Rąstiniai namai 13

dėl rastų kiekio,ilgai galvos laužyti nereikia
mano šie keliai praeiti
suprantu kodėl gaunate skirtingus skaičius.manau mus turi dominti tik sienos m2 kaina.pats pirkdamas medi rizikuoji kad paskui pats ir statysi.
juk sakykime pas mane 20cm sienos ir 200m2 tai matematiškai padauginus iš sienų ploto gausiu 40m 3.bet tai ne viskas juk ta sienoju gamina iš daug didesnio pvz iš 22x30 tašo gavosi tik 20x28 (grubiai )sienojas,išpozavus jo bendras aukštis sienoje tebuvo 27cm .nešneku kad dar susedo...
jau vien tai klaidina mus
poto skaičiuokime atgal link pirkimo medžio pirkau rastus nuo36 tai ne visi rastai nuo 36 kiti buvo ir40ir 45 todėl gali buti vienetu mažai o m3 daug (žaliavos) .jei sugebeciau surinkti visus 36 butu liuks ty rastu tiek pat o vat žaliavos mažai. Juk ne is m3 apvalaus žalio rasto stato o is apipjautų.
todėl manau kad nedaužykime galvos ituos kiekius,klauskite kiek kainuos,ka gausiu už tuos pinigus,kokia kokybe gausiu.O skaiciuojant kiek medžio reikia tik laika veltui gaištate ir nervinates.Geriau per ta laika aplankykite keleta statytoju.
kai perku sienos m2 man dzin kiek medžio pirko gamintojas....svarbu ka gavau.
Neklausiu parduotuvėje pirkdamas 1ltr pieno kiek karve šieno m3 suėdė...perku 1ltr piena noriu kad jis butu skanus nesuruges baltas ir kad viduriu atsiprašant nepaleistu ji išgėrus ir
nesiruošiu tai karvei šieno pirkti tegul pats ukininkas tuo rupinasi.....

