
pasipiršt baika. kiti pasipiršę n metų vest pamiršta

QUOTE(agnite @ 2012 09 28, 20:55)
Tada dar aiskiu paklausiam :cia tema apie tuos ,kurie pradeda pirstis, kai mergiscios pradeda lauzytis lovoje ir neduoda tol, kol nepasipersa jaunikaiciai?
QUOTE(Ronera @ 2012 09 28, 11:42)
aš irgi už tai kad šiais laikais prieš vedybas reiktų pagyventi kartu
juk susitikinėjant tai matai kito žmogaus tik geriausias puses, tą vieną valandą per dieną jis gali ir pasistengti, bet apsigyvenus kartu vaidyba pamažu blėsta ir tiek moteris, tiek vyras tampa tikru savimi
juolab kiek yra porų kurios išsiskiria dėl bendros buities, t.y. tarkim vienas pedantas o kitas vien verčia namus ir taip kasdieniai konfliktai priveda prie skyrybų, čia tik pavyzdys, bet panašių atvejų galybė 



QUOTE(Ronera @ 2012 09 28, 12:17)
patikėk, atėjimas į svečius tikrai dar nieko neparodo
ką tu žinai, gal prieš tau ateinant pusę dienos kuopia namus
o ir bendravimas visai kitoks per pasimatymus, nes kaip jau minėjau tas kelias valandas gali ir pasistengt, o gyvenant kartu ta "vaidyba" pamažu dingsta



Pritariu tau Ronera. Iki apsigyvenant kartu irgi tik taip susitikinėjom, kartais pas jį nakvodavau, savatgaliais ištįsai pas jį būdavau. Viskas atrodė gan romantiškai. Jaučiausi lyg svečiuose, nors šeiminikaudavau jo virtuvėje ir namuose lyg pas save. Vėliau sužinodavau, kad jis nuolat tvakydavo prieš man ateinant.
Ir tik apsigyvenus pas jį prasidėjo kampų šlifavimas. Ne kartą ginčydavomės dėl buities reikalų, pakol pasidalinom darbus. Išryškėjo charakterio bruožai ir silpnos vietos, kurių vėliau nepastebėjau.
QUOTE(Vitulka @ 2012 09 28, 19:34)
tikrai nedarau spaudimo, čia jau ne mano reikalas: jeigu tikrai manot, kad galit apsigyventi kartu ir po vestuvių, tada pirmyn



QUOTE(Prima-Wera @ 2012 09 28, 21:21)
Pritariu tau Ronera. Iki apsigyvenant kartu irgi tik taip susitikinėjom, kartais pas jį nakvodavau, savatgaliais ištįsai pas jį būdavau. Viskas atrodė gan romantiškai. Jaučiausi lyg svečiuose, nors šeiminikaudavau jo virtuvėje ir namuose lyg pas save. Vėliau sužinodavau, kad jis nuolat tvakydavo prieš man ateinant.
Ir tik apsigyvenus pas jį prasidėjo kampų šlifavimas. Ne kartą ginčydavomės dėl buities reikalų, pakol pasidalinom darbus. Išryškėjo charakterio bruožai ir silpnos vietos, kurių vėliau nepastebėjau.
Ir tik apsigyvenus pas jį prasidėjo kampų šlifavimas. Ne kartą ginčydavomės dėl buities reikalų, pakol pasidalinom darbus. Išryškėjo charakterio bruožai ir silpnos vietos, kurių vėliau nepastebėjau.
manau dažniausiai taip ir būna, kad žmogų pamatai visai kitokį nei iki tol, tik vieni apsišlifuoja ir laimingai toliau gyvena, kiti neapsikenčia ir išsiskiria

QUOTE(burbanti @ 2012 09 28, 20:57)
Tada dar aiskiu paklausiam :cia tema apie tuos ,kurie pradeda pirstis, kai mergiscios pradeda lauzytis lovoje ir neduoda tol, kol nepasipersa jaunikaiciai?
Ne , čia tema apie tuos, kurie visko gavę net su kaupu, o atsilyginti nenori

QUOTE(agnite @ 2012 09 28, 23:06)
nevisai taip, bet jei yra leidziama tempti guma, tai visada ja temps...
jau as net nebetikiu, kad yra vyru pasipirsusiu be subtilaus moters spaudimo arba naudos sau ieskojimo

as labai noreciau but tokia kaip cia viena rase - metai ar du - nesipersi-baigta.
Tiesiog neleidi vyrui tempti gumos, nes jiems tie metai dzin, jie temps kad ir iki 40


