Laba diena,
mano vaikui dabar 4.5 metu.
Nuo 2 metu diagnoze F83.
Dabar DISK rezultatai procentais 70-86%, isskyrus girdimaji demesi - 55%
Iki mokyklos liko 3 metai lygiai.
Planuoju atsisakyti Vekslerio 6 metu amziuje, zinau kad PPT siulys.
Gal galetumete suteikti informacija apie tokiu vaiku "atidavima" mokyklai?
Vaikas nera kvailas. Jei ne girdimasis demesys (ir bendrai demesys) ir del jo veluojanti kalbos raida netureciau jokiu priekaistu.
Itariu, mums gresia geriausiu atveju modifikuota programa mokykloje.
Bet as nieko apie tai nezinau.
Kiek teko girdeti, tai programa, kai is bendro kurso ismetami fragmentai, t.y. vaikas mokosi tik dali bendros medziagos.
Brandos atestatas gaunamas spec formos, joks aukstesnysis mokslas nera imanomas ir t.t.
Gal galetumete painformuoti daugiau siuo klausimu?
Ar yra galimybe vaika vyresniame amziuje pervesti i bendra programa?
Ar tai sudetinga?
(vel gi girdejau, kad vaikai turi "atsiskaityti" uz tai ka praleide yra, tam tikslui jie lanko 1.5 kartu daugiau pamoku, buna nerviniai protrukiai, vaikai neatlaiko kruvio, todel tai praktiskai nerealu, o tik teoriskai)
Zodziu, as apimta siaubo. Padekite prasau issiaiskinti.
Aciu.
Kol dar manęs neišbraukė - pasakysiu, kad diagnozė, tai dar ne visas žmogus. Apskritai diagnozė nieko dar nepasako - ji reikalinga biurokratiniams formalumams - pašalpoms, siuntimams pas specialistus, galima ją naudoti apkalboms forumuose ir etikečių klijavimui. Kas bus po trijų metų jūs dar nežinote ir negalite žinoti. Vaiko intelekto vystymuisi nepaprastą įtaką turi jo emocinė raida, bendravimas su juo, šeimos klimatas.
Ar žinote, kad pagal psichiatrų rekomendacijas, vaikai iki septynių metų apskritai neturi būti vertinami NIEKAIP. Jie turi būti tik priimami, mylimi - bet tai turi būti atliekama TEISINGU būdu. O kas dabar darosi - VRC, PPT, Veksleriai, DISC'ai. Procentai, skaičiukai, stebėjimas, mokymas, dresavimas, vaikų vežiojimas, lavinimas lavinimas lavinimas.
Visa tai yra kraštutinės priemonės tik tikrai įgimtas raidos ydas turintiems vaikams.
Ant viso to laikosi visa valstybinių įstaigų ir jų darbuotojų sistema. Iš ko jie gauna pinigus, pagalvokite - iš etikečių klijavimo ne tik tiems, kuriems to tikrai reikia, bet ir sveikiems vaikams. Nes kitaip neišsilaikytų.
Ar žinote iš kur visa ta logopedų tradicija ir sistema - taigi iš XIX amžiaus - kai švietimas ir mokslas tapo vis labiau prieinamas vargingiems žmonėms, kuriems tada tai atrodė kaip rojus, geresnio gyvenimo užtikrinimas ir beveik garantija. Todėl jiems atrodė, kad jei būsi raštingas, tai bus garbė ir išganymas visai šeimai, bei pasididžiavimas. Tada atėjo išganinga mintis žmonijai apie visuotinį raštingumą - o tada paaiškėjo, kad nevisi gi vienodų gabumų, bet nutarta žūt būt sulyginti, nesgi, neduokdie nesugebėsi atskirti kur rašyti y ar i, ar uo ar o.... Kas tu būsi tada - nieko gero gyvenime nepasieksi su tokiu raštingumu. Ir lenkė ištisos kartos savo atžalas ir atsiradė galybė padėjėjų tam reikalui - logopedai, korepetitoriai, žinoma ir pedagogai.