unreal palyginimas

Sveiki, bendraminčiai.
Šis forumas man labai padėjo ieškant atsakymų į įvairius klausimus, susijusius sų rąstiniais namais. Norėčiau pasidalinti su Jumis savo istorija, gal kam pravers.
Gvenu 1,5 metų rąstinuke. Sklypą pirkom tuščią. Kas dar neįsigijote sklypo, svarbu orientacija – geriau, kad šiaurinėje dalyje būtų įvažiavimas, o pietinėje poilsio pusė, sodas. Bet nebūtinai. Per pietinius langus žiemą patenka daugiau šilumos. Šiaurės pusėje paprastai būna san. mazgai, katilinė, gal miegamasis.
Rastai lygiašoniai, ne apvalūs, 20 cm, nešiltinti. Yra nuomonė, kad tokių rąstų sandūra šiltesnė, nei apvalių. Tarp rąstų - linų juosta. Statyta iš „vytintų“ lauke. Rąstai skirtingo aukščio. Stovėjo per žiemą su stogu su uždengtomis langų kiaurymėmis, langų nestačiau, bijojau nerasti ir nesiruošėm žiemą dirbti. Surinkti rąstai dažyti nebuvo, tik surinkimo ceche nupurkšti skiestu bespalviu asepu. Juos surinktus dar be stogo kiaurai sulijo, bet labai nepakenkė.
Namas 1 aukšto. Jeigu turite ne visai mažą sklypą ir dar nepradėjote statyti, siūlau vienaaukštį. Laiptai yra blogis mažiems vaikams, seniems žmonėms, jais tiesiog nusibosta laipioti, tokiam name jau gyvenau. Saugumo dviaukštis neduoda, vagys moka laipioti. Iš pradžių žmona nesutiko, bet dabar džiaugiasi vienu aukštu.
Pamatas šiltintas iš vidaus 5 cm, viduje - ant žvyro polistirolas 5 cm, plėvelė, armatūros tinklas, ant jo tvirtinti elektros kabeliai pvc vamzdeliuose ir šildymo vamzdeliai (juos reikia fotografuoti ), ant jų išlietas betonas apie 7 cm, į kurį dedamas elastinis priedas, nes trečdalis grindų šildomos ir lengviau išsilygina betonas. Pajungus šildymo vamzdyną (prieš betonuojant) jis užpildomas vandeniu su slėgiu pvz. 2 Bar ir paliekama bent parai patikrinimo tikslu. Vamzdeliai negali būti per daug užlenkti, kitaip nukentės cirkuliacija. Kambariuose radiatoriai, svetainėje, koriduriuje ir sanmazguose šildomos grindys, kurios ilgai palaiko šilumą, kai radiatoriai būna jau atvėsę. Katilas kieto kuro paprastas, 7 sekcijų, nors užtektų ir 6. Žiemą kuriu ryte ir vakare. Kambariuose, kur radiatoriai prieš kuriant būna 20, svetainėje, kur grindinis šildymas po pakūrimo 23 laipsniai. Akumuliacinės talpos nėra, jos funkciją atlieka boileris, užtenka 125 litrų. Nors grįžus po darbo jo temperatūra būna 25 laipsniai, dėl to diskomforto nejaučiam, pakuriu ir po valandos vandens temperatūra 40, kuri ir toliau kyla. Atšalus katilui boileris atiduoda karštį per cirkuliaciją, taip visiškai išnaudojama malkų energija. Šią žiemą, skaičiuoju, sudeginsiu apie 22 erdvinius kūbus (skaičiuojant su oro tarpeliais tarp malkų) beržo, kietmetriais gaunasi apie 14 kubinių metrų, namo plotas 172. Malkinę su garąžu pastatėm taip, kad netoli būtų malkas nešioti. Nešant malkas per tambūrą į namą šaltis ir dulkės neina, nes į koridorių yra vidinės durys.
Šlifuoti sienas viduje reiktų po vidaus „nešvarių“ darbų, viskas švariai nusišlifuoja. Kai rąstai lygiašoniai, patogu su juostiniu šlifuokliu, bet reikės ir trikampio šlifuoklio kampams. Lauke galima nešlifuoti, geriau dažai prikibs, bet kur šiurkštu bus dulkių. Aš šlifavau ir lauke.
Dažai su plėvele tinka lauke, bet viduj geriau praleidžiančius drėgmę.
Tarp rąstų šaltis neina, išskyrus keletą vietų, daugiausia nesandaru kertėse. Čia man jau nepasisekė. Sandarinau linais iš vidaus ir iš išorės, karpiau linus siauromis juostelėmis su metalo žirklėmis ir grūdau į plyšelius atsuktuvėliu kiekvieno rąsto sankirtose, tilpo labai daug. Net jei nesimato plyšio, grūdi atsuktuvą ten, kur jis turėtų būti ir atsuktuvas prasmenga. Čia kantrybės prireiks. Kažin, ar samdinys padarytų gerai. Kaišymo vietų beveik nesimato. Galima sandarinti akriliniais sandarikliais, bet tada užkonservuosime oro kišenes, o jų šiluminė varža nekokia. Dabar niekur nepučia ir sandariklio nenaudojau. Bet jo reikės, nes kai visą dieną būna šoninis lietus, kai kur drėksta kampai, todėl lauko pusėje kažkuo tepti tarpus reikės.
Langai mediniai, be senuose languose dedamų sukryžiuotų listvelių, tokie stiklai lengviau valomi. Per medinį langą sunkiau įsilaužti, jo rėmas nuo montiruotės taip nesilenkia, kaip plastikinio. Bet lūžti gali. Virš langų palikau apie 6 cm sėdimui, virš durų 10 cm, čia daugiau rąstų sėda, nei lange. Realiai mano „vytintų“ rąstų namas per du metus pvz. matuojant ant stogo prie kamino, kur visų rąstų sėdimas įtakoja, nusėdo 9cm, o prie langų, kur plyšis virš lango mažėja tik dėl šalia lango mažėjančių rastų, nusėdo 2 cm.
Name kelios pertvaros karkasinės. Montuojant karkaso tąšus varžtai sukami į rąstą, bet tąše daroma pailgą kiaurymė, leidžianti varžtui slysti žemyn, kai namas sėda. Po varžtu reik dėti didelę poveržlę ir varžto neperveržti. Į vidines pertvras dėjau vatos triukšmo izoliacijai. Spintelių ar kt. tvirtinimui į karkasą dedami papildomi tąšai, kurios reiktų fotografuoti ir žymėtis brėžinyje, kurioje jie vietoje bus.
Elektros kabeliai vieni palaidoti pvc vamzdeliuose betone, kiti per lubas gofruotuose vamzdeliuose. Kur reikia, vertikaliai rąstuose išgręžtos kiarymės šviestuvams ar rozetėms, čia rąstininkai įdėjo gofruotą vamzdelį su viela kabelio įtraukimui. Kabelis trigubos izoliacijos. Tokios pačios kiarymės reikalingos virš kiekvieno lango ir lauko durų signalizacijos kabelio įtraukimui. Siūlau virš vitrininio lango lauke taip pat išvesti apsaugos kabelį signalizacijos davikliui, pvz. elektroninei užuolaidai.
Kambariuose grindys masyvo lentų, prie lauko sienų po lentom dar dedu vatos.
Stogas – betoninės čerpės. Palėpė nepritaikyta gyventi, ten ir statramsčių daug, nes stogas sunkus, užlipimą dariau iš lauko pusės, darant iš vidaus būna sandarinimo nuo šalčio problemų. Šiltinimas 25 cm vata, dalis palėpės medinės grindys 3cm, viduje lubos 2cm dailylentės. Stogo kampas 25 laipsniai. Kaminai moduliniai, vienas su šamotiniu įdėklu, su ventiliacijos anga, kitas kaminas su anga tik dūmams, bus krosnelei. Kamino apdaila turi būti arba sėdanti kartu su namu ir nepakimbanti ant kamino viršaus, arba su skardomis, kurios sėdant prasilenkia ir sėdimas būna nematomas. Sandarinimui būtina naudoti ypatingai lipnią nepigią juostą (pavadinimo nežinau), kuri gerai prilimpa prie stogo dangos ir kamino po apdaila, reik įvertint sėdimą, kad nesitemptų. Iš pradžių buvo negražu, kad kaminai aukštoki, virš kraigo kokie 80 cm, bet užtat trauka visada labai gera. Kad kaminas neapaugtų dervomis kūrendamas naudoju cheminius miltelius. Po sezono valyti nereikėjo, per veidrodėlį matosi dangaus skriemulys .
Rąstinis namas už plytinį - tikrai nepigiau. Kas abejojate, ar statyti rąstinį namą – dar gerai pagalvokite. Jis kitoks, reikalauja daug darbo, priežiūros, bet atsilygina jaukumu ir sveikata.

labai grazus ir informatyvus postas. As beje dabar jau galiu drasiai ir atsakingai pasakyti, jog rastinis namas jei pats nieko nedarai, absoliuciai viskam samdai zmones ir neturi savo nuosavo medzio - yra ne tik kad ne pigiau bet tikrai brangiau uz murini. Bet ne trupucio nesigailiu. Gyventi rastiniam name - tai lyg gyventi sanatorijoje Nors dar neisikeliau, bet savaitgaliais jau nakvoju. Apie isikelimo data nebegalvoju - nes atejau i tokia lieva stadija, kur terminai neprognozuojami - grindu dangos, plyteles, sviestuvai, baldai, santechnika ir kiti reikalai. Pats slyksciausiais stroikiu etapas....

Na fainai čia, nuo a iki z. Paskaičius tikį postą susidaro vaizdelis, jog namas tik viens du ir stovi Tik seilė nutyso ir dar labiau noriu rąstinuko, nei vakar (net paskutinė pastraipa nenugązdino)

Aha, tikrai dekui uz didele doze informacijos. Nors keliose vietoje mano nuomone issikiria su autoriaus. Tarkim laikant boileryje zema temperatura matau rizika del legioneliu bakteriju. Aisku, uzkaitinus, jos ko gero, zus, bet vandeniu turbut bus naudojamasi ir tame tarpe iki uzkaitinimo. Toliau del dazu, kurie dengia plevele. Tokie dazai rastams nenaudojami, jei nori kad medis isliktu kvepuojantis. Dar uzkliuvo masyvo grindys, nes buvo mineta kad yra grindinis sildymas, o tokiu atveju masyvas yra tikrai prasta ideja, nes jis labai blogai praleidzia siluma. Dar noriu iskelti i pavirsiu viena mita, apie kuri galima pasiskaityti internete, del cerpiu sunkumo. Nustebsit, bet stogo skaiciavimuose cerpiu svoris sudaro vos 16proc. visos apkrovos, o didzioji dalis - 60proc. yra sniegas ir dar 16proc. vejo itaka, taigi galima drasiai teigti, kad medine stogo konstrukcijos dalis tikrai neturi skirtis, ar jus desit cerpes, ar skarda. O kad rastinis namas nepigus tai tikrai taip. Jis Lietuvoje pigesnis realiai tik del darbo jegos pigumo, o Europos valstybese rastinis namas yra prabangos bustas. Stai mano firmos klientas is Svedijos statesi rastinis nama, tai rastus pirko ir sukirtimus daresi Lietuvoje, nes cia zymiai pigiau, nors atrodytu Svedijoje gi misku tai sociai, specialistu irgi turetu netrukti.

Mano istorija nėra pavyzdinė, visai nebūtina taip statyti, bet gyvename neblogai.
Dėl legionelių - sveikata nesiskundžiam, manau bacilos tiesiog nespėja atsirasti.
Labai norėjom dažų lauko sienoms be plėvelės, ekologiškų. Bet renkantis ilgalaikius paaiškėjo, kad jie vis tik turi apsauginę plėvelę, kuri gerai apsaugo nuo vandens, UV spindulių ir mikrofloros atsiradimo. Mes su žmona nusprendėm, kad rąstams užteks kvėpavimo į kambario pusę
Masyvo lentos pas mane tik kambariuose, kur radiatoriai. Ant šildomų grindų jos perdžiūtų, atsirastų dideli tarpai, gal ir sutrūkinėtų.
Norėjom betoninių čerpių (molinių neįpirkau), viso jos sveria apie 14 tonų, žinoma, svoris pasiskirsto. Bet jos slegia namą ištisai, kai nėra vėjo, ar sniego

Tu absoliuciai teisus, daugiau nei puse lietuvisku rastiniu namu firmeliu dirba 100 proc. ekspotui ir Lietuvoje nestato netgi jei ir labai kas praso. Uz ta pati medi ir sukirtima jie Norvegijoje gauna nuo 2 iki 5 kartu daugiau. Tas pats su karkasiniais. Tarkim Marciulionio karkasiniu namu fabrikelis Prienuose 90 proc. savo namu isveza i Norvegija. Lietuvoje jie net nekonkurencingi, nes del tam tikru kokybiniu reikalavimu ju savikaina zymiai didesne nei Lietuvoje namus karkasinius statanciu firmeliushkiu.

na.... kadangi as svieziai apturejau pazinti su legionelioze, pas mane boileryje NIEKADA nebus vandens vesesnio nei 60 laipsniu.
spjaukit tris kart per peti ir baikit tokius taupymus...

Na stai ir gyvas pavyzdys. As rasydamas apie sia rizika irgi galvojau, kad ji labiau teorine. Gal Gorada gali detaliau papasakoti kaip tai atisitiko?

aha, prašom plačiau dėl ko taip atsitiko ir kokia ligos eiga, kaip pasireiškia

gal kas neseniai draudete rastini nama? kur draudete ? kokios salygos? isprievartavo zaibolaidi statyt? cia anksciau buvo diskusija , bet jau metai laiko praejo, tad pasikeitusiuos salugos draudimo. kas draudet pries pora menesiu , dabar ? padiskutuokim.