QUOTE(Prima-Wera @ 2012 09 28, 20:21)
Pritariu tau Ronera. Iki apsigyvenant kartu irgi tik taip susitikinėjom, kartais pas jį nakvodavau, savatgaliais ištįsai pas jį būdavau. Viskas atrodė gan romantiškai. Jaučiausi lyg svečiuose, nors šeiminikaudavau jo virtuvėje ir namuose lyg pas save. Vėliau sužinodavau, kad jis nuolat tvakydavo prieš man ateinant.
Ir tik apsigyvenus pas jį prasidėjo kampų šlifavimas. Ne kartą ginčydavomės dėl buities reikalų, pakol pasidalinom darbus. Išryškėjo charakterio bruožai ir silpnos vietos, kurių vėliau nepastebėjau.
Ir tik apsigyvenus pas jį prasidėjo kampų šlifavimas. Ne kartą ginčydavomės dėl buities reikalų, pakol pasidalinom darbus. Išryškėjo charakterio bruožai ir silpnos vietos, kurių vėliau nepastebėjau.
O butumet apsigyvene po vestuviu charakterio slifavimas butu tas pats, tik tau nebutu klausimo "kada?".
As istekejau anksti" pradejom draugauti 18, istekejau 19 (per vestuves jau laukiausi, pareiskimus padavem dar pries tai), pasigimdziau beveik 20 ir viska reikejo praeiti: apsigyvenima kartu, laukimasi, nemigo naktis... dabar paauglyste.. Tikrai nenoreciau prie visko dar dadeti klausima - kada bus atkreiptas demesys i mano norus.
O kaip susigyvensi ar kaip issiskirsi priklauso tik nuo charakterio, o ne nuo tada kada istekejai.
P.S. padavem pareiskimus, nes buvau isitikinus, kad pastosiu, taip ir atsitiko po 2.5men. Zieda gavau 10-cio proga, studentams didesnius daiktus buvo sunkiau isigyti.
QUOTE(#Mia# @ 2012 09 29, 08:39)
O butumet apsigyvene po vestuviu charakterio slifavimas butu tas pats, tik tau nebutu klausimo "kada?".
As istekejau anksti" pradejom draugauti 18, istekejau 19 (per vestuves jau laukiausi, pareiskimus padavem dar pries tai), pasigimdziau beveik 20 ir viska reikejo praeiti: apsigyvenima kartu, laukimasi, nemigo naktis... dabar paauglyste.. Tikrai nenoreciau prie visko dar dadeti klausima - kada bus atkreiptas demesys i mano norus.
O kaip susigyvensi ar kaip issiskirsi priklauso tik nuo charakterio, o ne nuo tada kada istekejai.
P.S. padavem pareiskimus, nes buvau isitikinus, kad pastosiu, taip ir atsitiko po 2.5men. Zieda gavau 10-cio proga, studentams didesnius daiktus buvo sunkiau isigyti.
As istekejau anksti" pradejom draugauti 18, istekejau 19 (per vestuves jau laukiausi, pareiskimus padavem dar pries tai), pasigimdziau beveik 20 ir viska reikejo praeiti: apsigyvenima kartu, laukimasi, nemigo naktis... dabar paauglyste.. Tikrai nenoreciau prie visko dar dadeti klausima - kada bus atkreiptas demesys i mano norus.
O kaip susigyvensi ar kaip issiskirsi priklauso tik nuo charakterio, o ne nuo tada kada istekejai.
P.S. padavem pareiskimus, nes buvau isitikinus, kad pastosiu, taip ir atsitiko po 2.5men. Zieda gavau 10-cio proga, studentams didesnius daiktus buvo sunkiau isigyti.
Apsigyvenus kartu man niekad nebuvo iškylęs klausimas - "kada?"
Aš tik buvau nusprendus, kad jei jis ilgai temps ir neišdėstys aiškios pozicijos ateities atžvilgiu (buitis, vaikai, bendras turtas), tuomet išsiskyrsiu. Man nebūtina buvo, kad jis pasipirštų. Man nebūtina buvo ištekėti. Man būtina buvo pamatyti - ar jis nori su manimi praleisti visą gyvenimą, siekti kažkokių tikslų, kurti šeimą (susirašymas nebūtinas), sulaukti senatvės.
P.s. taip, apsiženijom šiemet. Po pasipiršimo praėjus trims metams. Jis kantriai laukė kol aš sugalvosiu kokių vestuvių noriu. Nepatikėsit, galvojau du metus. Taip, mūsų vestuvės buvo daugiau dėl to, kad jis labiau norėjo. Bet jei jis ir nebūtų man pasipiršęs, būčiau likusi su juo. Tiesiog, tos piršlybos buvo ne tokios kaip kad dažniausiai būna - prieš mane neklūpojo, netiesė žiedo ir neklausė - ar tekėsi? Jis pasakė kelis žodžius, kai ko paklausė ir davė suprasti, kad laukia atsakymo iš manęs.
Kam tas ziedas tada skirtas buvo, jeigu nenori jis jusu vest?

