man tai gaila tų žmonių, kurie čia reiškiasi, kad nesąmonės viskas
aigi karma vienas iš mūsų sluoksnių. Ją galima įvardyti kaip gyvenimo bausmę, pamoką už praeito gyvenimo niekšybes. Kol šių pamokų neįsisavinsime, ji kartosis.
Karma nesibaigia, kol žmogus gyvas. Tačiau išsikeroti ji gali. Juk mes negyvename šventai: taisydami vienas klaidas, darome kitas, gal net didesnes nei praeitame gyvenime. Tada, žinoma, gero nelauk. Kita medalio pusė taip pat nėra saldi atlikęs savo gyvenimo misiją, atpirkęs karmą, žmogus irgi paprastai pasitraukia. Raskite kalinį, kuris liktų įkalinimo vietoje pasibaigus skirtam laikui. Taigi karma ateina su gimimu, baigiasi su mirtimi.
Karma reiškia priežasčių ir pasekmių seką. Kažkur kažkada įvyko pirmasis įvykis, antrasis, trečiasis
Visatoje nėra nė vieno mažiausio įvykio, neturinčio priežasties ir pasekmės. Taigi visa visata yra vientisa ir ištisa karma. Nėra įvykio, kuris nedarytų įtakos visatai, nes nėra nieko atskiro. Taigi turime būti atsakingi net už savo mintis. Supaprastinus, karma yra tolygi lietuviškajam Likimui. Lietuviai net turi patarlę: Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. Bendrąja prasme karma suvokiama kaip žmogaus, žmonių grupių, civilizacijų likimas, jų santykiai.
Karma nebūna nei gera, nei bloga kaip nebūna gero ar blogo vandens, nesvarbu ar jis suka malūnus, ar laužo užtvankas. Tiesiog vienos priežastys-pasekmės mums būna džiugios, o kitos skausmingos. Priklausomai nuo to, mes ir duodame atitinkamus pavadinimus.
Tokie dalykai kaip sėkmė, bausmė, dovana, atsitiktinumas neegzistuoja atskirai. Jei aš kam nors ką nors dovanoju, tai tam yra priežastis. Greičiausiai tas žmogus man yra padaręs kažką gero, nusipelnęs, brangus. Netgi toks visiškai nesavanaudiškas poelgis kaip auka nepažįstamiems žmonėms vis tiek yra vienokių ar kitokių pažiūrų, įsitikinimų pasekmė. O jie taip pat neatsidaro iš niekur buvo nulemti dar kitų įvykių.
Visi mūsų gyvenime vykstantys įvykiai yra mūsų nuopelnai. Neišmanymas atsiranda todėl, kad neigiama reinkarnacija. Tik ji gali paaiškinti beprasmėmis vadinamas vaikų žūtis. Taip pat žmonės nesupranta, kad nė vienas jų neturi grynai individualios karmos. Šiame pasaulyje visi atsako už kiekvieną ir kiekvienas už visus. Vaikams reikia atsakyti už tėvus. Draugams už draugus. Jei jus sieja bendri interesai ir įvykiai, tai ir bendros pasekmės neišvengiamos. Tarkime, aš skrendu su teroristu tame pačiame lėktuve. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškas atsitiktinumas. Mus visus sieja tiktai bendras tikslas pasiekti tą pačią stotį. Daugiau nieko bendro mes lyg ir neturime. Vis dėlto kol skrendame, mūsų likimas yra vienas. Ir jei visi žūsime katastrofoje, tai bus tikrai sunku suvokti, kaip visiškai atsitiktinai žmonės susiejo vienodas likimas. O juk kažkas į lėktuvą pavėlavo, susirgo ir išvengė mirties. Atrodys, kad vieniems baisiai nepasisekė, o kitiems neišpasakytai pasisekė. Tiesa tokia, kad sėkminguosius apsaugojo intuityvus jų pasąmonės veikimas arba angelai sargai, nes jiems dar tiesiog ne laikas palikti šį pasaulį. O kitų neapsaugojo nei viena, nei kita, nes jiems jau laikas.
Apskritai mes patys įvykiams galime daryti įtaką, keisti savo gyvenimą ir likimus. Pvz., jus išmeta iš darbo, griūva šeima, užklumpa liga. Dažnas tai įvardija kaip nepelnytą bausmę ar blogio jėgų veikimą. Tokia pasaulėžiūra yra atvirai satanistinė. Bet koks įvykis jūsų gyvenime yra pranešimas, skambutis jums, kurį privalu perskaityti, išgirsti ir keistis. Žmonėms patogu kaltinti velnią ar dievą, nes įvardyti sau, kad nesėkmių priežastis slypi jų viduje, yra labai sunku.
Mes visi esame savo šeimos, savo tėvų vaikai. Tai reiškia, kad vienaip ar kitaip pratęsiame jų gyvenimo būdą, manieras, įsitikinimus, pasaulėžiūrą. Tačiau toje pačioje šeimoje, giminėje gali gimti labai skirtingos brandos sielos. Jos būna pajėgios tiek perimti, tiek keisti šeimos karmą. Išmokyk vaikaičius mylėti ir skleisti šviesią pasaulėžiūrą. Tai bus pats geriausias geros karmos perdavimas šeimoje.
Beje, karmą galima išvalyti. Tai vadinasi gyvenimo peržiūra, atgaila, malda. O karmos siuntėjas gauna tokį atoveiksmį, kokią karmą siunčia. Jei aš spjaudau į pasaulį tai kaip jis man atsakys? O jei aš jam šypsausi jis man irgi nusišNors ir ne visiškai, bet karmą galima keisti. Lygiai kaip galiu ateiti susitaikyti, atsiprašyti, nustoti kariauti ir žaloti kitus, taip ir nematomose gyvenimo raiškose vyrauja tie patys dėsningumai. Liaudies išmintis sako, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kuo didesnis blogis, tuo didesnis gėris. Todėl į viską reikia žiūrėti lengvai ir laisvai. Mes negalime neklysti, todėl negalime išvengti ir kančios. Kančia yra tarsi pirštas, baksnojantis ten, dėl ko mes klystame. Taigi jei pamoką išmokstame nebėra ir kančios.
Ši planeta tėra sielų mokykla. Būkite atviri mokslui, patirčiai, nebijokite klysti ir leiskite klysti kitiems. O tai reiškia drąsiai gyventi gyvenimą, patirti. Patirtis tai pažinimas, tobulėjimas, branda, o tai yra pagrindinė kiekvienos sielos užduotis.