Keista baimė

Visai neseniai žmogus tapo sąmoningesnis ir prisiėmė atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo mintis. Kalbu apie visus tuos dalykus, kuriuos vadiname kuriamąja vizualizacija, pozityviu mąstymu, neurolingvistiniu programavinu, įtaiga ir pnš.

Atrodo, tiek daug būdų pagerinti savo gyvenimo kokybę, išlaisvėti ir tapti laimingesniam. Tačiau aš turiu tokią problemą, gana keistą, sakyčiau Tai yra faktas, jog savo minčių pagalba galime sukurti/sužlugdyti savo gyvenimą, man tai sukelia panišką baimę. Aš esu sunkiai susivaldantis žmogus, ypač minčių prasme, kartais jos man gali kilti automatiškai. Pavyzdžiui, jeigu aš pradedu galvoti, kad mintys gali padėti keisti gyvenimą, iškart mano mintyse atsiranda karstas, duobė, kančia. Ir atsitinka taip, kad aš pradedu bijoti mintimis nusižudyti ar susižlugdyti. Tiesiog ateina pamąstymas - jei aš galiu susikurti gerą gyvenimą, tai gal galiu ir numirti.

Todėl aš bijau imtis tų visų naudingų praktikų, nes iškart imu galvoti apie mirtį, susinaikinimą... Iš pradžių pagalvojau, kad gal turiu didelę mirties baimę? Tada pradėjau galvoti, jog nėra ko jos bijoti, nes mirtis tai dar ne pabaiga. Todėl nusprendžiau, kad bijau kančios ir kad kančia yra ne tik žemėje, ji tikriausiai yra ir po mirties, na ypač tiems, kurie negalėjo atsispirti blogiui žemėje.

Norėjau pradėti kartoti afirmacijas, bet man baisu, aš netikiu, man neišeina. Manau pirma reikėtų nugalėti baimę, kad galiu sau pakenkti,l bet nežinau kaip. Gal ką patartumėte?

P.S. Aš net psichologijos atsisakiau studijuoti, nes man buvu baisu sužinoti apie pasąmonės veikimą

P.P.S. Didelė trauma buvo, kai 13 metų patyriau panikos priepuolį ir po to išsišaukiau kitus ir psichologė man pasakė, kad aš sau tai įsiteigiau. JI liepdavo man daryti autogeninę treniruotę, kad atsipalaiduočiau, o aš jau nebegalėjau, nes supratau, kad baisūs ir, rodos, mirtini panikos priepuoliai buvo mano susikurti. Pats pirmasis buvo natūralus, o po ti iš baimės, kad jie nepasikartotų, atsirado jų ir daugiau. Laimei, dabar nebėra, savaime praėjo.

Iš kur pas tave tiek tos baimės? Kas vaikystei atsitiko,kad dabar taip išgyveni?

Kaip tik labai gerai,kad savo mintimis galime pasigerinti saugyvenimą nėra čia ko bijoti

Labai gerai jus suprantu, nes man ir paciai panasiai buvo, paskaitinejus V. Zelando teorija apie visualizacijos galia.
Bet tai praeina savaime. As tuo metu nebezinojau, uz ko griebtis - bandziau medituoti, Cigun, skaiciau maldas.
Ir jums praeis...
Bet kai praeis, reiketu ieskoti budu, kaip sustiprinti savo nervu sistema, kol dar neturite vaiku.
Sekmes

Didelė kontrolė-tai ji viską paralyžuoja-galimybę įsileisti nauja,keistis.Realiai tai būdinga daugumai ,tik,deja,ne visi tai sugeba pripažinti ir juolabiau atvirai išsakyti

Neperskaiciau viso posto iki galo, bet pirmoji jo dalis mane siektiek prajuokino. Neisizeiskit nieko tame juokinga tikrai nera, taciau prisiminiau save. Jeigu velai vakare einu laiptais ir pagalvoju apie mirusi kaimyna, paliepiu sau vyti apie ji mintis salin, o taip padarius visos mintys susitelkia dar labiau apie kaimyna ir tada imu isivaizduoti, kad tikriausiai jo dvasia jau salia Baime buna jau tokia irgi vos ne iki panikos... Kodel tai pasakoju. Paprasciausiai pasakius negalvokit apie savo mama, jusu mintyse tuoj pat iskils mamos paveikslas. Taip veikia traukos desnis, ir kuo jus labiau sau teigsit, kad negalima galvoti apie mirti karstus ir pan, jie vistiek lys i jusu vaizduote. Nei musu samone nei visata nesupranta neiginio NE. Bet koks zodis, fraze, vaizdinys su neiginiu ar be neiginio palieka savo pedsaka.
Tiesiog nekankinkit saves. Nieko baisaus pagalvoti apie karsta ar mirti be jokio nervo... Visi mes iseisim, anksciau ar veliau. Vos pagalvojus apie tai, to neimanoma prisitraukti!!! Visa laime, kad niekas neivyksta momentaliai. Nei grazus troskimai, nei blogi Milijona kartu esu prasiusi mirties nevilties busenoje. Ir kaip manot kas raso si posta? Nugi tikrai ne dvasele
Nieko nedarykit per prievarta, leiskit mintims laisvai plaukti. Kuo labiau jus stengiates vyti negatyva, tuo labiau jis lenda i mintis ir baime tik stipreja.
Papildyta:


Taikliai pasakyta. Kuo maziau kontroliuoji, tuo geriau sekasi.

Niekas jums nepraejo, nors bandote isiteigti, kad susitvarkote
Siaip si tema turetu buti ne prie Religijos ir ezoterikos, nieko su tuo bendra nera.
Panikos atakos-rimta liga, i kuria nereikia numoti ranka. Ir gydoma ji ne vien psichologo pagalba, bet ir medikamentais.
Jusu bendramintes/bendraminciai renkasi cia:
http://www.supermama...?...8973&st=336
Sekmes

Kad jau išsigydžiau, nepirškite čia man ligos

Ačiū merginos už nuomones , man rodos jau susivizualizavau vieną mielą smulkmenėlę Na gal tai ne aš, tačiau galvosiu, kad tai mano nuopelnas Nes juk buvo įmanoma, kad ir neišsipildytų tas dalykas