Bet kažkodėl visi pamiršo apie ŽMOGŲ. Kad nė vieno nėra tokio paties. Visi unikalūs. Ir raštingumas kiekvieno yra uniklus. O tada staiga paaiškėjo, kad net intelekto rūšių yra nuo devynių iki keturiasdešimt, kad tiesinės lygtys visiškai nebūtinos, jei aš duoną uždirbu iš pervežimų, o jei aš moku gražiai ir be klaidų rašyti, tai man to visiškai užtenka, nors parduotuvėje prie kasos tikrinuosi gražą su kalkuliatorium.
Ar sutikote tokių žmonių gyvenime, kurie būtų jums sakę - ir kas gi iš tavęs bus, nesugebi net sakinio teisingai parašyti, nežinai, kur kablelius dėti.
O ar esate sutikę tokių, kurie sakytų - kur tu dėsies su tokiom žiniom? 
Aš bent jau asmeniškai sutikau tokių daug. Tas man nesutrukdė įgyti prestižinę specialybę, išsilavinti. Bet laimę suradau visiškai ne tuose dalykuose, kurių mane mokė mokykloje ir šeimoje 
Kaip dažnai girdžiu - va šitas žmogus tai daug pasiekė, štai kokį darbą turi, nes gerai mokėsi. O kad jis su trečia žmona gyvena ar neišlenda iš žalingų įpročių ir vaikus savo dubasina, kokliai ir mandagiai nutylima. Juk tai privatus gyvenimas! O apie kitą žmogų sakom - ai bedarbis jis, gyvena iš nelegalių uždarbių, taigi visada toks buvo - jau nuo mokyklos laikų sunkiai jam sekėsi, bagė tik devynias klases... Mums jau nebesvarbu, kad tas žmogus padorus, moka atjausti, draugiškas.... Ne, mes tokį nurašom, nes jis nieko nepasiekęs mat.
Taigi tai valstietiškas skurdžių mąstymas. Nes jiems neraštingumas atrodė kaip baisi neganda, o raštingumas atrodė kaip rojaus vartai, gerbuvio pažadas.
Todėl ir spaudė visus vienodai tada ir vėliau, jau dvidešimtam amžiuje, kad neduokdie nesusimautų, penketukus parneštų, net Leninas visiems juk pasakė: mokytis mokytis mokytis ir dar kartą mokytis
O kada gyventi ir džiaugtis gyvenimu? Kada būti laimingu? Jau dabar ateina kita banga - yra daug susivokusių žmonių, kad nevisi gali ir turi mokėti TĄ PATĮ. Intelektai skirtingi, sugebėjimai skirtingi. Be to, informacijos priėmimo ir suvokimo keliai ir būdai, pas žmones yra skirtingi. Ir visiškai nebūtina dubasinti visų pagal vienodą programą ir spausti vienodai.
Todėl norėčiau jus padrąsinti - kad viskas bus gerai. Jūsų vaikas yra normalus žmogus ir yra toks, koks yra, kokį jį Gamta ar Dievas sukūrė. Mažiau dėmesio kreipkite į visokius testų skaičiukus. Geriau skirkite kokybiško laiko ir dėmesio savo vaikui, kasdien. Nesukite galvos, kas bus po trijų metų!
Sėkmės jums
Ar žinote, kad pagal psichiatrų rekomendacijas, vaikai iki septynių metų apskritai neturi būti vertinami NIEKAIP. Jie turi būti tik priimami, mylimi - bet tai turi būti atliekama TEISINGU būdu. O kas dabar darosi - VRC, PPT, Veksleriai, DISC'ai. Procentai, skaičiukai, stebėjimas, mokymas, dresavimas, vaikų vežiojimas, lavinimas lavinimas lavinimas.
Visa tai yra kraštutinės priemonės tik tikrai įgimtas raidos ydas turintiems vaikams.
