Sveikutes visos, angeliukams zvakeles o

po
radau internete pasakele, Vaivute ten minima atsitiktinai, labai noriu su jumis pasidalinti:
alėjo jį jausti. Su kiekviena diena, vis labiau ir labiau jie laukė savo vaikelio
Sėdėjo kartą ant mažo puraus debesėlio mažas mažas angeliukas. Jis buvo gražus ir geras, bet liūdnas, nes jautėsi vienišas. Vis žiurėjo į žemę ir stebėjo kaip maži vaikučiai žaidžia, juokiasi, draugauja su kitais vaikas, kaip juos myli jų tėveliai ir kaip vaikučiai myli savo tėvelius, kaip yra smagu turėti senelius, brolį, sesę ir būrį draugų. Angeliukas apsidairė ir pamatė, kad ant savo debesėlio yra visai vienas, jam taip suspaud

ė širdelę, kad nejučiom mažais skruostukais pradėjo riedėti ašaros. Ir tada jis nusprendė, kad užtenka liūdėti ir laikas susirasti sau mamytę ir tėvelį. Taip nusprendęs mažasis nušoko nuo debesėlio ir nusileido ant žemės
O žemėje angeliuko laukė nauji įspūdžiai ir naujas gyvenimas. Kiekvienas angeliukas norintis gyventi žemėje, pirmiausia pradeda savo gyvenimą pas mamytę pilvelyje. Taip ir mūsų mažasis angeliukas nusileido tiesiai pas savo būsimą mamytę.
Prabėgo dar keli mėnesiai ir staiga mama pajuto, kaip jos angeliukas švelniai beldžiasi, lyg kutentų jos pilvelį. Tai buvo nepakartojamas jausmas abiems tėveliams. Kai angeliukas stuksendavo į pilvelį, tėtis uždėjęs ranką taip pat g
Po devynių ilgų laukimo mėnesių atėjo laikas tėvelių ir jų angeliuko susitikimui. Kad naujasis vaikiukas ateitų į šį pasaulį prireikė nemažai mamytės ir tėvelio pastangų. Pasirodo, tas angeliukas buvo maža graži mergaitė, kuri kaip vaivorykštė po lietaus nušviečia apniukusį dangų, nušvietė savo tėvelių gyvenimą. Todėl mergaitei davė vardą Vaiva, kuris ir reiškia vaivorykštę.
Daugiau šiam angeliukui niekada nebereikės liūdėti. Nuo šiol visada Vaivos gyvenime bus tėvai, seneliai ir draugai.
O kai atsiras liūdinčių angeliukų, kurie nebenorės liūdėti ir nusileis ant žemės, galbūt Vaiva, o galbūt tu dar turėsi brolį ar sesę.