QUOTE(sayonara @ 2011 10 18, 16:09)
Aš tai esu iš tų žmonių, kuriems būtina ne tik kažkokia saviraiška (fotografija ar kotletai a la zambese), bet ir asmeninė erdvė, tyla, bent trumpas pabuvimas vienai. tai laimė, kad mano vaikas ne žvėris, nuo mažens leisdavo pabūti vienai, pats nebuvo įsikibęs į koją ir netrukdydavo paskaityti, pasidaryti darbus, ramiai pasitvarkyti (man tvarkymasis yra terapija
). iš kitos pusės, stebiu jį ir matau, kad ir jam ta asmeninė erdvė yra būtina, ypač grįžus iš daržo - jis eina į savo kambarį, pailsi nuo triukšmo, tada pareina į šeimą. visiškai be problemų pabūna vienas, jeigu paprašom leisti pažiūrėti filmą, paskaityti, pabūti prie kompo. aiškiai apibrėžiu, kada bus bendraujama su juo, sukuriu jam kokios nors veiklos ir ramiai sau būnu. kadangi poreikiai visų šeimos narių panašūs, tai nekyla didesnių problemų. na, kartais pazyzia, bet labai retai. išmokėm aiškiai įvardinti poreikius, tad dabar ateina ir sako: aš norėčiau pabendrauti..
tuomet susitariam, ar dabar iš karto, ar trupputį vėliau, kai ką nors pabaigsim ir pan.
ir jam yra leidžiama į klausimą iš serijos "kuo būsi užaugęs" atsakyti "aš dabar nenoriu kalbėti, galima vėliau?"
p.s. nekenčiu koreguoti fotkių
Vajej, kaip graziai...man kone kasnakt vaikams uzmigus,noris verkt...kad laikas taip bega...kad jie taip auga...kad nespeju jiems buti atsidavusi mama...nes esu pikta,savanaude motera,kuri kas vakara glostydama vaikuciu galvas,pasizada vis skirti daugiau demesio jiems...nes greitai jie nebesikibs i koja,greitai uzsivers savo kambario duris... vat tada ir liks man mano kamera,mano kampas...beje,moku (nes esu savanaude) skirti laiko pasibuvimu su savimi.
P.S. Gaila laiko PS tvarkant nuotraukas,tai daznai jas tik aptvarkau;) gaila,nes dar nemoku,o informacija rinkti idomu,bet baisiai ilgu.
Saldziu!sorry uz big OT.
ta puslapiuka kur atsiuntei, jis man viska issprende. zinau pagaliau ko noriu, jeeee 
nikon'o neipirksiu, bet kuo puikiausiai tiks ir sigma. taigis renkuosi Sigma 70-200mm f/2.8 
