[quote=Bona -pari,2011 09 28, 20:59]
Seniai,seniai susitiko visi žmogaus jausmai.Po to kai Nuobodumas trečia kartą nusižiovojo Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskim slėpynių?
Intriga pakėlusi antakį paklausė:
-Slėpynės o kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino,kad vienas iš jų bus žaidimų vadovas,jis užmerkęs akis skaičiuos iki milijono,o kiti tuo laiku pasislėps.Kuri atras paskutinį tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforija ir pradėjo džiaugsmingai šokti.Laimė tuo metu taip pat šokinėjo,kad net įtikino Abejonę.
Tik Apatijai niekas ,niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime.Tiesa nutarė niekur nesislėpti,nes ją vistiek visada suranda.
Didžiavimasis pareiškė,kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina išskyrus jį pati. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas ,du, trys...pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis papraščiausiai atsigulė už artimiausio akmens.Tikėjimas pakilo į dangų,o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgom užkopė į aukščiausia kalną.
Mandagumas ilgai negalėjo pasislėpti,nes vis galvojo kad kiekviena vieta yra tinkamiausia kitam jo draugui.
Grožis pasislėpė krikštoliniame upelyje.Bailumas medžio urve.Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę.
Melas pasislėpė vandenyno gelmėje,bet ištikrųjų-vaivorikštėje.Vulkano krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neatsiminė kur slėpėsi bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki999999, Meilė vis dar ieškojo,kur pasislėpti,bet visos vietos jau buvo užimtos.
Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iškarto surado Tingėjimą.Po to ji išgirdo kaip Tikėjimas ginčijasi su Dievu.Aistrą išdavė vulkano drebėjimas.
Beprotybė pamatė kur slepiasi Pavydas ir iš karto suprato kur slepiasi Triumfas.
Egoizmo net neteko ieškoti,nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė upelį,panoro atsigerti ir surado Grožį.
O Abejonė sedėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti,kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas -žalioje vešlioje žolėje,Nuobodumas-tamsioje uoloje.
Melas vaivorikštėje,bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje.
Tik Meilės niekaip negalėjo surasti.Beprotybė ieškojo už kiekvieno medžio,kiekviename upelyje,kiekvienoje kalno viršūnėje.
Pagaliau ji nutarė paieškoti rožių krūme.Kai pajudino rožių krūmo šakas,ji išgirdo verksmą-rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.
Beprotybę išsigando,net nežinojo ką daryti ir pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti.
Kad išpirktų savo kaltę,ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove.
Nuo to laiko kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės,Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ja visada vedžioja už rankos
[/quote]
kaip nerealu.......
[quote=Juraciukee,2011 09 28, 21:04]
[quote=ievoole,2011 09 28, 15:16]
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau

tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
Ievoole - tu ir turi dziaugtis, turi visas teises kad ir padebesiais skraidyti is laimes. Jei liudesi, tavo zirniukas irgi pergyvens, todel laikas pradeti tau sypsotis ir dziaugtis.

Tavo angeliukas tuo labiau nebenori kad liudetum, as tikiu kad bent dalele jo gris su naujuoju kudikeliu...
[/quote]
turėčiau

bet tą dieną, kai gydytojas patvirtino, jog aš laukiuosi aš verkiau.. grįžau namo, apsikabinau Ąžuoliuko pižamytę, glosčiau jo lovytę ir atsiprašinėjau jo, kad stumiu jį lauk.. kad jo lovytę, vežimėlį, supuoklę ir t.t. užims kitas mažylis, kad išplausiu dar neplautus jo pataliukus, kad skalbsiu ir lyginsiu jo rūbelius ir ruošiu kažkam kitam.. aš kaukiau ir atsiprašinėjau, gal kam ir atrodė kvaila iš šono, bet man tai buvo realybė.. aš tik pastojusi supratau, kad su nėštumu į mano gyvenimą ateis kitas žmogus, o ne pagrįš jis.. kai pagalvojau, kad tai gali būti mano trečias vaikelis, kad jie lauktų broliuko ar sesės, kad jie galėjo būti tryse

jau dabar verkiu, kai matau šeimas, kurie turi 3 vaikus, kad ir aš galėjau turėti tokią šeimą..
dabar vėl džiaugiuosi, tas kaltės jausmas pasislėpė už džiaugsmo
ačiū už sveikinimus