Ant viso to laikosi visa valstybinių įstaigų ir jų darbuotojų sistema. Iš ko jie gauna pinigus, pagalvokite - iš etikečių klijavimo ne tik tiems, kuriems to tikrai reikia, bet ir sveikiems vaikams. Nes kitaip neišsilaikytų.
Ar žinote iš kur visa ta logopedų tradicija ir sistema - taigi iš XIX amžiaus - kai švietimas ir mokslas tapo vis labiau prieinamas vargingiems žmonėms, kuriems tada tai atrodė kaip rojus, geresnio gyvenimo užtikrinimas ir beveik garantija. Todėl jiems atrodė, kad jei būsi raštingas, tai bus garbė ir išganymas visai šeimai, bei pasididžiavimas. Tada atėjo išganinga mintis žmonijai apie visuotinį raštingumą - o tada paaiškėjo, kad nevisi gi vienodų gabumų, bet nutarta žūt būt sulyginti, nesgi, neduokdie nesugebėsi atskirti kur rašyti y ar i, ar uo ar o.... Kas tu būsi tada - nieko gero gyvenime nepasieksi su tokiu raštingumu. Ir lenkė ištisos kartos savo atžalas ir atsiradė galybė padėjėjų tam reikalui - logopedai, korepetitoriai, žinoma ir pedagogai.
Bet kažkodėl visi pamiršo apie ŽMOGŲ. Kad nė vieno nėra tokio paties. Visi unikalūs. Ir raštingumas kiekvieno yra uniklus. O tada staiga paaiškėjo, kad net intelekto rūšių yra nuo devynių iki keturiasdešimt, kad tiesinės lygtys visiškai nebūtinos, jei aš duoną uždirbu iš pervežimų, o jei aš moku gražiai ir be klaidų rašyti, tai man to visiškai užtenka, nors parduotuvėje prie kasos tikrinuosi gražą su kalkuliatorium.
Ar sutikote tokių žmonių gyvenime, kurie būtų jums sakę - ir kas gi iš tavęs bus, nesugebi net sakinio teisingai parašyti, nežinai, kur kablelius dėti.
O ar esate sutikę tokių, kurie sakytų - kur tu dėsies su tokiom žiniom? Aš bent jau asmeniškai sutikau tokių daug. Tas man nesutrukdė įgyti prestižinę specialybę, išsilavinti. Bet laimę suradau visiškai ne tuose dalykuose, kurių mane mokė mokykloje ir šeimoje Kaip dažnai girdžiu - va šitas žmogus tai daug pasiekė, štai kokį darbą turi, nes gerai mokėsi. O kad jis su trečia žmona gyvena ar neišlenda iš žalingų įpročių ir vaikus savo dubasina, kokliai ir mandagiai nutylima. Juk tai privatus gyvenimas! O apie kitą žmogų sakom - ai bedarbis jis, gyvena iš nelegalių uždarbių, taigi visada toks buvo - jau nuo mokyklos laikų sunkiai jam sekėsi, bagė tik devynias klases... Mums jau nebesvarbu, kad tas žmogus padorus, moka atjausti, draugiškas.... Ne, mes tokį nurašom, nes jis nieko nepasiekęs mat.
Taigi tai valstietiškas skurdžių mąstymas. Nes jiems neraštingumas atrodė kaip baisi neganda, o raštingumas atrodė kaip rojaus vartai, gerbuvio pažadas.
Todėl ir spaudė visus vienodai tada ir vėliau, jau dvidešimtam amžiuje, kad neduokdie nesusimautų, penketukus parneštų, net Leninas visiems juk pasakė: mokytis mokytis mokytis ir dar kartą mokytis O
kada gyventi ir džiaugtis gyvenimu? Kada būti laimingu? Jau dabar ateina kita banga - yra daug susivokusių žmonių, kad nevisi gali ir turi mokėti TĄ PATĮ. Intelektai skirtingi, sugebėjimai skirtingi. Be to, informacijos priėmimo ir suvokimo keliai ir būdai, pas žmones yra skirtingi. Ir visiškai nebūtina dubasinti visų pagal vienodą programą ir spausti vienodai.Todėl norėčiau jus padrąsinti - kad viskas bus gerai. Jūsų vaikas yra normalus žmogus ir yra toks, koks yra, kokį jį Gamta ar Dievas sukūrė. Mažiau dėmesio kreipkite į visokius testų skaičiukus. Geriau skirkite kokybiško laiko ir dėmesio savo vaikui, kasdien. Nesukite galvos, kas bus po trijų metų!
