o vėliau pasikvietė svečius į savo namus Los Andžele. Moteris jautėsi vieniša, nes Polanskis nespėjo grįžti iš Europos, o jai iki gimdymo liko dvi savaitės, tad su tokiu pilvu nelabai bepalakstysi. Tai buvo paskutinis jos vakaras šioje žemėje...
Kitą rytą atėjusi namų tvarkytoja aptiko visus negyvus. Jay'jus Sebringas ilga virve buvo surištas su Tate, abiejų kūnai žiauriai subadyti peiliu. Wojciechas Frykowskis ir Abigail Folger mėgino bėgti ir buvo užmušti kieme. Policija ilgai nerado, kas tai padarė. Žiniasklaida daug spekuliavo apie satanizmą, Polanskio filmus, kaltino patį režisierių, kol beveik po metų žudikai atsitiktinai įkliuvo. Dėl visko kalta pasirodė Charleso Mansono, maniako, satanisto ir fašisto, suburta "šeima". Jie nutarė žudyti turtinguosius. Šiuo metu visi laukia mirties kalėjimuose, o Sharon mirtis tapo dar viena legenda apie prakeiktą filmą ir asmeniniu Romano Polanskio prakeiksmu...
Beje, namą kuriame įvyko žmogžudystė, vėliau nugriovė ir jo vietoje pastatė kitą, tačiau ir to niekas nebenori pirkti...
Superdidvyrių prakeikimas
Brandonas Lee - sūnus, žengęs tėvo pėdomis... Kas nežinote garsiojo kung fu meistro, anot legendų, žudžiusio jaučius vienu kumščio smūgiu, Bruce'o Lee? Bruce'as Lee yra Bruce'as Lee, net jei jis ir mirė 1973 m. Beje, paskutiniame savo filme legendinis mušeika pagal scenarijų buvo nušautas ginklu, kurį manė esant neužtaisytą. Bruce'as Lee turėjo vienintelį sūnų - Brandoną. Ir būtent sūnaus mirtis paskatino prabilti apie vieną kraupiausių giminės prakeiksmo istorijų šiuolaikiniame kino pasaulyje...
1993 m. kovo 31-oji - Brandonui Lee eilinė filmavimų diena. Buvo bebaigiamas filmuoti kovinis filmas "Varnas" („The Crow"). Reikėjo atlikti elementarų triuką - apšaudomam peršokti nuo namo ant namo. Brandonas įsibėgėjo, šoko, į jį pradėjo šaudyti, vyrukas nusileido ant kito stogo, parkrito ir liko gulėti. "Ačiū, puiku, nufilmuota!" - suriko režisierius. Visa komanda atsipalaidavo, tik Lee nesikėlė iš vietos. Kažkas juokdamasis priėjo pasakyti, kad užteks vaidinti ir... pamatė, jog Brandonas nevaidina. Jis buvo nušautas! Niekas taip ir neišsiaiškino, iš kur filmavimo aikštelėje atsirado tikra kulka, kas ja užtaisė kaskadininkų ginklą, kuris turėjo šaudyti tuščiais šoviniais, tačiau faktas lieka faktu - sūnus mirė lyg pagal tėvo filmo scenarijų!
Tai dar ne visi sutapimai, privertę prabilti apie prakeiksmą. Brandono herojus filme buvo nušautas savo vestuvių išvakarėse, o pats Brandonas Lee ruošėsi vesti savo sužadėtinę iš karto, kai tik baigsis filmavimai. O ir tėvo mirtis 1973 m., nors oficialiai ir įvardyta kaip "nelaimingas atsitikimas", ligi šiol apkalbama. Kai kas mano, kad tai buvo kinų mafijos kerštas, kai kas - kad pavydžių rytų kovų specialistų darbas, o kiti tiesiai šviesiai sako - prakeikimas!
