Operacija vakar prasidejo tik apie 12.30, taigi teko pasikankinti laukiant, net paprasiau, kad raminanciu suleistu, nes kai matai kokias baltas parveza, kaip kai kurios sunkiai laikosi po narkozes, kazkaip labai nejauku laukti savosios operacijos.
Na, bet kai suleido vaistukus, tai kazkaip apsvaigino, o tada gulejau savo lovelej ir laukiau...



Parveze mane apie 14 val (operacija truko apie 1.5 val), o 14.05 as jau kalbejau su mama (tiesa, nelabai atsimenu kaip ten buvo, bet as lyg ir kaimynes paprasiau, kad surinktu numeri paemus mano telefona, nes pirmi zozdiai, kuriuos atsimenu, tai buvo jau intensyvios terapijos palatoj, kur viena is ten buvusiu kartu motereliu, kuriai operacija buvo atlikta anksti ryte, sako: "Ziurekit, ji jau telefono praso"!


Vakare atejo vyras ir mama, o as jau cia di, bet skaudejo labai: net kasdavau i pagalve arba spaudziau lovos krasta. Issikvieciau gyd., bet jis nuramino, kad cia nuo dreno, kuris dirgina ten dar sviezias zaizdelis viduj ir nuo to man skauda. Ir tikrai, kai velai vakare apie 22val. man iseme drena (beje, kartu jau istrauke ir siulus, kas mane labai nustebino ir kartu isgasdino, nes atrode, kad dar gali issiskesti ten viskas) as tokiu skausmu nebejutau.
Naktis buvo rami, tiesa dar vakar vakare suleido viena apmule nuo skausmo ir miegojau beveik visa nakti, beveik ramiai


Smagu namie, gal ir gerai, kad taip greitai paleido: mama ir anyta sriubyte verda, vyrui uzsiminiau, kad labai noriu graikisku salotu, tai greit buvo nueita i parduotuve, nupirkta produktu, supjaustyta ir man patiekta - smagu kai taip lepina