Sėkmės jums
Sveika,
Kiek as domejausi tai visos tos isvaduos yra daugiau rekomendacijos (gairiu) pobudzio. Ir kad tik tevai gali nusprest kada ir i kokia mokykla leisti savo vaika ir tik tevai nusprendzia kam atskleisti informacija apie vaika ir kaip ja nauduot. Taip pat tevams panorejus galima atsisakyti to statuso (spec.poreikiu).
Kiek bandziau issiaiskint del prognoziu savo vaikui (i mokykla keliaus uz 3metu), tai visi specialistai tvirtina kad neimanoma prognozot, nes vaikai visa laika vystosi, situacija labai staigiai gali keistis, o ypac kai dar tiek laiko iki mokyklos
Pas mus atsilieka siek tiek raida ir kalba, demesio ir koncentracijos stoka, bet kognitivi sritis, loginis mastymas veikia normaliai - tad esame optimistiskai nusiteike, zinome kad dar daug galime padaryt kad jam butu lengviau.
Kiek as domejausi tai visos tos isvaduos yra daugiau rekomendacijos (gairiu) pobudzio. Ir kad tik tevai gali nusprest kada ir i kokia mokykla leisti savo vaika ir tik tevai nusprendzia kam atskleisti informacija apie vaika ir kaip ja nauduot. Taip pat tevams panorejus galima atsisakyti to statuso (spec.poreikiu).
Kiek bandziau issiaiskint del prognoziu savo vaikui (i mokykla keliaus uz 3metu), tai visi specialistai tvirtina kad neimanoma prognozot, nes vaikai visa laika vystosi, situacija labai staigiai gali keistis, o ypac kai dar tiek laiko iki mokyklos
Pas mus atsilieka siek tiek raida ir kalba, demesio ir koncentracijos stoka, bet kognitivi sritis, loginis mastymas veikia normaliai - tad esame optimistiskai nusiteike, zinome kad dar daug galime padaryt kad jam butu lengviau.
Toli Jums dar iki mokyklos...
O šiaip - lavinkit lavinkit lavinkit...
Mano mergaitė irgi ar nuo 3,5 m. (nebepamenu) turėjo tą F 83. Dabar - antrokė. Nu ką - aš džiaugsmu netrykštu... Modifikuota programa. Tiesa dabar (nuo šių metų) nebėra kaipo tokių modifikuotų ir adaptuotų programų, viskas skaičiuojama procentais - kiek procentų vaikui turi padėdi spec. pedagogė
Nelabai aš ten suprantu tuos procentus, suprantu tik kad mano vaikas "nepatempia" įprastos antros klasės programos. Dirbam aišku ir po pamokų. bet... negali įpilti į indą daugiau nei jį jį telpa.
O Jums sėkmės.
O šiaip - lavinkit lavinkit lavinkit...
Mano mergaitė irgi ar nuo 3,5 m. (nebepamenu) turėjo tą F 83. Dabar - antrokė. Nu ką - aš džiaugsmu netrykštu... Modifikuota programa. Tiesa dabar (nuo šių metų) nebėra kaipo tokių modifikuotų ir adaptuotų programų, viskas skaičiuojama procentais - kiek procentų vaikui turi padėdi spec. pedagogė
Nelabai aš ten suprantu tuos procentus, suprantu tik kad mano vaikas "nepatempia" įprastos antros klasės programos. Dirbam aišku ir po pamokų. bet... negali įpilti į indą daugiau nei jį jį telpa.O Jums sėkmės.
