QUOTE(Ziwiliux @ 2007 08 16, 10:00)
Kai jau pradejau stangintis, tarp stangu isigudrinau po minute - kita numigt (nu buvau gi baisiai nusikalusi), o mano mamai shokas: nu kaip, aceit, ji gali miegot gimdydama

Tai priejusi, prisikishusi man prie veido, per visas stangas, mama ziurejo, ar as tikrai miegu: pasilenkia, kvepavimo pasiklauso, aki per prievarta pramerkia...

Tai pries pati paskutini stumima dar spejau ir motina iskoliot: "Ar tu dingsi man is vaizdo?! Ar duosi ramiai pamiegot?! Dabar gi kokius du metus negausiu normaliai ishsimiegot! Ir is viso, eik, sveikinkis su anuku, ziurek, jau eina!"
Oi merginos na ir prisijuokiau as!!!

visko jau cia priskaiciau, bet miegoti kol vaika stumi- tai geras bajeris.
as dauguma suprantu:kai tau skauda taip ka nezinai kur listi, o aplinkui visi elgiasi kaip niekur nieko ir jokio supratingumo ( va tada butent taip ir atrodo )tai toks pyktis ima.
Mane tik atvaziavusia i ligonine pagulde, ir kol anestologas ateis, sesele pildo kazkokias anketas ir klausineja mano duomenu. as taip jos nekenciau tada, man atrode ji yra pats ziauriausia zmogus pasaulyje ir is vis kaip tokie zmones dirba ligoninese, klausineti visokiu nesamoniu kai as jau galus atidavineju

, o kai ji dar pabande patarti ,kad as atsipalaiduociau, mat tada maziau skaudes

as is vis is ligonines pabegt norejau.
jau po daug veliau, kai as stumiau savo angeliuka, prie manes stovejo visas paradas zmoniu: akusere, jos studente, daktaras, jo studente ir dar vienas daktaras, kuriam nebuvo ka veikt. Jis pasiremes visa laika tarp stumimo mane kalbino ir klausinejo apie mano asmenini gyvenima vis pasiziuredamas koks ten veiksmas tarp mano koju. vienu zodziu man atrode kad jis uz klauna dirba.
siaip tai turbut jei nuskausminamuju nebutu, tikriausiai visus buciau pasiuntus labai labai toli, bet tada viduj juokinga situacija rodesi, nes visi draugiskai kartu balelino stumk, stumk stumk.