Kaip išgyventi skyrybas?

Sveikos, mergaitės . Šiuo metu išgyvenu ne patį gražiausią savo gyvenimo periodą. Bandau išsituokti su vyru, su kuriuo pragyvenau 25 metus. Žinau, kad skyrybomis gyvenimas nesibaigia. Žinau, kad supermamose galima rasti atsakymą į praktiškai bet kurį klausimą. Būtų visai smagu pabendrauti su tomis, kurios išgyveno ar dar išgyvena tokį sunkų periodą.

oho, 25m tikrai nemazai...siap yra skyrybu tema kitur, vyru ir moteru skyrelyje. nueikite ten. temos nesidubliuos.

o kas domintu konkreciai? nes vienoms skyrybos tai laisve, palengvejimas, kitoms begalinis skausmas, nezinia. priklauso nuo problemu, istikusiu santuoka, nuo vyro tipo taip pat.

kas man butu skyrybos? Gal greiciau laisve, palengvejimas, naujo gyvenimo periodo pradzia. Ziauru skausma ir zudancia nezinia jau isgyvenau. Buvo nerealiai sunku. Kazkada si zmogu beprotiskai mylejau, po to nekenciau, o dabar... O dabar nieko jam nejauciu. Esame visiskai svetimi zmones. Nesuprantu tik vieno: kodel tiek metu nugyvene kartu, uzaugine vaikus, negalime dabar kaip du suauge, protingi zmones issiskirti. Kam tempti ta guma, kam kankinti vienas kita. Juk sutaupytume ir laiko ir pinigu. Jau nesneku apie savigarbos jausma.

atsakymas turbut ir butu tas, jog zmones isties nera civilizuoti. nes sunkumuose ir pasimato tikrasis musu veidas, prigimtis ir what not.

Sveikos mergaites
Sakykite kaip jus isgyvenote skirybas, kaip pernesete viska? Mes siuo metu skiriames su vyru.Turim keturiu metu suneli ir taip beprotiskai sunku, kad atrodo kojos linksta, gyvenimas slysta is po koju.Viska turiu pradeti is naujo. Dirbome kartu iki siol, o dabar turiu ieskotis naujo darbo, ta vienatve, tie jausmai, viduje nebesuprantu kas darosi.Ne minutes negaliu buti negalvojusi apie ji, negaliu ne pagalvoti, kad mano vaikelis augs be tecio, kuris taip nori abieju teveliu silumos.Nuo mazens svajojau apie darnia ir tvirta seima, bet ta svajone taip ir neissipildys.

Labas mamyte....as taip pat isgyvenu sunkias skyrybas tik as 4men nescia verkiu kasdien ir atrodo joggyvenimas tiesiog baigiasi...mane paliko be darbo be nieko.....gyvenome kartu amerikoje as isskridau atostogu ir gavau tokia znia kad gali negrizt...viena su skolom ir savo pilvuku....vyru nesugraudinsi,seimos darnios ir as norejau begalo......visi sako gyvenime cia dar nepabaiga bet .....sunku save isivaizduot su kitu vyru kita seima......na zodziu puikiai tave suprantu ir manau galime bendrauti as tau padeciau tu man

Siaubas, tu visiskai pasistenk nepaluzti, juk maza butybe nesioji po savimi, o leliukui visos tavo nuotaikos persiduoda. As bent jau pries eidama miegoti vaistuku ikalu tai visa nakti ismiegu.Nors buvau grizusi pas mama, tai sake visa nakti prakalbejau.
Vat vakar galvojau, kad pasaulio pabaiga, kad nezinau kas ir kaip.Bet siandien ryte vat paskambino ateiti i darba ir jau zinau kad priims mane ten, nes esu dirbusi panasu darba. Gal atlyginimas ne pats nuostabiausias, bet pradziai uzteks tikrai ir tiek.Nes juk dar alimentus reikes prisiteisti is tevelio. Zinok taip yra gyvenime, kad Dievas kazka is musu atima, bet kazka ir duoda. Su kiekvienu atsitikimu, turime kazka ismokti, tik reikia suprasti ka mums reikia suprasti ir ismokti. As suprantu, kad per daug atidaviau savo visa gyvenima jam, o jis visiskai nevertino. Dabar turiu prisiminti save, savo gyvenima ir gal but karjera.
O tu nenusimink taip, galvok dabar apie savo mazyli, kuris niuksedamas primins, kad mamyte nepasiduok, kai gimsiu tau padesiu uzsimirsti.Nera nieko brangiau uz vaikelio apsikabinima ir meile. Tad saugok dabar tai ka turi.
Suprantu kad yra sunku kai laukiesi ir be darbo be pajamu, as dar galiu susirasti darbeli, o tau jau sunkiau.Galbut tavo mama, artimieji gali tau padeti.Pabandyk susitvarkyti bent jau pasalpas.Nebuk pasiputusi dabar ir priimk is kitu pagalba.Skambink draugams, artimiesiems ir guoskis, dabar to reikia, pamatysi, kad laikui einant darysis vis lengviau.As dabar taip stipriai jauciuosi, atsirado darbas ir tikrai gal viskas bus gerai.Uzeina viena minute stipri, o kita jau gyvenimas slysta is po koju.
Tie vyrai yra savanaudziai, ziuri tik saves. Pas mus skirybos ivyko vien del to, kad mes tecio seimoje visiskai nematydavome, jis darboholikas, turejome bendra versla, bet as jam zodzio neturedavau jau.Visada darydavo taip kaip jam reikedavo, mano nuomone ir jausmai jam buvo svetimi.Jam nerupejo, kad sunus praso teti kaip as noriu su tavimi pabuti.Prasidejo pykciai tik del to ir laikui einant jis man pradejo sakyti, jei tau negerai, tai kodel tu buni su manimi.Dabar jis pasake, kad as kitoks nebusiu ir nepasikeisiu ir reikia skirtis.
O tai tavo vyras nenurode priezasties kodel jis nebelaukia taves?Kiek jus laiko kartu pragyvenote?

