Baisybės

Šiuolaikinis šio gyvenimo tempo ar anuomet buvęs pvz. karų stresas irgi galėjo prisidėti. Dideliam alkoholikui viskas paprasčiau, jie sau šypsosi...
Tų faktorių ir paaiškinimų n, neatkapstysime. Geriau nesigraudinkite, o gavus ligą reikia galvoti kaip ją nugalėti, galbūt dar įmanoma?

Tai viskas ok., neturiu aš tų karminių ligų, tik šiaip diskutuoju, vaikas mano irgi sirgo ir gulėjo ligoninėj dėl labai žemiškų, o ne karminių ir t.t. priežasčių...

Vien žo. dabar kaniterapija padeda

nu tai tie karminiai reikalai ir yra visiskai zemiski. tiesiog kas nesupranta to zodzio mistifikuoja. tai tik priezastis - pasekme. zemiskam pavidale, genu forma ir pan. viskas, tik tiek.

Bet mes čia jau nuo baisybių temos nukrypom truputį.
Čia kažkada buvo diskutuota apie įvairias miego fazes....
Kol nežinojau apie tą dalyką, tai irgi ,atrodo nemiegu, prie mano lovos kokie tai balvonai stovi, ką tai aiškina/daro, o aš nei pajudėt, nei ką galiu, net atrodo rėkiu, o garso tai jokio...kol išsiaiškinau kas čia ir kodėl daug baimės buvo...dabar kažkaip per miegus jau susigaudau kas čia per nesamonė, verčiuos ant kito šono ir dingsta anieji...

Gerai, kad jau buvau užsiplepėjus ne į temą, tai prisiminiau savo baubų.
Vaikystėje eidavau į svečius pas baubą. Rimtai. Man buvo gal apie 4 m. Šiaip nebijojau jokių raganų, nieko, manęs jomis negąsdindavo. Gąsdindavo tik čigonais, nes netoli gyveno ir nenorėjo, kad kaip nors nuskriaustų, apvogtų gal greičiau jų vaikai mane, tai liepdavo neiti ten į jų gatvę. Tai va pas tuos pažįstamus buvo kampe gitara. Ok, gitara tai gitara. Prieinu, paskambinu sau. Kartą ateinu, vietoje gitaros kampe matau kažką juodą, baugų, tokia forma tarsi žmogelioko, nes "kūnas" storesnis, "galva" nuplonėja. Tų namų šeimininkas myli vaikus, užsiima su jais, tai pamatė, kad aš vis žvilgčioju, sako man: ten baubas. Aš tik Ir nuo to laiko man ten buvo tikriausias baubas Taip nejaukiai baugu ir tas toks vidinis vaikiškas žinojimas, kad visgi ten gitara? bet ne, ten gi baubas baubas, tikrai baubas Būdavo ir prisiartinu kada arčiau, nes matau, kad baubas niekada nejuda, visada savo vietoje. Pažiūriu iš arčiau nors taip man baugu Na ir ilgai taip tęsėsi. Kartą gal net paliečiau baubą, tikėdamasi visgi gitaros, bet jau taip baisiai buvo, jaučiausi kaip per save perlipusi Kaip man palengvėjo kartą atėjus, kai baubo nebebuvo Gitaros juodasis užvalkalas buvo nuvilktas ir vėl turėjau savo mėgstamą gitarą jų namuose
Beje, taip pat turėjau labai keistą manekenų baimę. Parduotuvėje jie man labai rūpėjo, bet labai ir bijojau. Lygiai kaip su baubu, paliečiu ir nutirpstu visa, o dar kai susvyruoja nuo palietimo ar šmėžuodama tarp rūbų pati susvyruoju juos tai būdavo

O dabar iš rimtų, kai buvo kažkur 14-15 metų. Po šiai dienai to nesuprantu ir manau jau niekas neišaiškins. Su drauge matėme NSO. Buvo žiema, vakaras gal kokia 20 val. Einame tokia gatve tarp nuosavų namų, žmonių nėr, savo kiemuose ar kur. Ir matome danguje objektą. Abi matome, nieko nevartojome tikrai Jis nėra labai aukštai, jis nėra didelis, sakykim tokio dydžio kaip matome pilną pilnatį. Jis greitai skrenda tame pačiame aukštyje. Tai labai ryškiai raudonas kamuolys (kaip degantis), lygus lygus ir tas toks ratas kaip pas Saturną aplinkui. Leidomės bėgti namo, ką dar galėjome padaryti? Tuo viskas ir pasibaigė... Kitą dieną laikraštyje apie tai nerašė ir tiek žinių Rimtai taip buvo ir kas tai buvo?

Žiūrėkit Falling skies , serialas toks

astronomas atsakytu kas ten buvo. be to gali but kosmoso tyrinejimui skirtas daiktas, zmoniu gamybos. nes jei taip matesi, tai arti zemes pakankamai.

Tada gerai, paklausiu. Vistiek planuoju į Molėtus kada važiuoti pas juos. Kai kartą buvau - pamiršau

nu. paskui parasyk, idomu

Užskaitau, puikūs žodžiai

Ir kuo jie puikūs , tuo , kad bando įrodyti , kad netikėti dievu yra gerai?

o tai blogai