Pagal mane tai neistikimybe prasideda nuo minties galvoje. O visa kita paskui - tik detales..

QUOTE(jurgacka @ 2011 10 22, 20:09)
Pagal mane tai neistikimybe prasideda nuo minties galvoje. O visa kita paskui - tik detales.. 

jei mintyse nori nudobti ką nors-tai jau žmogžudystė?
QUOTE(MK. @ 2011 10 22, 21:11)
jei mintyse nori nudobti ką nors-tai jau žmogžudystė?
Tai jei rimtai nori, o ne siaip svaicioji, tai kas trukdo tai paverst veiksmu? Taigi tik laiko klausimas. Tas pats ir su neistikimybe, ir su visais kitais gerumais ir negerumais.
Rasydama apie mintis - neturejau omeny kokios motereles svaiciojimus apie meile supermenui ar Bradui Pitui. As kalbu apie ta momenta, kai i galva isiseda, kad apgaut savo vyra jau nieko blogo. Va tada - tik detales kur, kaip ir su kuo. Et, sunku paaiskint, ka turejau omeny. Gal zodynas mano per skurdus tam, nes lietuviu kalba lyg ir labai turtinga zodziais

QUOTE(MK. @ 2011 10 22, 19:39)
pats kvailiausias dalykas-isimyleti meiluzi.
Nu ir pamokymai. Gerai, kad skaityti nemoku.
QUOTE(juza @ 2011 10 22, 21:59)
Nu ir pamokymai. Gerai, kad skaityti nemoku.
čia nebuvo pamokymas.
QUOTE(MK. @ 2011 10 22, 18:39)
pats kvailiausias dalykas-isimyleti meiluzi.
Man atrodo butu kvaila isitaisyti meiluzi, bet cia jau kiekvienos reikalas. O isimylet, tai itariu tikrai imanoma

QUOTE(MK. @ 2011 10 22, 06:32)
vajė, kaip nuobodu.
Be jokios abejones


QUOTE(Elodie* @ 2011 10 23, 05:34)
Be jokios abejones
Ramybe seimoje niekad neprilygs slapstymuisi, baimei buti pagautam, paranopjai, kad kazkas kazka zino, kaltei, nesvarios sazines jausmui ir puokstei visu kitu emociju ir isgyvenimu. Dievazi, cia tai nenuobodus gyvenimas 



Kai gyvenime daugiau niekas neteikia dziaugsmo ir apskritai nejaudina, tai kas belieka


