Nesivystantis nėštumas

uzjauciu visas mamytes netekusias savo vaikuciu, tai man labai artima.
po isvalymo praejo jau trys savaites, mano kudikeliui buvo 13 savaiciu.
Viskas prasidejo taip: su dideliu dziaugsmu su vyru vaziavome pirma karta darytis skano, taip norejome pamatyti savo vaikeli, jam buvo 11 savaiciu, garsiai plake jo sirdele, rankytemis ir kojytemis mosavosi, buvome labai laimingi, bet pasake, kad dar truputi per mazas ir sunkokai galejo iziureti kuneli, tad sake ateiti po pusantros savaites, kai vaikui bus 12 savaiciu, atejome vel darytis skano kai buvo 12.5 savaites, ir staiga isgirdome baisia naujiena, kad vaiko kunelis nesivysto ir po poros savaiciu jis savaime mirs , galvojau, kad ta pacia sekunde mirsiu, negalejau tuo patiketi, juk matem, kaip jis judejo, sirdele plake . Tad po dvieju dienu padare isvalyma, tai buvo musu pirmas kudikis, planuotas, mylimas ir labai ilgai lauktas.nei gimineje, nei draugu tarpe, niekam taip nebuvo, tik man, negalejome tuo patiketi, ziurejau i dangu ir rekiau nesavu balsu "Dieve, kodel is manes atemei kudiki, ka as blogo padariau". nenoriu to net prisiminti, dar ir dabar kasdien paverkiu. Daktarai sake, kad niekas del to nekaltas, tai nutinka retai, bet nutinka. Vyras ir as esame labai sveiki, nei geriame, nei rukome, o vaikelis nesivyste, tad neaisku, nuo ko tai priklauso.
Kai laukiausi nebuvo jokio kraujavimo ar skausmu, vemiau kiekviena diena, bet is tuscio tik skrandzio, lyg ziaugciojau, bet kasdien po daug kartu, buvau jautri kvapams, maistui. mums tai buvo labai netiketa ir skausminga.
Linkiu Jums visoms dideles stiprybes.

Man jau 3 savaites po isvalimo,jau kazkaip lengviau...Ir ovuliacija jau ana savaite buvo,tai tik sulaukus pirmu mm,iskart kibsim i darbus...Tikrai nelauksiu ir bandysiu tol kol pavyks. Persileidimai ir nesivystantys yra gan daznas reiskinys.25ioms is 100 taip buna,gaila kad ir mes visos pataikem i sita buri Apskritai keliu sav.begy zinojau 4 merginas kurios buvo nescios ir visos turejo ar persileidima ar nesivystanti...Ir pati galvoju gal cia koks nelemtas laikas ar kas...O siandien is vis suzinojau,kad viena pazistama turejo persileidima bunant 21 savaitei,tai dar jai per velykas isgimdyt reikejo...Stiprybes visoms, esu tikra sekantis kartas pavyks

Nespejau tau vakar atsakyti. Mane butu paleide ta pacia diena, bet as pamirsau pati priminti gydytojui, kad mano kraujo grupe minusine. Todel teko laukti rytdienos, kad butu uzsakyti ir suleisti vaistai (del antikuniu, kad dar karta, jei sugalvosiu, galeciau ramiai pastoti).
Visa diena apie tave galvoju. Labai tikiuosi, kad neteko laukti ilgai A. Dar norejau pasakyti, kad geriausias vaistas po visko-stipriai apkabinti savo vyra ir, jei yra galimybe, vaikus. Tikiuosi Tu taip ir padarei.
Parasyk, vos tik galesi, kaip jautiesi.

Tik nekaltinkit saves. Ir pasistenkit dar labiau sustiprinti artuma su vyru.
Gydytojai megsta sakyti: geriau jau nustoja vaisius vystytis ankstyvoj stadijoj, nei veliau. O dar baisiau - sulaukti mazylio su negalia. Gamta taip pati save sutvarko...
Tik, kad ir kokie skaudus butu zodziai, zinau, kad menka paguoda is to.
Pas mus irgi viskas labai sviezia. Labai sunku susitaikyti su tuo kas buvo ir ko netekome. O tas nelemtas klausimas "kodel?", tiesiog kelia gerkleje dusuli. Kazkaip visada atrodo, kad panasus dalykai nutinka kazkur kitur, ne mums ir ne salia musu.. Deja. Niekas nuo to neisgelbetas. Dabar svarbiausia isgyventi ir pasistengti primirsti viska.
dabar galvoju, svarbiausia, kad skausmas neatsaldytu musu su vyru jausmu. Kad ir kokios nelengvos paskutines dienos butu...
Mane, Ratesa, irgi pykino iki paskutines minutes. Net ir einant i operacine. Matyt ne visoms is karto, mirus vaikeliui, organizmas nustoja gaminti nestumo hormonus...
Laikykites! Ir dideles stiprybes bei optimizmo tau!