Supermenų supernesėkmės
Atrodytų, kas gali būti geriau, negu vaidinti supermeną? Nei per daug aktorinio talento reikia, nei kankintis ieškant herojaus charakterio, o kelialapis į žvaigždes ir milžiniška komercinė sėkmė beveik garantuoti! Tad kodėl gi taip sunku buvo filmo "Supermenas grįžta" sumanytojams rasti ir aktorių pagrindiniam vaidmeniui, ir režisierių? Ar tik nebus čia kalti gandai apie supermenų prakeiksmą? Gal jie išties ne be pagrindo? Nagi, pasekime nuo pradžių...
* 6-ajame dešimtmetyje populiariame JAV televizijos seriale supermeną vaidino George'as Reeves'as. 1959-ųjų birželio 16-ąją 45 m. televizijos žvaigždė buvo prastos nuotaikos, tačiau tikrai sunku patikėti, kad tiek prastos, jog galėtų nusišauti. Tačiau būtent taip ir nutarė Los Andželo policija, kai pasigirdus vieninteliam šūviui Reeveso kūnas buvo aptiktas jo buto miegamajame. Mistika.
* Perkelti superdidvyrį iš televizijos į kino ekranus ėmėsi aktorius Christopheris Reeve. Nuo 1978 iki 1987 m. jis nusifilmavo keturiose "Supermeno" dalyse, o 1995 m. nesėkmingai nukrito nuo arklio ir likusią gyvenimo dalį praleido neįgaliojo vežimėlyje beveik visiškai paralyžiuotas.
* Kartu su Christopheriu vaidinusi Margot Kidder 1996 m. patyrė nervų krizę ir puolė į maniakinę depresiją. Ir kas gi buvo pirmojo „Supermeno" filmo režisierius? Ogi Richardas Donneris, neseniai baigęs filmuoti "Omeną"... Taigi ratas užsidaro?
Kartais siaubo filmų kūrybinės virtuvės būna dar šiurpesnės už išgalvotus tų filmų scenarijus. Mįslingos, netikėtos kūrybinės komandos narių mirtys ar traumos, mistiški sutapimai ar tarsi prakeiksmas filmo kūrybą lydinčios nesėkmės. Kas tai – tikri siaubo filmų prakeiksmai ar tiesiog gerai surežisuotos reklaminės kampanijos dalis?
„Rosemary kūdikis“ („Rosemary‘s Baby“)
1968 metų „Rosemary kūdikis“, sukurtas pagal Ira Levin novelę tokiu pačiu pavadinimu, kai kurių kinomanų manymu, yra vienas įtaigiausių siaubo filmų kino istorijoje. Filmas pasakoja apie jauną merginą, drauge su vyru apsigyvenančią keistame bute.
Po baisaus sapno Rosemary netikėtai pastoja, maža to - netrukus malonūs kaimynai pasirodo esą ne tokie jau paprasti, kokiais dėjosi iš pradžių, tad mergina pradeda įtarti, kad jie yra šėtono pasiuntiniai, rezgantys piktus kėslus, susijusius su jos pilve augančiu vaiku. Galop, visų siaubui, paaiškėja, kad Rosemary nešioja paties Šėtono kūdikį!
Tačiau šiurpiausia šioje istorijoje yra tai, kad šis filmas neva įkvėpė satanistą Charles Mansoną. Serijinis žudikas ir psichopatas Mansonas (vėliau savo pavardę „paskolinęs“ garsiajam Marilyn Mansonui) ir jo vadovaujama komuna „Manson Family“, praėjus vos metams po filmo premjeros, nužudė nėščią „Rosemary kūdikio“ režisieriaus Romano Polanski žmoną – aktorę Sharon Tate.
Iki gimdymo tebuvo likusios vos pora savaičių, tačiau gauja nepasigailėjo nei Sharon, nei būsimo vaikelio, kuris po nelaimės buvo palaidotas mamos glėbyje. Jiedu buvo ne vienintelės tos nakties aukos – žuvo ir tąnakt namie Sharon draugiją palaikę bičiuliai. Laimei, Mansonas neišsisuko – jis buvo suimtas ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Dar viena keista filmą lydinti neganda yra susijusi su namu, kuriame neva įsikūrė pagrindinė „Rosemary kūdikis“ herojė. Nors filme panaudota tik prestižinio Niujorko namo išorė, po daugelio metų ant šių namų slenksčio buvo nušautas čia gyvenęs Johnas Lennonas. Kas tai – tik sutapimas ar dar vienas šį filmą lydintis prakeiksmas?