Kažkuriame pokalbių portale
Klimas: Sveika, Maryte... Papasakok, kaip atrodai...
Marytė: Aš apsirengusi raudoną šilkinę palaidinukę, minisijoną ir
aukštakulnius batelius. Mano matmenys - 90-60-90. Kasdien sportuoju, esu grakšti ir lanksti.
Klimas: Mano ūgis - 190 cm, sveriu apie 100 kg., mano nosis- kaip bulba, nešioju akinius, mėlynas treningines kelnes ir bliuzoną, kurį ištepiau kečupu valgydamas picą. Truputėlį keistai kvepia...
Marytė: Noriu tavęs... Ar nori su manim mylėtis?
Klimas: Sutinku.
Marytė: Esame mano miegamajame. Iš kolonėlių sklinda nuotaikinga muzika.
Dega žvakės. Žiūriu tau į akis ir šypsausi. Tiesiu ranką žemyn ir pradedu
glamonėti tavo didžiulį, pritvinkusį organą.
Klimas: Garsiai ryju seiles. Pradedu prakaituoti.
Marytė: Pakeliu tavo bliuzoną ir bučiuoju krūtinę.
Klimas: Atsegu tavo palaidinukę. Mano rankos dreba.
Marytė: Iš mano lūpų prasiveržia tyli dejonė.
Klimas: Nutraukiu palaidinukę nuo tavo pečių.
Marytė: Nuo malonumo atlošiu galvą. Šaltas šilkas slenka mano šilta oda. Dar greičiau per kelnes masažuoju tavo organą.
Klimas: Nervingai draskau tavo palaidinukę ir nenoromis ją suplėšau.
Atleisk.
Marytė: Nieko tokio. Nebuvo labai brangi.
Klimas: Gražinsiu pinigus.
Marytė: Raminkis. Mano biusthalteris - juodas ir nėriniuotas. Kvėpuoju vis greičiau, ir mano minkštos krūtys kilnojasi mano kvėpavimo ritmu.
Klimas: Bandau atsegti tavo biusthalterį. Turbūt užsikirto. Gal turi
žirkles?
Marytė: Pati atsegu biusthalterį. Jis nukrenta ant grindų. Šaltas vėjelis
glamonėja mano nuogas krūtis. Jų speneliai styro tavo garbei.
Klimas: Kaip tau tai pavyko? Pakeliu biusthalterį ir atidžiai studijuoju jo
užsegimą.
Marytė: Išsiriečiu atgal. O, brangusis... noriu pajusti tavo liežuvį
kiekviename mano kūno užkaboryje...
Klimas: Numetu biusthalterį. Laižau tavo... na, žinai, biustą. Jis puikus.
Marytė: Veliu tavo plaukus. Atsargiai kandu tau į ausį.
Klimas: Netikėtai nusičiaudau. Tavo krūtys aptaškytos mano seilėm ir
snargliais.
Marytė: Ką ?!
Klimas: Labai atsiprašau...
Marytė: Nusišluostau krūtis palaidinukės likučiais.
Klimas: Imu iš tavęs palaidinukės likučius ir metu ant grindų. Garsas toks, lyg būčiau numetęs šlapią skudurą.
Marytė: Gerai. Dabar nutraukiu tau kelnes ir griebiu tavo organą.
Klimas: Spiegiu kaip moteris. Oj.... Bet ir šaltos gi tavo rankos.
Marytė: Pasikeliu sijoną ir nusimaunu kelnaites.
Klimas: Padedu tau. Laižau tavo... mmmm... sekundę.
Marytė: kas atsitiko ?
Klimas: Mano gerklėj įstrigo tavo kailiuko plaukas. Springstu ir dūstu.
Marytė: Ar viskas gerai ?
Klimas: Kosulio priepuolis. Pamėlynuoju.
Marytė: Kuo galiu tau padėti ?
Klimas: Springdamas bėgu į virtuvę. Paniškai verčiu spinteles, ieškodamas puodelio. Kur laikai puodelius ?
Marytė: Į dešinę nuo kriauklės.
Klimas: Išgeriu puodelį vandens. Taip, dabar geriau.
Marytė: Grįžk pas mane, brangusis.
Klimas: Turiu išplauti puodelį.
Marytė: Guliu lovoje, drebėdama iš nekantrumo.
Klimas: Iššluostau puodelį. Padedu jį į vietą. Grįžtu į miegamąjį. Velnias,
tamsu. Paklydau. Kur yra tavo miegamasis ?
Marytė: Paskutinės durys į kairę, koridoriaus gale.
Klimas: Šiaip taip radau.
Marytė: Dejuodama iš susijaudinimo nutraukiu tau kelnes. Taip labai tavęs noriu.
Klimas: Aš tavęs irgi.
Marytė: Mūsų nuogi kūnai prisispaudžia vienas prie kito.
Klimas: Palauk. Spaudi akinius. Skauda.
Marytė: Gal geriau juos nusiimk ?
Klimas: Gerai, bet be jų aš labai prastai matau. Padedu akinius ant naktinio staliuko.
Marytė: Išsitiesiu ant lovos. Paimk mane greičiau, mylimasis !
Klimas: Turiu pamyžti. Apgraibomis ieškau vonios.
Marytė: Grįžk greičiau, brangusis !
Klimas: Radau vonią. Nieko nematau. Apgraibomis randu unitazą. Pakeliu dangtį.
Marytė: Nekantriai laukiu tavęs !
Klimas: Baigiau. Ieškau, kuo nuleisti vandenį, bet nesėkmingai. O, velnias!
Marytė: Kas gi vėl nutiko ?
Klimas: Per klaidą primyžau į nešvarių skalbinių dėzę. Atsiprašau.
Apgraibomis grįžtu į miegamąjį.
Marytė: Gerai... ateik pas mane, galų gale...
Klimas: Jau. Dabar įstatau savo... na, žinai...tą savo daiktą... į tavo...
na, į tavo daiktą.
Marytė: O, taip ! Tęsk ! Padaryk tai, brangusis !
Klimas: Glamonėju tavo švelnų užpakaliuką. Bučiuoju tavo kaklą. O, turiu nedidelę problemą.
Marytė: Mano kūnas juda pirmyn ir atgal. Dejuoju. Nebegaliu laukti nei
sekundės. Įstatyk jį man! Tvarkyk mane ! Tuoj pat !
Klimas: Nulinko.
Marytė: Ką?!
Klimas: Nulinko. Nestovi.
Marytė: Atsikeliu iš lovos ir nepatenkinta atsisuku į tave.
Klimas: Patraukiu pečiais ir liūdnai žiūriu į savo suvytusią dešrelę. Tuoj
užsidėsiu akinius ir pasižiūrėsiu, kas atsitiko.
Marytė: Nebesistenk. Pradedu rengtis. Apsivelku šlykščiai šlapią
palaidinukę.
Klimas: Palauk. Primerkiu akis, bandydamas žvilgsniu atrasti naktinį
staliuką. Aklai graibydamas apverčiu laką plaukams ir žvakę.
Marytė: Užsisegu palaidinukę ir apsiaunu batus.
Klimas: Radau akinius. Užsidedu. O, dieve ! Nuo žvakės užsidegė užuolaida.
Degam !
Marytė: Eik po velnių ! Išjungiu tave.
Klimas: Kilimas jau dega. Jėzus Marija....!!!

