Sveikos mamytes,Nutariau pagaliau ir as ne tik skaityti, bet ir parasyti savo gimdymo istorija...
Mano gimdymas buvo nustatytas kovo 29 d. Penktadieni, kaip visada nuejau pas gydytoja konsultacijos. Ji mane paziurejo ir nusprende, kad gimduysiu turbut anksciau ir, kad jau kitai savaitei buciau pasiruosus. Isejau visa patenkinata, vyra dar priprasiau, kad pavazinetume po parduotuves, nes labai norejau nusipirkti stala, bet, aisku, kaip visada neradau...
Parvaziavom namo, labai spaude pusle, nubegau i wc. Sedziu sedziu, o man kaip bega taip bega... Bet minciu, kad bega vandenys neturejau, masciau, kad tai turbut sysiuko nebeina sulaikyte. Bandziau atsistoti, vistiek bega, net juokas paeme... Vyrui sakau, nu zinai, arba as durna, arba man nubego vandenys... Tas pradejo panikuoti, nes turejo skubiai vaziuoti i darba, o man toks durnas juokas pradejo imti
sakau nepergyvenk, as pasiskambinsiu savo gydytojai ir viskas bus ok. Taip ir padariau, Gydytoja nuramino ir liepe valandziuke pastebeti kiek vandenu ir kokia ju spalva. Po valandos as jau sedejau visa slapia masinoj ir vaziavau i " MAzylio" Gimdymo namus. Gydytoja pasake, kad atvaziuos veliau, nes buvo konferencijoje. Nu gerai galvoju, tegul apziuri kita.Priimamajam manes jau lauke sesute, ir tooooooookia slyksti gydytoja, berots Andrikiene ar kaskas panasaus... Nu ji mane pagulde ant lovos ir pradejo kaklelio apziura...
PAjutau kaip salta ir slyksti ranka iki puses atsidure manyje ir kad ims gnaibyti kakleli, o as rekti visa gerkle, kad man skauda!!!!!!!!!O ji dar susinervinus pasake, kad jei as bijau tokio skausmo, tai ko isvis cia atvaziavau, juk gimdymas 100 kartu skausmingesnis. Nu as visa nepatenkinta patylejau, bet mintyse ja prakeikiau!!!!!!! Po to klyzmute irgi menkas malonumas ir as jau gimdykloje.
Salia mano vyras, jis ramus, ziurim televizoriu, kaip tik rode uerovizijos kartojima... Laukiam...
Po 4 valandu pasirodo mielas mano gydytojos Martinkienes veidas ir man net ramiau pasidaro, nes su ta vedma jau spejau dar karta susikolioti.
Gydytoja liepia prdeti skatinti, nes gimdymo veikla niekap savaime neprasideda, o pas mane labai mazai vandenu... Sujungia aparatus, lasa... Laukiu kas bus.
Nu ir po poros valandu prasideda...
Klykiu is skausmo, ziuriu kiek iskyla skaiciai, o svarbiausia seku savo leliuko tonus.
Kai jau nebegaliu kenteti Martinkiene pasiulo epidura, as aisku net nedvejohu, nors apie ji prisiklausius ir prisiskaiciau daug neigiamu dalykeliu, bet skausmas nugalejo... Nors visi sake, kad kai duria, buna beproto skausminga, bet as tiesa pasakius net nesuprtau kada dure...
Po epiduro laukiau kol nurims skausmas, kai pradejo cypti aparatas matuojantis vaiko toniukus, jie buvo labai zemai nukrite. Gydytoja labai susinervino, eme pergyventi, as isvis sutrikau, tik vyras laikydamas man uz rankos vis kartojo, mes stiprus, mes istversmi.. ir priejes prie gydytojos istare: - Darykit viska, kad tik mano zmona butu sveikair gyva.Po siu zodziu emiau zliumti kaip paselus...Bet staiga vaiko tonai dar labiau nukrito ir gydytoja susuko darom sekcija, ruoskit operacine!!!!! As tik saukiau, kad isgelbekit mano maziuka!
Operacineje buvo labai daug zmoniu, bet mano vyras irgi ejo kartu, nors vienas gydytojas ir paklause, kad gal jus nenorite eiti, nes ir taip jau perbales visas? Bet mano brangusis labai drasus, jis atsedejo visa operacija prie manes, gloste mano galva ir buciavo ranka... Epiduras nespejo suveikti, todel mane prifarsiravo dar kitokiu vaistu, kad kuo greiciau galetu operuoti. Gydytojai kalbejo, kad bus sunku, tik as nesupratau, kas man.
JAuciau tik tai, kai eme mano aukseli, kad beprotiskai tempia mano oda, beprotiskai skauda apacia pilvo, bet nieko sakyti nebegalejau, nes buvau apdujus visa...kai istrauke mazyte mano mergyte, nebuvo verksmo, as net nutirpau ir mintyse rekiau( nes jau beveik miegojau) Kas, kodel ji tyli? Tos akimirkos buvo kaip amzinybe... Staiga isgirdau verksma - viskas, as rami, turiu angeleli ir atsipalaidavau... Mano saunuole buvo ivertinta 10 balu. Gime 49 cm, 2733 g. Mazyte coliuke, bet pati graziausia pasaulyje!!!!!!!!!!
Ir uz tai, kad as esu pati laimingiausia gyvenime, esu dekinga dviems zmonems - Savo mylimam vyrui ir " Mazylio" gydytojai Martinkienei.