QUOTE(Keli Mutu @ 2011 10 07, 16:27)
Kol dar manęs neišbraukė - pasakysiu, kad diagnozė, tai dar ne visas žmogus. Apskritai diagnozė nieko dar nepasako - ji reikalinga biurokratiniams formalumams - pašalpoms, siuntimams pas specialistus, galima ją naudoti apkalboms forumuose ir etikečių klijavimui. Kas bus po trijų metų jūs dar nežinote ir negalite žinoti. Vaiko intelekto vystymuisi nepaprastą įtaką turi jo emocinė raida, bendravimas su juo, šeimos klimatas.
Ar žinote, kad pagal psichiatrų rekomendacijas, vaikai iki septynių metų apskritai neturi būti vertinami NIEKAIP. Jie turi būti tik priimami, mylimi - bet tai turi būti atliekama TEISINGU būdu. O kas dabar darosi - VRC, PPT, Veksleriai, DISC'ai. Procentai, skaičiukai, stebėjimas, mokymas, dresavimas, vaikų vežiojimas, lavinimas lavinimas lavinimas.
Visa tai yra kraštutinės priemonės tik tikrai įgimtas raidos ydas turintiems vaikams.
Ant viso to laikosi visa valstybinių įstaigų ir jų darbuotojų sistema. Iš ko jie gauna pinigus, pagalvokite - iš etikečių klijavimo ne tik tiems, kuriems to tikrai reikia, bet ir sveikiems vaikams. Nes kitaip neišsilaikytų.
Ar žinote iš kur visa ta logopedų tradicija ir sistema - taigi iš XIX amžiaus - kai švietimas ir mokslas tapo vis labiau prieinamas vargingiems žmonėms, kuriems tada tai atrodė kaip rojus, geresnio gyvenimo užtikrinimas ir beveik garantija. Todėl jiems atrodė, kad jei būsi raštingas, tai bus garbė ir išganymas visai šeimai, bei pasididžiavimas. Tada atėjo išganinga mintis žmonijai apie visuotinį raštingumą - o tada paaiškėjo, kad nevisi gi vienodų gabumų, bet nutarta žūt būt sulyginti, nesgi, neduokdie nesugebėsi atskirti kur rašyti y ar i, ar uo ar o.... Kas tu būsi tada - nieko gero gyvenime nepasieksi su tokiu raštingumu. Ir lenkė ištisos kartos savo atžalas ir atsiradė galybė padėjėjų tam reikalui - logopedai, korepetitoriai, žinoma ir pedagogai.
Bet kažkodėl visi pamiršo apie ŽMOGŲ. Kad nė vieno nėra tokio paties. Visi unikalūs. Ir raštingumas kiekvieno yra uniklus. O tada staiga paaiškėjo, kad net intelekto rūšių yra nuo devynių iki keturiasdešimt, kad tiesinės lygtys visiškai nebūtinos, jei aš duoną uždirbu iš pervežimų, o jei aš moku gražiai ir be klaidų rašyti, tai man to visiškai užtenka, nors parduotuvėje prie kasos tikrinuosi gražą su kalkuliatorium.
Ar sutikote tokių žmonių gyvenime, kurie būtų jums sakę - ir kas gi iš tavęs bus, nesugebi net sakinio teisingai parašyti, nežinai, kur kablelius dėti. O ar esate sutikę tokių, kurie sakytų - kur tu dėsies su tokiom žiniom? Aš bent jau asmeniškai sutikau tokių daug. Tas man nesutrukdė įgyti prestižinę specialybę, išsilavinti. Bet laimę suradau visiškai ne tuose dalykuose, kurių mane mokė mokykloje ir šeimoje
Kaip dažnai girdžiu - va šitas žmogus tai daug pasiekė, štai kokį darbą turi, nes gerai mokėsi. O kad jis su trečia žmona gyvena ar neišlenda iš žalingų įpročių ir vaikus savo dubasina, kokliai ir mandagiai nutylima. Juk tai privatus gyvenimas! O apie kitą žmogų sakom - ai bedarbis jis, gyvena iš nelegalių uždarbių, taigi visada toks buvo - jau nuo mokyklos laikų sunkiai jam sekėsi, bagė tik devynias klases... Mums jau nebesvarbu, kad tas žmogus padorus, moka atjausti, draugiškas.... Ne, mes tokį nurašom, nes jis nieko nepasiekęs mat.
