QUOTE(Laureanza @ 2011 11 09, 10:52)
Labas
Jeigu duos kokių antidepresantų pasakyk ir man.
man viltis tada nušvis...
...Atiduočiau visą gyvenimą už tai,kad galėčiau dar bent vieną dieną pabūti Jos mama...
Ten kažkur toli,mano angelui jau 10 mėnesių...
Man geriausias antidepresantas tas kas pilvelyje, bet kad pasirodo ir jam jau tokių prireikė
QUOTE(Tauskute_ @ 2011 11 09, 13:14)
ievoole turbut mergytes laukiasi

Stiprybes tau mergyt
įtariu, kad vėl berniukas, nes savijauta tokia pat bjauri, kaip ir su abiem mažyliais

su Adomu buvo baisiausia, nes nebuvau susidūrusi ir nežinojau, kaip galiu viską sustabdyti, tai net lašelinę statė, kai nusivėmiau, o dabar sugebu save apsaugoti nuo nuolatinio vėmimo
QUOTE(Dona27 @ 2011 11 09, 13:43)
Ievoole, zinok mano Domas, kai laidojom sesyte visiskai nieko neklause. Galvojau, gerai....maziau reikes aiskinti. Po kokio gero pusmecio, pats pradejo visokias isvadas daryti....Pvz. sake, jei negersiu vaistuku, sirgsiu ir mane uzkasit kaip sesyte???

Arba sako:" Mama, as paimsiu sesytes zaisliuka, pazaisiu ir padesiu atgal, kai ji gris" Vienu zodziu, atrode mazas.....dar nieko nesupranta, bet....Dabar toks laikas, kai vis kartoja, kad nori brolio arba seses
niup Adomėliui tebuvo 1m.11mėn, tai jis net normaliai nekalbėjo ir stengiuosi su juo nekalbėti apie tai, bet kad dabar nebeišeina, turiu kalbėtis ir pasakoti, koks brolis geras buvo ir kad labai jį mylim, bei pasiilgom

kai su šniurpšiančia nosimi rodo į lovytę ir sako kuj buolis mama, ten buolis mama ir įkyriai pirštu rodo, aš net pasimetu..