„Egzorcistas“ („The Exorcist”)
Pagal Williamo Peterio Blatty romaną 1973 metais pastatytas „Egzorcistas“ pasakoja baisią istoriją apie dvylikametę mergaitę vardu Regan, kurios elgesys ir psichika vieną dieną neatpažįstamai pasikeičia.
Išsigandusi mergaitės mama kreipiasi į visus galimus tradicinius gydytojus, tačiau šie, deja, niekuo negali padėti. Tada ji pagalbos paprašo dvasininko, kuris, savo siaubui supranta, kad Regan yra apsėsta velnio. Štai tada į pagalbą yra pakviečiamas legendinis egzorsistas. Tačiau šioje istorijoje mįslingas ir gąsdinantis yra ne tik „Egzorcisto“ siužetas ir ne tik faktas, kad jis sukurtas pagal tikrus įvykius (pasakojama, kad Blatty savo novelę sukūrė perskaitęs tikrą istoriją laikraštyje apie keistų simptomų kamuojamą berniuką, kuriam negalėjo padėti jokie medikai, o tėvų pakviestas dvasininkas, praleidęs su juo porą mėnesių, konstatavo, jog berniukas kalba lotyniškai (nors anksčiau niekada šios kalbos nemokėjo ir nesimokė) bei miegodamas juda po visą kambarį su visa savo lova!).
Šiurpą kelią ir pasakojimai iš kūrybinės filmo stovyklos. Nors prieš būsimus darbus filmavimo aikštelė buvo pašventinta, tačiau negandų išvengti vis tiek nepavyko. Yra žinomos net 9 mirtys žmonių, vienaip ar kitaip, susijusių su šiuo filmu. Vienas jų – aktorius Jack McGowran, vaidinęs Burke Dennings herojų. Jackas tais pačiais metais netikėtai mirė dėl... gripo komplikacijų! Netikėtos netektys užklupo ir kitus kūrybinės komandos narius: aktorius Max von Sydow neteko brolio, Linda Blair senelio, o štai naktinis sargas neteko... savo gyvybės čia pat, tiesiog filmavimo aikštelėje.
Sklinda legendos, kad filmavimo aikštelėje patiems aktoriams kartais būdavo taip baisu, kad net teko iškirpti maždaug 13 minučių juostos, nes kai kuriose scenose girdėjosi aktorių klyksmai iš užkulisių. Be to, spaudoje buvo pasirodę pranešimų ir apie slegiančią „Egzorcisto“ grimo kambario atmosferą.
Pasakojama, esą jame aktoriai nuolat suirzdavo, susiriedavo, alpdavo ar net pajusdavo nepaaiškinamą paranoją. Galop, netikėtai sudegė visos Chris MacNeil (Regan mamos) apartamentų dekoracijos, išskyrus svarbiausiąjį – Regan miegamąjį.
Negandos (arba tik sutapimai) lydėjo ir pačią naujausią „Egzorcisto“ dalį „ Egzorcistas – pradžia“ („Exorcist: The Beginning”) sukurtą 2004 metais. Nors režisierius John Frankenheimeris atsisakė režisuoti šią juostą, po mėnesio jis mirė…
„Omen“ („The Omen“)
Kai kalbama apie prakeiktus filmus – negalima nepaminėti 1976-ųjų „Omeno“. Vienas siaubo klasikos perliukų, pasakojantis apie antikristą, buvo sėkmingas finansiškai, tačiau nemažai negandų atnešė jo kūrėjams.
Scenaristas Davidas Seltzeras vos nežuvo po to, kai į jo lėktuvą trenkė žaibas. Į lėktuvą trenkė žaibas! Labai neįprasta, o keisčiausia, kad po kurio laiko tokia pati lemtis laukė ir aktorius Gregory Pecko – į jo lėktuvą irgi trenkė žaibas. Laimei, abu liko gyvi. Bet tai ne viskas.