Taigi tai valstietiškas skurdžių mąstymas. Nes jiems neraštingumas atrodė kaip baisi neganda, o raštingumas atrodė kaip rojaus vartai, gerbuvio pažadas. Todėl ir spaudė visus vienodai tada ir vėliau, jau dvidešimtam amžiuje, kad neduokdie nesusimautų, penketukus parneštų, net Leninas visiems juk pasakė: mokytis mokytis mokytis ir dar kartą mokytis
O kada gyventi ir džiaugtis gyvenimu? Kada būti laimingu? Jau dabar ateina kita banga - yra daug susivokusių žmonių, kad nevisi gali ir turi mokėti TĄ PATĮ. Intelektai skirtingi, sugebėjimai skirtingi. Be to, informacijos priėmimo ir suvokimo keliai ir būdai, pas žmones yra skirtingi. Ir visiškai nebūtina dubasinti visų pagal vienodą programą ir spausti vienodai.
Todėl norėčiau jus padrąsinti - kad viskas bus gerai. Jūsų vaikas yra normalus žmogus ir yra toks, koks yra, kokį jį Gamta ar Dievas sukūrė. Mažiau dėmesio kreipkite į visokius testų skaičiukus. Geriau skirkite kokybiško laiko ir dėmesio savo vaikui, kasdien. Nesukite galvos, kas bus po trijų metų!
Sėkmės jums
Ar žinote, kad pagal psichiatrų rekomendacijas, vaikai iki septynių metų apskritai neturi būti vertinami NIEKAIP. Jie turi būti tik priimami, mylimi - bet tai turi būti atliekama TEISINGU būdu. O kas dabar darosi - VRC, PPT, Veksleriai, DISC'ai. Procentai, skaičiukai, stebėjimas, mokymas, dresavimas, vaikų vežiojimas, lavinimas lavinimas lavinimas.
Visa tai yra kraštutinės priemonės tik tikrai įgimtas raidos ydas turintiems vaikams.
Ant viso to laikosi visa valstybinių įstaigų ir jų darbuotojų sistema. Iš ko jie gauna pinigus, pagalvokite - iš etikečių klijavimo ne tik tiems, kuriems to tikrai reikia, bet ir sveikiems vaikams. Nes kitaip neišsilaikytų.
Ar žinote iš kur visa ta logopedų tradicija ir sistema - taigi iš XIX amžiaus - kai švietimas ir mokslas tapo vis labiau prieinamas vargingiems žmonėms, kuriems tada tai atrodė kaip rojus, geresnio gyvenimo užtikrinimas ir beveik garantija. Todėl jiems atrodė, kad jei būsi raštingas, tai bus garbė ir išganymas visai šeimai, bei pasididžiavimas. Tada atėjo išganinga mintis žmonijai apie visuotinį raštingumą - o tada paaiškėjo, kad nevisi gi vienodų gabumų, bet nutarta žūt būt sulyginti, nesgi, neduokdie nesugebėsi atskirti kur rašyti y ar i, ar uo ar o.... Kas tu būsi tada - nieko gero gyvenime nepasieksi su tokiu raštingumu. Ir lenkė ištisos kartos savo atžalas ir atsiradė galybė padėjėjų tam reikalui - logopedai, korepetitoriai, žinoma ir pedagogai.
Bet kažkodėl visi pamiršo apie ŽMOGŲ. Kad nė vieno nėra tokio paties. Visi unikalūs. Ir raštingumas kiekvieno yra uniklus. O tada staiga paaiškėjo, kad net intelekto rūšių yra nuo devynių iki keturiasdešimt, kad tiesinės lygtys visiškai nebūtinos, jei aš duoną uždirbu iš pervežimų, o jei aš moku gražiai ir be klaidų rašyti, tai man to visiškai užtenka, nors parduotuvėje prie kasos tikrinuosi gražą su kalkuliatorium.