Klimas: Sveika, Maryte... Papasakok, kaip atrodai...
Marytė: Aš apsirengusi raudoną šilkinę palaidinukę, minisijoną ir
aukštakulnius batelius. Mano matmenys - 90-60-90. Kasdien sportuoju, esu grakšti ir lanksti.
Klimas: Mano ūgis - 190 cm, sveriu apie 100 kg., mano nosis- kaip bulba, nešioju akinius, mėlynas treningines kelnes ir bliuzoną, kurį ištepiau kečupu valgydamas picą. Truputėlį keistai kvepia...
Marytė: Noriu tavęs... Ar nori su manim mylėtis?
Klimas: Sutinku.
Marytė: Esame mano miegamajame. Iš kolonėlių sklinda nuotaikinga muzika.
Dega žvakės. Žiūriu tau į akis ir šypsausi. Tiesiu ranką žemyn ir pradedu
glamonėti tavo didžiulį, pritvinkusį organą.
Klimas: Garsiai ryju seiles. Pradedu prakaituoti.
Marytė: Pakeliu tavo bliuzoną ir bučiuoju krūtinę.
Klimas: Atsegu tavo palaidinukę. Mano rankos dreba.
Marytė: Iš mano lūpų prasiveržia tyli dejonė.
Klimas: Nutraukiu palaidinukę nuo tavo pečių.
Marytė: Nuo malonumo atlošiu galvą. Šaltas šilkas slenka mano šilta oda. Dar greičiau per kelnes masažuoju tavo organą.
Klimas: Nervingai draskau tavo palaidinukę ir nenoromis ją suplėšau.
Atleisk.
Marytė: Nieko tokio. Nebuvo labai brangi.
Klimas: Gražinsiu pinigus.
Marytė: Raminkis. Mano biusthalteris - juodas ir nėriniuotas. Kvėpuoju vis greičiau, ir mano minkštos krūtys kilnojasi mano kvėpavimo ritmu.
Klimas: Bandau atsegti tavo biusthalterį. Turbūt užsikirto. Gal turi
žirkles?
Marytė: Pati atsegu biusthalterį. Jis nukrenta ant grindų. Šaltas vėjelis
glamonėja mano nuogas krūtis. Jų speneliai styro tavo garbei.
Klimas: Kaip tau tai pavyko? Pakeliu biusthalterį ir atidžiai studijuoju jo
užsegimą.
Marytė: Išsiriečiu atgal. O, brangusis... noriu pajusti tavo liežuvį
kiekviename mano kūno užkaboryje...
Klimas: Numetu biusthalterį. Laižau tavo... na, žinai, biustą. Jis puikus.
Marytė: Veliu tavo plaukus. Atsargiai kandu tau į ausį.
Klimas: Netikėtai nusičiaudau. Tavo krūtys aptaškytos mano seilėm ir
snargliais.
Marytė: Ką ?!
Klimas: Labai atsiprašau...
Marytė: Nusišluostau krūtis palaidinukės likučiais.
Klimas: Imu iš tavęs palaidinukės likučius ir metu ant grindų. Garsas toks, lyg būčiau numetęs šlapią skudurą.
Marytė: Gerai. Dabar nutraukiu tau kelnes ir griebiu tavo organą.
Klimas: Spiegiu kaip moteris. Oj.... Bet ir šaltos gi tavo rankos.
Marytė: Pasikeliu sijoną ir nusimaunu kelnaites.
Klimas: Padedu tau. Laižau tavo... mmmm... sekundę.
Marytė: kas atsitiko ?
Klimas: Mano gerklėj įstrigo tavo kailiuko plaukas. Springstu ir dūstu.
Marytė: Ar viskas gerai ?
Klimas: Kosulio priepuolis. Pamėlynuoju.
