
Laimis Deimantas gimė 2004 metų birželio 5 d. Gimė neišnešiotas, po 7 kančios mėnesių, nesveriantis ne dviejų kilogramų. Jo pirmosios valandos taip pat buvo nelengvos prasidėjo traukuliukas, Laimutis pradėjo dūsti. Paguldytas į Santariškių klinikos reanimaciją, praleido ten 3 mėnesius. Po mėnesio motiną jį paliko močiutei, netrukus buvo 1,5 metų nuteista kalėti už smulkias vagystes... laisvos gegutės pamėgtas gyvenimas.. Naujuosius 2005-us sutikome trise Laimutis, jo močiutė ir teta (t.y. aš). Pediatrai ir neurologai skyrė mankštas, kineziterapiją, ankstyvąją reabilitaciją. Kai Laimučiui buvo bemaž 8 mėnesiai, kineziterapeutė paklausė Ar jus ką nors žinote apie cerebrinį paralyžių?.. Kiek žinojau pati tai vaikiukai, kurie arba sėdi susirietę invalidų vežimėlyje, arba vaikšto sukryžiuodami kojas ir šlubuodami...
Balandžio mėnesį močiutė Lidija įformino oficialią Laimučio globą. 2005-jų gegužę Vaiko raidos centre buvo nustatyta galutinė diagnozė vaikų cerebrinis paralyžius, spazminė kvadriplegija t.y. visos keturios galūnės, ir rankytės, ir kojytės yra paveiktos smegenų paralyžiaus, suriesti spazmų. Tokie vaikai dažniausiai nevaikšto, patys neapsitarnauja, beveik nekalba, jų intelektas būna sutrikęs. Laimučiui nustatyta visiška negalia.. Su ja jis gyvena jau metus ir 9 mėnesius. Ir dabar Laimis Deimantas pats nesėdi, nestovi, nesivarto. Bet jis yra be galo gražus vaikutis, jis skiria savus ( labai siaurą ratelį žmonių) nuo svetimų, jis nuostabiai šypsosi ir kalba savo kalba.
Nuo cerebrinio paralyžiaus pilnai pasveikti negalima. Galima pagerinti vaiko būklę kuo anksčiau to imtis, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Ką gauname mes..
Kartą per metus reabilitacija specializuotoje sanatorijoje Druskininkuose. Du kartus per metus reabilitacija vaiko raidos centre Vilniuje. Taip pat du kartus per metus mankštos Ankstyvosios korekcijos tarnyboje prie poliklinikos.
Taip ir gyvename.
Močiutė beveik nepaleidžia laimutį nuo rankų. Ilgai gulėti ar sėdėti specialiajame vežimėlyje jis negali. Teko Lidijai pamiršti ir apie hipertoniją, ir apie širdies problemas, ir apie nugaros skausmus.. Tik rankos labai skauda.. juk reikia iš lauko ir vandens atnešti, ir malkų į antrą aukštą panešti kasdien, ir rūbelius išskalbti Bet juk savo našta ne tokia ir sunki...
Tikimės geriausio.. tikimės, kad kada nors Laimutis pats atsisės. O gal atsistos pats ant kojyčių.. Tikruoju stebuklu taptų jo žingsnis, ar ištartas žodis...
Dar viena viltis sužinojome apie kliniką Ukrainoje, Truskaveco mieste. Ten dirbantis daktaras Koziavkinas sukūrė savo unikalų cerebrinio paralyžiaus gydymo metodą. Taikomos unikalios procedūros iš tikrųjų pastato tokius vaikelius ant kojų.. tik kuo anksčiau tuo geriau.. nuo metų iki dviejų galima tikėtis stebuklo. Iki trijų metukų galima tikėtis puikių rezultatų.. Ir žmonės ten suvažiuoja ne tik iš Rusijos ar Ukrainos, bet ir iš Europos, Skandinavijos, Amerikos.. Gydymas, gyvenimas, maistas ir kelionė kainuoja apie 10 000 litų. Viltis surasti žmonių, galinčių padėti. Patys gyvename labai įtemptai ne skurde, nebadaujame, bet... daugiau kaip 30 lt. palikti parduotuvėje maistui - jau perdaug. O norisi, kad Laimutis gautų viską...
Tikimės gerų ir neabejingų kitų skausmui žmonių pagalbos.. Tikime, kad kelionė į Truskaveco kliniką stebuklingai paveiks Laimutį... O kas belieka tik tikėjimas ir viltis..
Su pagarba geriems žmonėms ir viltimi Laimučio teta Marija (marakir@gmail.com)
Šiaip nežinau, nuo ko geriau pradėti, turiu sąskaito numerį, į kurią pervedama pašalpą, tai..