Gregory Pecko laukė dar vienas akibrokštas, susijęs su aviaciją. Kartą jis atšaukė savo skrydį, o vėliau sužinojo, kad tas lėktuvas, kuriuo jis turėjo skristi, sudužo! Žuvo visi juo skridę keleiviai ir įgula.
Negandų neišvengė ir filmo režisierius Richardas Donneris. Jis patyrė avariją, o viešbutis, kuriame jis apsistojo, buvo subombarduotas Airijos Respublikos kariuomenės (IRA).
Dieną po to, kai safario parke buvo nufilmuota scena apie pakvaišusią beždžionę, liūtas netikėtai užpuolė ir nužudė to parko prižiūrėtoją, o filme vaidinę dresuoti rotveileriai nuolat puolė savo dresuotojus.
Bet ir tai dar ne viskas. Netgi po filmo premjeros nelaimės nenustojo persekioti kūrybinės komandos: nelaimingo atsitikimo metu žuvo specialiuosius efektus kūrusio Johno Richardsono asistentas, o ir pats Johnas neišvengė sužeidimų. Kūrybinė filmo komanda tiki, kad tai buvo antgamtiškų galių įspėjimai.
Apie šį filmą sklandantį prakeiksmą 2005 metais netgi buvo sukurtas dokumentinis filmas „Omeno prakeiksmas“ („The Curse of The Omen”).
„Poltergeistas“ („Poltergeist“)
„Poltergeistas“ – bene vienintelis visų pripažįstamas kaip tikrai prakeiktas filmas. Sklido legendos esą taip yra todėl, kad šio filmo aktorių atrankos ir filmavimai iš tikrųjų buvę užkeikti, tačiau keisčiausia yra tai, kad negandos lydėjo ne vieną, o visas tris šio filmo dalis.
Kaip ir „Egzorcisto“ filmavimo aikštelėje – toje pačioje studijoje dirbusi kūrybinė komanda skundėsi slegiančia atmosfera, nepaaiškinama baime ir nerimu. Tačiau baisiausia buvo tuomet, kai pasipylė aktorių mirtys.
Pirmoji netektis užklupo pirmajam 1982 metų „Poltergeistui“ nė nepasiekus kino teatrų ekranų. Netikėtai buvo nužudyta viena pagrindinių filmo aktorių – Dominique Dunnee. Vos 22 metų merginą nužudė buvęs jos vaikinas. Santykiai su populiariame Los Andželo restorane dirbusiu virėju John Thomas Sweeney buvo trumpi, bet audringi. Tokie audringi, kad seriale „Hill Street Blues” smurto auką vaidinusiai kviestinei viešniai Dominique net nereikėjo grimo imituojančio mėlynes. Milžiniškos kraujosruvos ant jos veido buvo tikros!
Nenuostabu, kad netrukus ji paliko Sweeney, o šis keršydamas už tai ją pasmaugė prie pat jos namų slenksčio. Sweeney už tai gavo vos 6 metus, tačiau iš kalėjimo išėjo dar anksčiau – vos po 2,5 metų...
Negandos lydėjo ir kitas filmo apie neramias dvasias dalis. Jaunoji Dominique kolegė Heather O‘Rourke spėjo nusifilmuoti visose 3 filmo dalyse, tačiau „Poltergeistą“ neva lydinčio prakeiksmo neišvengė. 12 metų mergaitė netikėtai mirė dėl chroniško žarnų uždegimo.
Pirmuosius ligos simptomus ji pajuto dar 1988 metų „Poltergeisto III“ filmavimo aikštelėje, tačiau neatidžių gydytojų diagnozė visus nuramino – gripas, tad ji filmavosi toliau. Vieną rytą mergaitė pasijuto itin blogai, deja, tuoj pat nuvežta į ligoninę ir ten skubiai operuota, Hearher nuo operacinio stalo nebepakilo.
