QUOTE(Dona27 @ 2011 09 28, 09:15)
Neturiu zodziu....Juraciukee, uzuojauta tau didziule

Manau, kad tavo skausmas buvo daug kartu didesnis nei mano....ir esu tikra, kad tokio as nebuciau pakelus. Visada galvojau, kad prarasti mazyli, kuri tau teko paauginti, pasidziaugti, pamyluoti, panesioti ir t.t yra nesulyginamas skausmas su persileidimu....Mano mergytei buvo 3 menesiukai, ji buvo neisnesiota, mes visa vasara pragyvenom klinikose, aisku, su viltim, kad viskas bus gerai....Bet tavo atveju, kai vaikutis - isnesiotas, buvo jau toks didelis....as neturiu zodziu....
Dona27, o kiek cia yra mamyciu kuriu vaikeliai uzgeso po puses metu, ar net po keliu metu gyvenimo... Kai pagalvoju, kokios stiprios tos mamos, jos sugeba ne tik toliau gyventi, bet ir kitus siame forume paguosti, ir dar kaip sugeba.
Nesvarbu ar vaikelis mire vos vienos dienos sulaukes, o gal dar motinos isciose kaip tavo angelele... kiekvienai tai yra pats didziausias skausmas.
As dekoju Dievui, kad dar galejau juo pasidziaugti nors tiek, kad nepaeme jo is manes tik gimusio, jau vien prisiminimai apie ji padeda gyventi toliau, galvoti apie ateiti, apie busimus jo brolius ir seseris...
Papildyta:
Sveikos, angeliuku globejos,
Sladama -

nuostabios naujienos! Grazaus pilvuko auginimo!
Inezza - nagi, truputi daugiau optimizmo! Cia tau kad nuotaika pageretu
Na ir pabaigai, tiesiog nepaprastai dziaugiuosi, kad jus radau! Taigi visoms visoms be isimties po

Meilė tau, mano sūnau, kaip visata, spindinti begale žvaigždžių, kurių viena - esi tu...