QUOTE(Arnolda @ 2013 01 03, 23:48)
Visu pirma, o kuom retriveriai yra stebuklinga veisle, kad jos negalima liesti?
Per tokius zmones, kurie isitikine, kad retriveriai yra is prigimties "katasuniai", ju vardas tik ir prasteja. Nes juos isigyja zmones su ruzavais akiniais, isivaizduojantys, kad jis bus meilus ir pukuotas is prigimties, o toks is prigimties nebuna nei vienas suo, su visais vienodai reikia dirbti.
Ir nereikia daryti sunisko rasizmo - pitbulius baudziam, o retriveriuku - ne. Kiekvienas suo gimsta toks pat.
O antra, tai tamsta, gero levelio ir isprusimo esat, kad aiskint kas kokiais misrunais apsikarstes ir kur kokia psichika.
Abu mano sunys gime sveiki ir psichiskai stabilus. Tai kvailo zmogaus darbas, kad vienas is ju turi pasitikejimo bedu, kurios, beje, taisosi. Jie negime nei psichiniais, nei agresyviais, ir tokie neisaugs, nes as to neleisiu.
Per tokius zmones, kurie isitikine, kad retriveriai yra is prigimties "katasuniai", ju vardas tik ir prasteja. Nes juos isigyja zmones su ruzavais akiniais, isivaizduojantys, kad jis bus meilus ir pukuotas is prigimties, o toks is prigimties nebuna nei vienas suo, su visais vienodai reikia dirbti.
Ir nereikia daryti sunisko rasizmo - pitbulius baudziam, o retriveriuku - ne. Kiekvienas suo gimsta toks pat.
O antra, tai tamsta, gero levelio ir isprusimo esat, kad aiskint kas kokiais misrunais apsikarstes ir kur kokia psichika.
Abu mano sunys gime sveiki ir psichiskai stabilus. Tai kvailo zmogaus darbas, kad vienas is ju turi pasitikejimo bedu, kurios, beje, taisosi. Jie negime nei psichiniais, nei agresyviais, ir tokie neisaugs, nes as to neleisiu.
Daug skaityta ir kalbėta renkantis veislę. Ir tikrai nepamenu nei kur, nei kaip tiksliai skaičiau, bet apie retriverius turiu žinias tokias: šie šunys veisiami be agresijos jausmo, bet koks agresijos pasireiškimas laikomas veislės broku. Tikiuosi mano rasta informacija buvo teisinga, nes tai davė didelę įtaką tokio šuns įsigijimui. Todėl perkant nebuvo jokių rožinių akinių, tai buvo faktas, kurį nebent kažkas klaidingai aprašė ir dėl to aš jau nekalta.



Geras mano tas levelis ir viską aš suprantu, tik ne ant nuotaikos pataikiau parašyti. Supykau už tokią panieką labriams. O jūsų situacija tokia ir yra, kaip parašiau. Juk psichikos ligos paveldimos. Jūs nežinote, kas iš jų užaugs, nežinote, ar tėvai tikrai buvo sveiki... Nemanau, kad prieš įgimtus dalykus dresūra gali nugalėti. Žinoma, linkiu neturėti bėdų ir sėkmingai išdresuoti. Ir mintyje turėjau tai, kad kilmingas retriveris tikrai mažiau tikimybių turi tapti nestabilus, nei jūsų laikomos mišrunytės. Ir kaip jau ten bepiktintų mano toks požiūris, bet aš visada ramiau žiūrėsiu į veislinius šunis, nei į mišrūnus.

Ir taip, dėl gimusių sveikų šunų psichikos tikrai atsakingi augintojai. Gal todėl aš tokia tikra dėl saviškės, nes nei karto neteko ja suabejoti.