Abi jaunosios „Poltergeisto“ aktorės palaidotos tose pačiose Westwoodo kapinėse. Net dvi siaubingai beprasmiškos vieno siaubo filmo aktorių mirtys – klaikus atsitiktinumas, paprasčiausias sutapimas ir tikras dvasių prakeiksmas?
„Bleiro ragana“ („The Blair Witch Project”)
Legendos byloja, kad gūdžiais 1785 metais Bleiro (dabar Burkittsville) gyventoja Elly Kedward buvo apkaltinta raganavimu ir išvaryta iš šio miestelio. Netrukus prasidėjo kraupūs įvykiai: pradėjo paslaptingai dingti vietiniai miestelio vaikai bei vykti kruvinos ritualinės žmogžudystės, kurios tesėsi net porą amžių.
Miestelio apylinkėse netrukus pasklido gandai apie miškuose siautėjančią siaubingą jėgą, pasirodančią pusiau žmogaus, pusiau žvėries pavidalu – apie Bleiro raganą.
Po daugelio metų, 1940-aisiais, kai atsiskyrėlis ir serijinis žudikas Rustinas Parras prisipažino pagrobęs ir žiaurių ritualų metu nužudęs septynis miestelio vaikus, esą todėl, kad jį tai daryti vertė miškuose gyvenančios senės šmėkla – vietiniai tuoj pat prisiminė primirštą Elly Kedward – Bleiro raganą.
Tokia istorija neva susidomėję trys drąsus ir smalsūs kinematografijos studentai 1994 metais išvyko į miškus netoli Burkittsville miestelio, Merilendo valstijoje, kurti dokumentinio filmo apie legendinę Bleiro raganą ir staiga... dingo be žinios. Po metų buvo rasta tik jų filmuota medžiaga. Iš šios medžiagos neva ir buvo sukurtas šis 1999 metų filmas.
Keisčiausia yra tai, kad daugelis žmonių patikėjo ne tik Bleiro raganos egzistavimu, bet šių kadrų autentiškumu. Daugybė žmonių visame pasaulyje sulaikė kvapą stebėjo neprofesionaliai „studentų“ nufilmuotas scenas ir nuoširdžiai tikėjo, kad jie tikrai dingo be žinios.
Žurnalistai ieškojo „dingusiųjų“ pėdsakų, kalbėjosi su jų šeimos nariais, draugais, kaimynais ir kartu su visa Amerika gedėjo pražuvėlių. Kurį laiką netgi didžiausioje interneto kino duomenų bazėje IMDB šių aktorių biografijose buvo skelbiama: „dingę be žinios, manoma, kad mirę“!
Tiesa paaiškėjo tik kai kas nors vis dažniau pastebėdavo vieną ar kitą paslaptingai „dingusį“ studentą kur nors gatvėje. Beje, jie iki šiol aktyviai nesireiškia ir daugiau niekada niekur nevaidino, tačiau visi yra gyvi, sveiki ir, jei prodiuseriai nepagailėjo, labai turtingi. Vienintelis tikrai mistiškas dalykas šioje gandais apaugusioje istorijoje – tai, kad juostos, kuri esą buvo vienintelė kraupios studentus ištikusios lemties liudytoja, kūrėjams kainavusios vos 25 tūkstančius dolerius, pelnas siekė net 248 milijonus dolerių!
„Konstantinas” („Constantine”)
2005-ųjų istorija apie žmogų iš pragaro – Konstantiną, nėra labai baisi, tačiau kūrybinė filmo komanda dirbusi toje pačioje „Warner Bros“ studijoje, kurioje kadaise gimė „Egzorcistas“ bei „Poltergeistas“, kaip ir jų pirmtakai, tai pat skundėsi sunkiai paaiškinamomis ir kraują iš baimės stingdančiomis akimirkomis praleistomis toje studijoje.
Pasakojama, kad vieną dieną netgi buvo nutraukti „Konstantino“ filmavimo darbai, nes esą prasidėjo antgamtiški reiškiniai. Legendinėje 16 numeriu pažymėtoje studijoje tąkart dirbę žmonės pasakojo, kad ten tvyrojo sunkiai paaiškinama slogi atmosfera, o ypač nejauku buvę prisiminus keistas „Egzorcisto“ ir „Poltergeisto“ istorijas.
