QUOTE(vaižgantė @ 2011 10 14, 11:45)
Niekas taip neteigia, bet jeigu tau suskaudo, vadinasi, kažkokią stygą palietėm...
Vis mąstau apie tai, kodėl taip visoms aktualu turėti namą. Kas už to slepiasi? O slėptis gali pačių įvairiausių dalykų. Kas asocijuojasi su žodžiu "namas"? Saugumas, savos erdvės turėjimas, komfortas ir pan. Man visai nenuostabu, jei po noru turėti namą slepiasi tai, kad vaikystėje neturėjai savo kambario, o jo taip norėjosi...Aišku, jei turi didelę šeimą ir elementariai trūksta vietos, natūralu, kad svajoji apie namą, bet jei tos šeimos dar nėra ir dar net neaišku, ar apskritai turėsi?
Reziumuodama noriu pasakyti, kad būtent namo norėjimas gali reikšti, kad viduje yra vakuumas, kurį kažkas turėtų užpildyti, pvz,- namas...
NE

MAN TIKRAI NIEKUR NESUSKAUDO

man tik labai įdomu, kodėl jus taip vertinant

IR PAGAL KĄ?
O čia nukopijavau tai ką jau anksčiau čia buvau rašiusi..
Nors dabar gyvename bute ir tikrai negaliu skustis, nes jis tikrai geras, geroj vietoj, šalia gamtos.. namuose yra ir židinukas ir ne vienas kambarys.. Vertinu ir esu dėkinga užtai ką turiu..
Bet ateitį matom name.. kai bus vaikučių.. Norėčiau, kad jie augtų galėdami lakstyti po pievelę, vasaros metu galėtume visi valgyti lauke, terasoje (bute to nepadarysi..).. gi čia tokios smagios akimirkos..
O dėl to, kad daugiau turi tada nebelieka dvasingumo, o lieka tik matiarelizmas tai visiškai nesutinku Negalime skustis tuom ką turime, bet dėl to nesu mažiau dvasinga!! Kaip tik labai vertinu tai ką turime ir Dievo į medį nevarau.. esu labai dėkinga gyvenimui už suteiktus malonumus.
Juolab, kad gyvename vieną kartą, tai kodėl negalime iš gyvenimo norėti pačių gražiausių dalykų? Kam reikia save apriboti? Apribodami savo norus ir siekius stabdome save..
Gaila, kad neprisimenu kur, bet esu perskaičiusi labai gerą mintį: Žmogus visada turi norėti ir siekti daugiau nei jis gali, nes tik tada jis nestovi vietoje, siekia, stegiasi, nebijo norėti ir pan.. O jei žmogus norės tik tiek kiek gali sau leisti, tai tiek ir turės..
Taigi va, nesu aš nepatenkinta
Na gal Jums namas asocijuojasi būtent su tuom ką parašėte.. Visi mes skirtingi ir namo norim dėl skirtingų dalykų
Pavyzdžiui aš dar namo noriu todėl, kad myliu gamtą, gėles, augalus, noriu, kad gamta būtų arčiau manęs.. Kai ryte nevaržomai gali išeiti į lauką su arbatos puodeliu..

Apmastyti dienos planus ramiai, susidėlioti reikiamas mintis.. taip pat esu grafikos dizainerė ir man begalo malonu kurti savo aplinką. Bute tos galimybės yra ribotos, nors ir tai prisigalvoju

o vat name daaaaar daugiau galimybių realizuoti save, savo aplinkoj, savo jaukumui, taip kaip mums su vyru patinka (jis taip pat tos pačios specialybės).
Dėl vaikystės nuoskaudų neturiu, o jei buvo kažkas vaikiško tai tikrai nelaikau
Taigi ką sakote ar stvirtinat ko gero tai tinka TIK JUMS.. Kiekvienas mes turim savų poreikių ir norų.. Ir gerbkim vieni kitus, jei mąstymas ir skiriasi.. Ir nereikia nustatyti dvasingumo ribų, nes mes geriausiai žinom tik apie save, o kito sielą ir mintis neilįsi, todėl kažką sakyt ar spėliot (koks jis yra, ir dėl ko jis taip daro) apie kitus yra tiesiog neetiška..

Kuo daugiau tu džiaugiesi savo gyvenimu, tuo daugiau turi džiaugsmingų akimirkų. (Oprah Winfrey)