QUOTE(Kosmonautė @ 2011 10 11, 16:02)
bet tas kvietimas ateiti pasveikinti prie zakso "neskaniai" atrodo. visi gi žino kas kur kada, jei nori susiorganizuoja ir ateina patys
Nu cia kaip kam, ir velgi priklauso nuo labai daug ko...
Pvz mes apie savo vestuves niekam viesai neskelbem. Apie jas zinojo tik tie, kurie buvo pakviesti i jas. Buvo nemazai jaunimo, kuriu tuo laiku labai gerais draugais pavadinti negalejom (i vakarine dali kvietem tik pacius artimiausius (su tam tikrom islygom ir niuansais)), bet su kuriais patiko bendrauti ir tikrai norejosi pamatyt ta diena ir bent kelias val praleist kartu. Ir juos visus pakvietem (ar gal tiktu sakyti - asmeniskai pranesem, kur, kada ir kas vyks) atvykti i baznycia. Po baznycios kurie norejo, tie liko pasivaisinti (salia buvo grazi sodyba, kurioje 1,5 val praleidom), pabendrauti su mumis. Vieni atnese dovanu, kiti - tik geliu. Bet kuo nuosirdziausiai pasakysiu - niekas mums nebuvo taip svarbu, kaip faktas, kad jie atvaziavo... is to liko pacios geriausios emocijos ir prisiminimai. Su kai kuriais is ju daugiau ir nebesimatem, su kitais artimiau susidraugavom, bet visus, absoliuciai visus iki vieno mylesiu iki grabo lentos uz tai, kad ta diena mes jiems buvom svarbus...
O kvietimas su nurodymu atnesk dovana.. arba nuotakos reakcija, kai karta paklausiau, kuo pavaisinsi atejusius prie baznycios pasveikint - dar ko, ko as cia juos vaisint turiu??... arba kvietimas tik tu, kuriu finansine padetis gera... tikrai kad "dvasios ubagai".. svarbiausia, kad tie pinigai ateina ir iseina, viskas, kas lieka - artimi santykiai su zmonemis ar bent jau itin silti prisiminimai apie kazkada patirta kazka gero...