Ar sutikote tokių žmonių gyvenime, kurie būtų jums sakę - ir kas gi iš tavęs bus, nesugebi net sakinio teisingai parašyti, nežinai, kur kablelius dėti.
O ar esate sutikę tokių, kurie sakytų - kur tu dėsies su tokiom žiniom? Aš bent jau asmeniškai sutikau tokių daug. Tas man nesutrukdė įgyti prestižinę specialybę, išsilavinti. Bet laimę suradau visiškai ne tuose dalykuose, kurių mane mokė mokykloje ir šeimoje Kaip dažnai girdžiu - va šitas žmogus tai daug pasiekė, štai kokį darbą turi, nes gerai mokėsi. O kad jis su trečia žmona gyvena ar neišlenda iš žalingų įpročių ir vaikus savo dubasina, kokliai ir mandagiai nutylima. Juk tai privatus gyvenimas! O apie kitą žmogų sakom - ai bedarbis jis, gyvena iš nelegalių uždarbių, taigi visada toks buvo - jau nuo mokyklos laikų sunkiai jam sekėsi, bagė tik devynias klases... Mums jau nebesvarbu, kad tas žmogus padorus, moka atjausti, draugiškas.... Ne, mes tokį nurašom, nes jis nieko nepasiekęs mat.
Taigi tai valstietiškas skurdžių mąstymas. Nes jiems neraštingumas atrodė kaip baisi neganda, o raštingumas atrodė kaip rojaus vartai, gerbuvio pažadas.
Todėl ir spaudė visus vienodai tada ir vėliau, jau dvidešimtam amžiuje, kad neduokdie nesusimautų, penketukus parneštų, net Leninas visiems juk pasakė: mokytis mokytis mokytis ir dar kartą mokytis O
kada gyventi ir džiaugtis gyvenimu? Kada būti laimingu? Jau dabar ateina kita banga - yra daug susivokusių žmonių, kad nevisi gali ir turi mokėti TĄ PATĮ. Intelektai skirtingi, sugebėjimai skirtingi. Be to, informacijos priėmimo ir suvokimo keliai ir būdai, pas žmones yra skirtingi. Ir visiškai nebūtina dubasinti visų pagal vienodą programą ir spausti vienodai.Todėl norėčiau jus padrąsinti - kad viskas bus gerai. Jūsų vaikas yra normalus žmogus ir yra toks, koks yra, kokį jį Gamta ar Dievas sukūrė. Mažiau dėmesio kreipkite į visokius testų skaičiukus. Geriau skirkite kokybiško laiko ir dėmesio savo vaikui, kasdien. Nesukite galvos, kas bus po trijų metų!
Sėkmės jums
Labai gaila, kad issiregistravote. Is tiesu, gavau malonuma skaitydama Jusu posta. Labai mazai musu laikais tokiu sveikai protaujanciu zmoniu. Pritariu kiekvienam zodziui. Aciu.
QUOTE(zvaigzdute_as @ 2011 10 10, 23:52)
Sveika,
Kiek as domejausi tai visos tos isvaduos yra daugiau rekomendacijos (gairiu) pobudzio. Ir kad tik tevai gali nusprest kada ir i kokia mokykla leisti savo vaika ir tik tevai nusprendzia kam atskleisti informacija apie vaika ir kaip ja nauduot. Taip pat tevams panorejus galima atsisakyti to statuso (spec.poreikiu).
Kiek bandziau issiaiskint del prognoziu savo vaikui (i mokykla keliaus uz 3metu), tai visi specialistai tvirtina kad neimanoma prognozot, nes vaikai visa laika vystosi, situacija labai staigiai gali keistis, o ypac kai dar tiek laiko iki mokyklos
Pas mus atsilieka siek tiek raida ir kalba, demesio ir koncentracijos stoka, bet kognitivi sritis, loginis mastymas veikia normaliai - tad esame optimistiskai nusiteike, zinome kad dar daug galime padaryt kad jam butu lengviau.