Sveikutės. Gaila kad čia dar yra naujų mamyčių


Aš jau namie. Ačiū Dziugintele už palaikymą, tuo labiau kai ir tau pačiai ne ką lengviau Sunkiausia tikriausiai buvo sulaukti pačios procedūros, nes verkiau ir visą kelią iki ligoninės, ir pačioj ligoninėj, ir ant stalo užmigau su ašarom... Leliukui viskas buvo gerai, išsivystymas pilnai atitiko laiką, dėl visko kalta ta prakeikta liga... Jaučiuosi neblogai, tik kad tuščia... Jau namie apsikabinau dukrytę stipriai stipriai, kaip gerai kad ji yra

Ir dar visą laiką prašiau mintyse, kad tik nepaguldytų į vieną palatą su , nu tiesiog negaliu į jas dabar žiūrėti... Žinau kad jos nekaltos bet vistiek... Tai jau prieš pat išvažiuojant namo atvedė vieną su diiiideliu pilvu, tokią visą nepatenkintą, tai ji pasiklausė dėl ko mes čia gulim ir sako man: O TAI BERNIUKAS BUVO AR MERGAITĖ??? Vos nesusilaikiau ją sugrūdus į sieną ir sakau KOKS SKIRTUMAS, JEI VAIKAS MIRĖ??? Vat ir tokių dar būna...

Stiprybės jums visoms

Buna moteru nesupratingu, o gal net zioplu. Sunku jas zodziais nusakyti...
As irgi dabar negaliu ziureti i nesciasias. Vos pamatau, iskart visus vidurius sutraukia. Matyt turi praeiti daugiau laiko.
Tik dabar save pasaugok. Galiu tik patarti nepersitempti. As tai pati vis prisidarau sau ko. Palaukiau kelias dienas ir ispuoliau i kiema zemiu kasti. Kita diena pasipyle kraujai. Tad tu tik nedaryk nieko panasaus.
Stiprybes Tau ir sveikatos!
Issilaizysim kada savo zaizdas ir sumastysim ka optimistisko. Ane?
Zinai, jei dabar kada pastociau, tai turbut visa laika kazko bijociau ir jausciausi trapiu kiausiniu, tiek del saves, tiek del mazylio. Nors kazkada sventai tikejau, kad pilvuke vaikiukas labiausiai apsaugotas... Pasirodo tai- visiska kvailyste.
Laikomes! Ateis vasara ir gal viduje taps sviesiau.

Tiesiog mums viskas dar labai šviežia, dėl to taip reaguojam. Praeis kiek laiko, susitaikysim su tuo ir jau bus ramiau
O aš dabar supratau kad tikrai noriu mažiausiai 2 vaikučių. Tik irgi bijau, kad ta baimė persekiotų visą . Ir žinau, kad jei bus bent menkiausias negalavimas, aš geriau brausiuos pas medikus, nors jie nieko ir nerastų, nei gulėsiu namuose ir galvosiu ką daryti. Kažkaip ir dabar tikiu, kad mano vaikelis dar galėjo gyventi, nes sekmadienį aš buvau greitosios priėmime, tik mane ne iki galo apžiūrėjo, net echoskopo nepadarė, ir išleido namo. O antradienį sužinojau kad vaikelis dar prieš porą dienų greičiausiai buvo gyvas...