„Konstantino“ režisierius Francis Lawrence’as pasakojo, kad toje studijoje pastačius psichoterapijos ir hidroterapijos kambarių dekoracijas prasidėjo sunkiai paaiškinamos keistenybės. Ypač psichoterapijos kambaryje, kuriame turėjo būti filmuojama viena iš geriausių šio filmo scenų. Šešias savaites ten dirbusią komandą nuolat retino netikėtos ligos, daugelis jautėsi prislėgti, pavargę ar suirzę, kaip ir legendinio „Egzorcisto“ laikais, filmavimo aikštelėje aktorius bei kitus komandos narius nuolat ištikdavo nemotyvuoti pykčio priepuoliai ar paranoja...
„Skambutis II“ („The Ring II“)
Keistumai lydėjo ir mistinio filmo „Skambutis II“ filmavimo darbus. Pranešama, kad viskas prasidėjo lygiai po lemtingų 7 filmavimo dienų.
Ryte į gamybines studijos patalpas atvykę darbuotojai nustėro pamatę, kad visos patalpos per naktį užlietos vandeniu! Šiurpus sutapimas, prisimenant vandeningą „Skambučio“ siužetą, nors tiesa yra kur kas paprastesnė – patalpas užliejo paprasčiausias trukęs vandentiekio vamzdis.
Vis dėlto, kūrybinė komanda pasijuto labai nejaukiai, todėl filmo režisierius Hideo Nakata surengė studijos apvalymo ceremoniją pagal visus Japonų religijos – sintoizmo tradicijas. Nepaisant to, paslaptingi įvykiai nesiliovė.
Pradėjus filmavimo darbus lauke, aktorius užklupo milžiniškas bičių spiečius, tad jie su visa kūrybine komanda turėjo nutraukti filmavimo darbus ir slėptis rekvizitų furgone. Praėjus vos savaitei po pirmojo „potvynio“ studijoje, tą pačia patalpą užliejo antrą kartą! Šįkart – virtuvėje trukęs 19 litrų talpos vandens sklidinas ąsotis.
Bet ir tai dar ne viskas. Vieną rytą visus sukrėtė tarp kalnų įrengtos atviros studijos filmavimo aikštelėje rastas negyvas elnias. Kostiumininkas nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir ten rado užsimušusį elnią. Matyt, šis žuvo į studijos teritoriją nukritęs nuo olos. Laimei, tai vienintelė mirtis lydėjusi „Skambučio“ filmavimo darbus.
Gal padėjo 2002 metais Tokijuje surengtos kraupiosios „Skambučio“ mergaitės Samaros (japoniškame „Skambutyje“ – Sadako) laidotuvės? Simboliškos Sadako laidotuvės buvo surengtos norint nuraminti neramią mergaitės sielą ir paminėti pirmojo amerikiečių perkurto „Skambučio“ premjerą.
Ceremonijoje dalyvavo ir jos „tėtis“ – romano „Skambutis“ autorius Koji Suzuki, nes, pasak jo, sukurdamas Sadako, jis nuskriaudė visas japones, pavadintas šiuo vardu, todėl, dalyvaudamas šioje Sadako pagerbimo ceremonijoje (kurioje, beje, buvo pastatytas tikras altorius, papuoštas portretu vaizduojančiu po ilgais juodais plaukais slepiamą mergaitės veidą) jis atsiprašo visų Japonijos Sadakų.
Ir kas po šių intriguojančių istorijų nesusiviliotų pažiūrėti vieno šių siaubo filmų? Kita vertus, nors daugelis šių keistenybių tėra šiurpūs fatališki sutapimai ar paprasčiausias gerai apgalvotas PR‘as, reikia pripažinti, kad yra ir tikrai kraupių bei nepaaiškinamų detalių. Versijų daug, o tiesa, kaip sakoma, slypi kažkur anapus...
Žurnalas „ME“

Papildyta:
Dabar jūsų eilė- vagysčių nuo kapų foto ir vagių pavardžių.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis