Rašau pirmą kartą. Vien dėl galimybės atsidėkoti ir užsiregistravau, nes tikiuosi, kad ir mano reportažas kam nors pravers planuojant savo kelionę.
Keliautojai: 4 asmenų šeima, t.y. tėvai ir dvi mergaitės. Vienai 7 m., kitai 1 m. 7 mėn.
Automobilis: Renault Grand Espace, 1999 m., 2.2 TDI, vidutinės degalų sanaudos apie 6,7 ltr. dyzelino. Tiesa automobilis kiek patobulintas: gale įrengta lentyna, ant kurios gali miegoti kuris nors iš vaikų, taip pat nupirktas ir pagal automobilio matmenis iškirptas 10 cm. storio poroloninis čiužinys, ant kurio erdviai ir patogiai galima miegoti likusiems, kai sėdynės perkeliamos į priekį. Paparastai vakare automobilio pertvarkymas į lovą, ir tuo pačiu metu vakarienės pasigaminimas, užtrukdavo apie vieną valandą. Ryte panašiai užtrukdavo lovą vėl pertvarkyti į automobilį ir pusryčių pasigaminimas.


Nepaisant to,kad automobilyje turėjome galimybę patogiai miegoti, kai kurias nakvynes susiradome pas žmones pasinaudodami Hospitality Club, bei Couchsurfing keliautojų klubais.
Taigi,
1 diena, 06.05
Ilgas ir nuobodus važiavimas per Lenkiją. Pasinaudojome patarimu per Lenkija geriau važiuoti sekmadienį, stengiantis Varšuva pravažiuoti iki pietų, nes tada mažiau automobilių. Galbūt ši taktika ir veiksminga, bet yra vienas didelis minusas, labai jau anksti tenka keltis. Kadangi mes iš Šiaulių, tai kėlėmės apie 4 val. ryto. Nakvynei apsistojome pas žmones netoli Trutnovo, Čekijoje. Važiavome apie 100 km/h greičiu ir vietoje buvome apie 21 val. Sunkiausia šią dieną buvo ištverti karštį, nes Varšuvoje buvo +35 C, o kondicionieriaus nejungėme bijodami, kad nesusirgtų vaikai. Dėl tos pačios priežasties ir langus prasiverdavome labai ribotai. Mažoji praktiškai visą kelią norėdama atsigaivinti gėrė iš buteliuko ir iškart sysiavo Beje, Lietuvoje dyzelino kaina tą dieną buvo 4,20 lt., o Lenkijoje 4,40 lt. Čekijoje jis dar pastebimai brangesnis. Kelių venjetė Čekijoje apie 36 lt., tik nepamenu ar savaitei ar 10 dienų. Beje, Čekijoje keliai blogesni nei Lenkijoje, jei neskaitysime autostradų.
2 diena, 06.06
Sėdam ant dviračių ir važiuojam į Adršpach uolas. Ši diena viena sunkiausių, nes labai karšta diena, organizmas dar nepratęs prie krūvio, o ir važiuoti daugiausia tenka į kalną, nes lygaus kelio nėra, o į pakalnę nusileidi per keletą minučių, po ko vėl tenka ilgai ir nuobodžiai važiuot į kalną. Jei važiuotumėt dviračiais, tai esant galimybei bent jau rinkitės ne itin stačias įkalnes ir nuokalnes, nes kilti labai sunku, o į pakalnę vistiek leidiesi visą laiką stipriai stabdydamas, ypač kai esi su vaikais. Beje, vyresnioji šią dieną pati pramynė apie 35 km., ir dar apie 10 km. suvaikščiojo pėsčiomis. Išvada: nebijokim, vaikai krūvį priima ne sunkiau nei mes patys, svarbiausia, kad jiems nebūtų nuobodu. Prieš važiuodami skaitėm daug svarstymų, kurios uolos labiau vertos dėmesio: Adršpach ar Teplicke. Kadangi aplankėme abi, tai vienareikšmiškai galiu tvirtinti, kad Adršpach. Taip, ten daugiau žmonių, tačiau jos gerokai universalesnės. Adršpach uolų mieste yra ir senukams tinkamų takelių, ir aukštų kopėčių, yra ne tik įspūdingų uolų, bet ir labai gražus ežeras. Patys takai labai sutvarkyti ir prižiūrėti. Yra galimybė paplaukioti plaustu tarp uolų. Teplicke uolų miestas mažiau civilizuotas, ten daugiau laukinės gamtos, pačios uolos aukštesnės. Aš pirmenybę tikrai teikiu Adršpach, net labai nesvarstydamas. Tiek vienos, tiek kitos uolos dirba 08-18 val., bet ir atvykus vėliau nebūtų sunkumų į jas įeiti, tik žinoma jau nemokamai Įėjimas tiek į vienas tiek į kitas kainuoja apie 8,5 lt., vaikui nuo 6 m. apie 4 lt., iki 6 m. nemokamai. Labai taupantys ir turintys laiko, gali bandyt įeit nemokamai ir dienos metu, ten labai niekas nesaugo, bet žinoma reikėtų pasivaikščioti aplinkiniais miškais Plaukimas plaustu Adršpach uolose kainuoja tiek vaikui, tiek suaugusiam apie 7 lt., iki 6 m. nemokamai. Tačiau plaukimo nerekomenduočiau, nes jis ant durniaus, trumpai ir neįdomiai. Automobilio parkavimas apie 10 lt. už visą laiką, bet jei turite laiko ir noro truputėli pasivaikščiot, tai už kokio 1 km. yra galimybė palikti nemokamai. Nors internete skelbiama, kad yra ir dviračių parkingas kainuojantis apie 1,5 lt., tačiau mes tokio neradome, tad prirakinome dviračius tiesiog prie medžio. Beje, kreditinės kortelės nepriimamos, atsiskaityti galima ir eurais, tačiau kursas nėra labai palankus. Pasikeisti valiutą bandėm prieš tai Trutnove, bet keitimo mokestis beveik toks pat kiek kainuoja bilietas, todėl rekomenduočiau valiutą pasikeisti ir vežtis iš Lietuvos. Beje, kas nustebino Teplicke uolose, tai sniegas. Visgi birželio mėn., ir net ne kalnuose, o tarp uolų. Nakvynei apsistojome toje pačioje vietoje pas žmones kaip ir dieną prieš tai.





Pirmos 4 nuotraukos iš Adršpach, o ši iš Teplicke skaly.
3 diena, 06.07
Atvažiuojam į Špindleruv Mlyn, Krokonoše nacionaliniame parke. Kaip alternatyvą svarstėm pasikėlimą į Snežką-aukščiausią Čekijos kalną, bet labai džiaugiuosi, kad pasirinkom Špindleruv Mlyn. Snežkos viršūnė nors ir aukščiausia Čekijoje, bet mano nuomone monotoniška ir nuobodi. Iki Špindleruv Mlyn likus gal 2 km., nemokamai pastatom automobilį, sėdam ant dviračių ir važiuojam link keltuvų. Keliamės į Medvedino kalną. Mūsų tikslas-žygis pėsčiomis iki Elbės upės ištakų. Jei neklystu iki jo apie dvi valandos pėsčiomis, dar panašiai tiek atgal. Keltuvas atviras. Pasikėlimas kainuoja apie 13 lt., o pirmyn ir atgal apie 20 lt. Vaikams nuo 6 m. į abi puses apie 16 lt., iki 6 m. nemokamai. Galima atsiskaityti kreditine kortele. Viršuje stipresnis vėjas, apsirengiam megztinius, bet pradėjus eiti juos vėl nusivelkam. Iš pradžių kelias gana nuobodus, bet gal už valandos, pakilus į aukščiausią tašką ir ėmus leistis žemyn, vaizdai tampa vis gražesni, o kelias vis įdomesnis. Kalnų pievos, kriokliai, skardžiai. Man asmeniškai šis žygis paliko labai didelį įspūdį. Prie Elbės ištakų nusifotografuojam, pavalgom ir leidžiamės atgal. Žmona su vyresniaja dukra eina atgal link keltuvo, o aš su mažąja nešioklėje leidžiuosi pėsčiomis kitu keliu. Reikia pasakyt, kad ši atkarpa turbūt ir buvo pati gražiausia. Nepatingėkit eit Susitinkam gal už valandos ar dviejų, prie keltuvų apačioje.


Grįžtam į automobilį ir važiuojame į Čekijos rojų. Pirmiausia į Prachovo uolų miestą. Kadangi jau jautėsi nuovargis, pagal žemėlapį išsirinkom miestelį iš kurio būtų mažiausiai ėjimo iki uolų miesto. Nežinau ar dėl to, kad tai ne pagrindinis įėjimas, ar taip yra visada, bet nei už parkingą, nei už įėjimą nereikėjo mokėt. Miestelio pavadinimo nepamenu. Pavaikštom. Gražu. Tačiau tikrai neprilygsta nei Teplicke, nei juolabiau Adršpach uoloms. Na gal tik ši nuotrauka

Tą pačią dieną dar spėjam nuvažiuot iki Trosky pilies, ji visai netoli. Labiausiai užsifiksavo tai, kad praktiškai į kurią Čekijos rojaus vietą bevažiuotum, neišvengiamai pamatysi ir Trosky pilį, ji matosi iš toli ir iš visų pusių. Pakeliui pamatom poilsio aikštelę: miškelis, stalas, suolai, rami vieta, vaizdas į Trosky pilį, ko daugiau reikia, stojam, daromės valgyt ir miegam savo kemperiuke
