QUOTE(ievoole @ 2011 11 16, 13:07)
teisingi paskutiniai tavo žodžiai, o kad būtų taip lengva

pamenu ką tik čia atėjusi buvau tokia pati stipri, kaip tu.. merginos didžiavosi manimi ir man tai dar labiau padėjo, o dabar tiesiog griūnu ir nesuprantu kas tai įtakojo.. nejau nėštumo hormonai
Argi as stipri... Tiesiog visada draugu tarpe atlikdavau guodejos role, kitaip as nemoku, guosdama kitus tarsi paguodziu ir save... gaunasi lyg ir savotiska terapija... Rasai tai, ka noretum isgirsti ir pati... O jei tai pades ir kitam, juk tai ir yra svarbiausia...
O kad nelengva, tai zinoma kad nelengva... pati jauciu, kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau pati skysteju, vis sunkiau darosi save i rankas suimti, atrodo realybe ima virsu, save apgaudineti, kad tai laikina jau nebeiseina...
Papildyta:
Dona 27, tevelio ir as nebeturiu, netekau jo dar budama visai mazyte. Isejo ryte i darba ir grizo karste... Iki siol verkiu prie jo kapo. Negaliu susitaikyti, kad tokia maza mane paliko, nenuvede pirma karta i mokykla, nepalydejo i studijas, nepalaimino pries vedybas, nepamate savo anukelio... Esu tikra kad suneli jis pasitiko prie dangaus vartu, tai guodzia... Gal ir tave kiek paguos, kad tavo Rusnyte jau nebeviena?

Meilė tau, mano sūnau, kaip visata, spindinti begale žvaigždžių, kurių viena - esi tu...