[/quote]
Tipo man tas ziedas


Papildyta:
O kaip dėl vaikų? Jūsų požiūris sutampa?
Gal jis nenori vesti, bet pvz. turėti vaikų, šeimyninių reikalų, rūpinatis namais nieko prieš.
Na jis sako, kad ir ves ir vaiku tures. Tik neaisku, ar po tiek metu kartu jis mano, kad as esu paprasciausiai ne TA, ar jis tiesiog amzinas nesubrendelis. Nes kaip pakalbam, tai sako, kad visai tai ateityje, kada nors



QUOTE(Prima-Wera @ 2012 09 29, 20:20)
Apsigyvenus kartu man niekad nebuvo iškylęs klausimas - "kada?"
Aš tik buvau nusprendus, kad jei jis ilgai temps ir neišdėstys aiškios pozicijos ateities atžvilgiu (buitis, vaikai, bendras turtas), tuomet išsiskyrsiu. Man nebūtina buvo, kad jis pasipirštų. Man nebūtina buvo ištekėti. Man būtina buvo pamatyti - ar jis nori su manimi praleisti visą gyvenimą, siekti kažkokių tikslų, kurti šeimą (susirašymas nebūtinas), sulaukti senatvės.
Bet jei jis ir nebūtų man pasipiršęs, būčiau likusi su juo.
Aš tik buvau nusprendus, kad jei jis ilgai temps ir neišdėstys aiškios pozicijos ateities atžvilgiu (buitis, vaikai, bendras turtas), tuomet išsiskyrsiu. Man nebūtina buvo, kad jis pasipirštų. Man nebūtina buvo ištekėti. Man būtina buvo pamatyti - ar jis nori su manimi praleisti visą gyvenimą, siekti kažkokių tikslų, kurti šeimą (susirašymas nebūtinas), sulaukti senatvės.
Bet jei jis ir nebūtų man pasipiršęs, būčiau likusi su juo.
QUOTE(Betoninė kaladėlė @ 2012 09 30, 17:53)
Na jis sako, kad ir ves ir vaiku tures. Tik neaisku, ar po tiek metu kartu jis mano, kad as esu paprasciausiai ne TA, ar jis tiesiog amzinas nesubrendelis. Nes kaip pakalbam, tai sako, kad visai tai ateityje, kada nors



As apie tai kalbejau, kai viskas gerai, bet... Ir moteriske laukia, nes kada nors jis parodys "kokia as svarbi". As nekalbejau "kada galesiu isteketi", as akcentavau noru issipildyma (vienai tai vedybos, kitai namas, as norejau vaiku, bet zinojau, kad be vestuviu kartu negyvensiu - vaikai ir vestuves skirtingi dalykai- mano vyras norejo buti kartu). Svarbu, kad gyvenant nei vienas nesijaustu nepilnavertis ir prasantis.
Aš iš tų, kurios nemato būtinybės būtinai kartu pagyventi iki vestuvių. Ir šios temos pavyzdžiai rodo, kad apsigyvenimas kartu tik pavėlina visą vestuvių procesą, nes vyras ir taip gauna viską, ką gali pasiūlyti moteris. Jis oficialiai yra laisvas, bet kartu turi visus gerumus, kuriuos gali pasiūlyti moteris. Bent mano aplinkoje po vestuvių apsigyvenusios poros to nesigailėjo. Lygiai taip pat nei viena pora po apsigyvenimo kartu (prieš ar po vestuvių) neišsiskyrė. Vienoms poroms buvo lengviau, kitoms sunkiau atsiradus bendrai buičiai, pamatė vieni kitų minusus, bet tai neišskyrė.
Graudu skaityti, kaip moterys stengiasi priversti vyrus jas kuo greičiau vesti. Juk tai tam tikros formos šantažas - negyvensiu su tavim tol, kol man antspaudo pase neuždėsi. Fui.