Saugok ir tu save

Sveikos!
As cia naujoke. Noriu pasidalinti savo liudna patirtim. Laukem su vyru savo pirmagimio, bet... Balandzio 6d. man padare ambrazija. Jau buvo prasidejusi 16 savaite. O zirniukas nustojes vystytis 10-a savaite. Iki tos dienos jauciausi gerai... Buvo visi nestumo pozymiai. Prasidejo nedidelis tepliojimas, todel, kad butu ramiau, nuejau i poliklinika. Padare echoskopa ir pasake, kad mato tik 9 savaiciu ir 6 dienu issivystyma. Vidury poliklinikos puoliau zliumbt, o man aiskina, kad gamta atsirinko... Iskart dave siuntima daryti ambrazija. As zliumbdama nulekiau i ligonine... Ten nieko daug neaiskindami liepe nustot zliumbt, nes kitaip negales padaryti narkozes... Kita ryta parvaziavau namo ir visa diena prazliumbiau... Sunkiausia buvo grist i darba. Visi reiske uzuojautas, o as ir vel zliumbiau... Kai dabar pradedu skaiciuoti savaiteles, tai suprantu, kad kai visiems pasigyrem, kad laukiam zirniuko, jis jau buvo nustojes vystytis... Siandien vel vaziavau i ligonine. Tai tik pasake, kad nestumas buvo. O kodel jis nustojo vystytis, neaisku. Dabar su vyru laukiam, kada vel galesim planuoti savo maziuka... Ir baisu, ir labai norisi...

buk stipri, labai puikiai zinau si skausma, nes as jauciausi lygiai taip pat, net didziausiam savo priesui to nelinkeciau.
Mes taip pat su vyru laukiame, kada galesime vel pradeti leliuka, bet istiesu ir baisoka, bet bandysime tol, kol iseis, nereikia galvoti apie blogiausia.
Stiprybe tau

Dievuleliau, kaip liudna!
Tiek laiko nesiota, tiek svajota... Uzjauciu tave labai, labai!
Va, taip ir buna su tom musu poliklinikom. Eilini karta isitikinu, kad geriau dazniau apsilankyti privaciame ginekologiniame kabinele, nei laukti eilines apziuros viesojoje istaigoje. Ten kaskart, reikia ar ne, bet del sventos ramybes padarys vaginaline echoskopija ir tikrai ankstyvoje stadijoje pamatys visus neatitikimus. Na, bent jau cia mano nuomone. Ypac, po visu isgyvenimu ir tol, kol baime vis dar didele sirdyje.
Nors yra galybe mananciu, kad kuo maziau echo, tuo sveikiau kudikiui. Kiekvienai savas pasirinkimas.
Laikykis!
Tikrai tikiu, kad kitas kartas bus ne tik sekmingas, bet ir pats laimingiausias Tavo gyvenime!

Hm.... Ne visą temelę perskaičiau, bet matau, kad daugumai realus nėštumo laikas nuo kalendorinio skiriasi apie pora ar net mažiau savaičių, ir daro abraziją gydytojos. Manoji vis laukti sako, jau kelintą kartą einu. Kartais tiesiog norisi, kad pasakytų aiškiai - vystosi ar ne, ir būtų lengviau susitaikyt. O dabar sako, kad vis neaišku ir neaišku. Man jau dvylikta savaitė. Prieš savaitę kai paskutinįkart buvau pas ginę, sakė, kad nėštumas daugiau nei penkių savaičių, pagal išmatavimus, ir jokios širdelės nemato. Ir vaikutis beveik neįžiūrimas, dar sakė, kad kažkas ten atitrūkę, ir pan.... Aš jau kelintą savaitę vaikštau su nežinia, ir nežinau, kodėl dar nesiūlo abrazijos... Taip, nekraujuoju, ir neteplioja visai. Bet nėštumo požymių visai neliko. Kažkaip staigiai vieną dieną nutrūko, nors prieš tai visus pykinimus, mieguistumus ir kt. kentėjau kiekvieną akimirką. Kai paskaičiavau, kada tie požymiai išnyko, tai pamačiau, kad panašiai prieš penkias savaites, koks ir yra dabar realus kūdikėlio amžius... O savaitė jau dvylikta. Ar kam nors buvo, kad taip ilgai nesivysto, bet nedaro abrazijos, ir nekraujuoja? Man ketvirtadienį vėl vizitas, bet nuo tos nežinios jau bloga darosi...

ir man panašiai buvo... Laukiam ir mes, sakė bandyt po 4 mėnesių. Tikiu kad sulauksim


Gal pabandyčiau tavo vietoj dar pas kitą ginę nueiti Dar girdėjau apie atrodo HCG tyrimą, kažkaip ima kraują ir pagal jį žiūri ar vaikiukas vystosi Kai aš nuvažiavau į greitąją ir buvo pirmi požymiai kad kažkas negerai, manęs klausė ar nebuvo kad ir kelių lašų priešpienio ir ar krūtys nesumažėjo, kažkaip supratau pagal tai irgi sprendžia jei vystymasis sustoja. Man kraujo irgi nebuvo nė lašo, bet blogą naujieną sužinojau beveik iškart, po poros dienų kai sustojo širdelė...