Marytė: Kuo galiu tau padėti ?
Klimas: Springdamas bėgu į virtuvę. Paniškai verčiu spinteles, ieškodamas puodelio. Kur laikai puodelius ?
Marytė: Į dešinę nuo kriauklės.
Klimas: Išgeriu puodelį vandens. Taip, dabar geriau.
Marytė: Grįžk pas mane, brangusis.
Klimas: Turiu išplauti puodelį.
Marytė: Guliu lovoje, drebėdama iš nekantrumo.
Klimas: Iššluostau puodelį. Padedu jį į vietą. Grįžtu į miegamąjį. Velnias,
tamsu. Paklydau. Kur yra tavo miegamasis ?
Marytė: Paskutinės durys į kairę, koridoriaus gale.
Klimas: Šiaip taip radau.
Marytė: Dejuodama iš susijaudinimo nutraukiu tau kelnes. Taip labai tavęs noriu.
Klimas: Aš tavęs irgi.
Marytė: Mūsų nuogi kūnai prisispaudžia vienas prie kito.
Klimas: Palauk. Spaudi akinius. Skauda.
Marytė: Gal geriau juos nusiimk ?
Klimas: Gerai, bet be jų aš labai prastai matau. Padedu akinius ant naktinio staliuko.
Marytė: Išsitiesiu ant lovos. Paimk mane greičiau, mylimasis !
Klimas: Turiu pamyžti. Apgraibomis ieškau vonios.
Marytė: Grįžk greičiau, brangusis !
Klimas: Radau vonią. Nieko nematau. Apgraibomis randu unitazą. Pakeliu dangtį.
Marytė: Nekantriai laukiu tavęs !
Klimas: Baigiau. Ieškau, kuo nuleisti vandenį, bet nesėkmingai. O, velnias!
Marytė: Kas gi vėl nutiko ?
Klimas: Per klaidą primyžau į nešvarių skalbinių dėzę. Atsiprašau.
Apgraibomis grįžtu į miegamąjį.
Marytė: Gerai... ateik pas mane, galų gale...
Klimas: Jau. Dabar įstatau savo... na, žinai...tą savo daiktą... į tavo...
na, į tavo daiktą.
Marytė: O, taip ! Tęsk ! Padaryk tai, brangusis !
Klimas: Glamonėju tavo švelnų užpakaliuką. Bučiuoju tavo kaklą. O, turiu nedidelę problemą.
Marytė: Mano kūnas juda pirmyn ir atgal. Dejuoju. Nebegaliu laukti nei
sekundės. Įstatyk jį man! Tvarkyk mane ! Tuoj pat !
Klimas: Nulinko.
Marytė: Ką?!
Klimas: Nulinko. Nestovi.
Marytė: Atsikeliu iš lovos ir nepatenkinta atsisuku į tave.
Klimas: Patraukiu pečiais ir liūdnai žiūriu į savo suvytusią dešrelę. Tuoj
užsidėsiu akinius ir pasižiūrėsiu, kas atsitiko.
Marytė: Nebesistenk. Pradedu rengtis. Apsivelku šlykščiai šlapią
palaidinukę.
Klimas: Palauk. Primerkiu akis, bandydamas žvilgsniu atrasti naktinį
staliuką. Aklai graibydamas apverčiu laką plaukams ir žvakę.
Marytė: Užsisegu palaidinukę ir apsiaunu batus.
Klimas: Radau akinius. Užsidedu. O, dieve ! Nuo žvakės užsidegė užuolaida.
Degam !
Marytė: Eik po velnių ! Išjungiu tave.
Klimas: Kilimas jau dega. Jėzus Marija....!!!
QUOTE(Fatališka @ 2011 10 20, 20:26)
jei virtualus seksas neištikimybė, tai tada galbūt ir flirtas, ir pokalbis su kitu, jau neištikimybė?