Kiek as domejausi tai visos tos isvaduos yra daugiau rekomendacijos (gairiu) pobudzio. Ir kad tik tevai gali nusprest kada ir i kokia mokykla leisti savo vaika ir tik tevai nusprendzia kam atskleisti informacija apie vaika ir kaip ja nauduot. Taip pat tevams panorejus galima atsisakyti to statuso (spec.poreikiu).
Kiek bandziau issiaiskint del prognoziu savo vaikui (i mokykla keliaus uz 3metu), tai visi specialistai tvirtina kad neimanoma prognozot, nes vaikai visa laika vystosi, situacija labai staigiai gali keistis, o ypac kai dar tiek laiko iki mokyklos
Pas mus atsilieka siek tiek raida ir kalba, demesio ir koncentracijos stoka, bet kognitivi sritis, loginis mastymas veikia normaliai - tad esame optimistiskai nusiteike, zinome kad dar daug galime padaryt kad jam butu lengviau.
Loginis tai loginis... bet va kai vaikas papasakoti ka tik isgirstos pasakos negali tai jokia logika nepades.
To ir bijau.Demesio ir mes stokojame. Cia pagrindine problema. Is jos "lenda" visi kiti baubai.
Bet kokiu atveju, aciu. Laikykites ir Jus. Nusiteikimas - labai svarbu.
QUOTE(A.B.C. @ 2011 10 11, 08:24)
Toli Jums dar iki mokyklos...
O šiaip - lavinkit lavinkit lavinkit...
Mano mergaitė irgi ar nuo 3,5 m. (nebepamenu) turėjo tą F 83. Dabar - antrokė. Nu ką - aš džiaugsmu netrykštu... Modifikuota programa. Tiesa dabar (nuo šių metų) nebėra kaipo tokių modifikuotų ir adaptuotų programų, viskas skaičiuojama procentais - kiek procentų vaikui turi padėdi spec. pedagogė Nelabai aš ten suprantu tuos procentus, suprantu tik kad mano vaikas "nepatempia" įprastos antros klasės programos. Dirbam aišku ir po pamokų. bet... negali įpilti į indą daugiau nei jį jį telpa.
O Jums sėkmės.
O šiaip - lavinkit lavinkit lavinkit...
Mano mergaitė irgi ar nuo 3,5 m. (nebepamenu) turėjo tą F 83. Dabar - antrokė. Nu ką - aš džiaugsmu netrykštu... Modifikuota programa. Tiesa dabar (nuo šių metų) nebėra kaipo tokių modifikuotų ir adaptuotų programų, viskas skaičiuojama procentais - kiek procentų vaikui turi padėdi spec. pedagogė
Nelabai aš ten suprantu tuos procentus, suprantu tik kad mano vaikas "nepatempia" įprastos antros klasės programos. Dirbam aišku ir po pamokų. bet... negali įpilti į indą daugiau nei jį jį telpa.O Jums sėkmės.
Jetau, dar kokios cia naujoves... Procentais... cia suprask: paskaiciuokime kiek procentu debilus? Jau man regis nezino jie ka sugalvoti.
Rusijoje labai gerai isspresta si problema. Ten yra ne tik internatai sunkiems ir masines mokyklos kaip pas mus. O dar ivairiu rusiu mokyklos, pvz vaikams su kalbos sutrikimais. Baiges sioje mokykloje 10 klasiu vaikas gali tikrai atsistatyti, susikompensuoti ir eiti mokytis i 9 klase i masine mokykla ir tada i univera. O pas mus kas? Arba visai su sunkiais arba procentais skaiciuoja... arba nzn dar kas. Sistemos nera. Vien pavadinimas. Ir is tiesu, susidaro ispudis, kad sistema dirba vien tam, kad koreguoti spec poreikiu vaiku skaiciu, o ne tam, kad suteiktu pagalba.