aciu uz palaikyma ir dziaugiuosi uz tave!!!! siandien va buvau darbo birzoje ir bent kokia pradzia padariau..... aisku sunku labai verkiu dar kasdien. pasamne istikro lygiai ta ati situacija,draugas daroholikas. jam mano nuomone buvo nusisput mazai demeso skirdvo o man labai jo reikia....as tapa irzli r pradejau jau prasytis to demesio....sako as taip nebgaliu daug problemu man masna tvarkyti man namus islaikyti vienos bedos o jei ssrgsiuas arba tu negaiu rizikuot negriizk...man su suneliu namie vietos neatsirado.....jam krepsinis ir darbas na dar ir kitos NENESSCIOS smagios mergikes...... ismete is namu kaip suniuka....gerai kad seima turejau ,o jei ne..jam negaila manes gatveje butu,taip tau ir reikia pati kalta sako.....

Pas tave isviso paslemekas.Kalbejau as siandien su savuoju, skambinau klausiau kada mane isformins, nes pas ji dirbau.O jis ramiai sau kalba, kaip su drauge, man sirdis verkia, kaip nezinau kas. Sako o as dardarbuotojos neradau, tai laiko nera, tai vel kaip. Sakau o ar duosi mums pragyvenimui pradziai, sako, duosiu, nepaliksiu likimo valioje. Toje vietoje jis atsakingas, bet dar gal skaudziau, kai negalime susikalbeti, tiesiok jis nenori kalbeti, tartis. Atrodo pakaktu pasikalbeti, susitarti, bet jis sakom, man tie kalbejimai na....Jis geras, bet siauro mastymo.Vakar va jauciausi lyg ir stipri, o siandien vel paluzusi ir apsiasarojusi pastoviai. Viena karta pasmus buvo jau skirybos, nusizeminau pati kad issaugociau santykius, bet dabar jau nebegaliu zemintis, jis jau isejo ir turiu kazkaip susitaikyti,kad viskas jau prarasta. Gyvenu kosmare irgi atrodo.Nieko neveikiu tik galvoju apie tai kas buvo, kaspasakyta ir nepasakyta, malsinuosi skausma raminamaisiais vaistais. Skaiciau daug apie skirybas ir radau,kad kol nepereisim visu skausmingu etapu, tol niekas nepasikeis.
O tu Egle, kiek laiko prabuvai su savuoju?Vis tiek zinai jau kas per asmenybe, gal jis darsupras ka daro?Ar tikrai jis ant tiek nesupratingas ir neatsakingas?

uzjauciu labai...skyrybos ziaurus dalykas......man irgi viena diena prasvieseja tarsi smegenys kita diena vel su juo pakalbam ir va viskas......toks jau musu moteu gyvenimas....jie sau gali iseiti ir tampa laisvi o mes turime augintt vaikcius ir del ju buti stiprios....as visada tikejausi kad vat mano seima bus tobula tobulas vyras toks jis ir buvo....kol gavo ko norejo. apie vaikus jis man pradejo kalbeti jau pazinties pradzioje,butent tuo patrauke ,o koks jautrus ir seimyniskas.....bet po to islindo tikrasis veidas as jam atleidziu pati tiesiog buvau kvaila ir ilgai jo nepazinusi pastojau...mes kartu metai tik buvom bet apie leliuuka svajojom jau kaip ir minejau draugystes pradzioje....po menesio pazinties jis man net pasipirso na viskas ejosi taip greitai ir taip gyvenau lyg pasakoje....... sakau mes stiprios ir gal dar rasim tikrus vyus kurie mus myles..aisku dabar sunku pagalvot apie kitus santykus tecius bet manau atetyje viskas bus gerai ir dar busime laimingos!!!! jeigu nori galetume susirasyti skype ar kuo kitu mano skype authentic93

nereikia taip jau nusistatyti, tai dar ne pasaulio pabaiga. Gyvenimas dar pries akis, dar visko gali ivykti ir galit dar turet grazia ir darnia seima (ne su tuo, tai su kitu).

Nezinau i kuria puse pasikreips musu gyvenimas isviso. Vakar buvo atvaziaves aplankyti sunelio, bandem kazka kalbeti.Bet jis sako as nezinau ko noriu.Ir noriu ir nebenoriu. Siandien paskambino ir susitarem, kad padirbsiu dar pas ji kol susirasiu darba, nes vis tiek jis mums islaikymui duoda pinigu. Mes nesimatysim praktiskai, nes jis dirba kituose miestuose, tik retkarciais grizta, o ir tai gris ne pas mus su suneliu, o i savo jau.Nes issinuomaves buta sake yra.Nebezinau ar galima kazka pakeisti dar ar nebe.Jau ir as vakar pamyniau savo principus, bet jis vis tiek ragus rodo savo.As pati irgi nezinau ko noriu.Ir noriu jo ir yra vietele, kuri nebenori.Noriu nes neisivaizduoju kaip gyvensiu be jo, beprotiskai myliu, noriu kad sunus seima turetu, teti. Bet pagalvojusi kaip jis elgiasi ir kaip dabar atmestinai i viska ziuri vel nebezinau. O gal tas krizes metas istiko mus, sako 7 metus istinka krize.
Papildyta:
As zinau, kad mes galetume isspresti dar savo problemas kalbant, kalbant ir dar karta kalbant. Bet jis nenori to daryti, sako kas is tu kalbu. O gal man tiesiok tyliai dabar sedeti ir laukti, kaip jus manot?