QUOTE(laTulipe @ 2011 11 01, 18:43)
Lisa Grunwald ,,Žavusis Henris Hausas
skamba įdomiai
ačiū už atsiliepimą
skamba įdomiai
ačiū už atsiliepimą
QUOTE(bellete @ 2011 11 01, 16:50)
Patiko, kaip kažkuri čia pasakė, kad jei pardavė knygą, dėl kurios praradimo vėliau gailisi-deda pastangas vėl įsigyti. Knygos gali keliauti, migruoti, kurtis naujuose namuose ir vėl grįžti į senuosius. Pas mane visada gyvens "Sidro namų taisyklės", Dinos trilogija, F. Sagan "Sveikas, liūdesy". O to paties Irvingo paskutinių "kepinių" net nesinori užlaikyti. Laikausi nuostatos, kad yra knygų, kurias gali skaityti daugybę kartų (man su Dinos knyga taip atsitiko jau 5 kartus, su "Sveikas.liūdesy"- gal 6 
...), o yra tokių, dėl kurių gaila gaišti ir tą vienintelį.
Bet gal atsitiks taip, kad iškeliaus ir paminėtosios? Netikiu, bet maža kaip gali būti. Mes keičiamės, tuo taip pat esame įdomūs. Tik žinau, kad lauksiu, įsigysiu, mylėsiu dar daugybę kartų
.
...), o yra tokių, dėl kurių gaila gaišti ir tą vienintelį. Bet gal atsitiks taip, kad iškeliaus ir paminėtosios? Netikiu, bet maža kaip gali būti. Mes keičiamės, tuo taip pat esame įdomūs. Tik žinau, kad lauksiu, įsigysiu, mylėsiu dar daugybę kartų
.Šitas požiūris man artimas
QUOTE(Masako @ 2011 11 01, 16:55)
Atsimenu, kaip sakei, kad tau priimtinas vienos knygos veikejo poziuris i gyvenima: "visi turimi daiktai telpa i kuprine", ar kazkaip pan. Susimastau, kad ir as taip noreciau. Maziau turi, maziau ir vargo visom prasmem
Aha, taip esu sakiusi
Tiksliau, ne visi turimi, bet visi man brangūs ir ypatingi bei kažką reiškiantys, tie, be kurių aš negalėčiau būti aš Stikliuko atsiliepimas, kaip visada puikus
O pati "Knyga apie San Mikelę" manęs kažkaip neužvežė
Gal kokį trečdalį jos perskaičiau ir padėjau į šoną. Nesakau, kad visai nepatiko, buvo ir gan įdomių vietų. Bet toliau skaityti visgi neįkvėpė. Arba ne visai mano skonio knyga, arba ne tas laikas, kad ją skaityčiau 
QUOTE(Ingėnas @ 2011 11 01, 18:58)
Aha, taip esu sakiusi Tiksliau, ne visi turimi, bet visi man brangūs ir ypatingi bei kažką reiškiantys, tie, be kurių aš negalėčiau būti aš
Tiksliau, ne visi turimi, bet visi man brangūs ir ypatingi bei kažką reiškiantys, tie, be kurių aš negalėčiau būti aš Siaip as ta posaki tik perkeltine prasme prisitaikiau, nes tam tikru poziuriu esu labai "prikli", deja
Bet, pvz., rinkciausi gyventi centre, nuomojamam bute kad ir visa gyvenima, o ne savo name su visom is to isplaukianciom peripetijom (ne tiek svarbu, kurioj vietoj ), ir pan. Taigi rinkciausi komforta pagal savo suvokima...LaTulipe, labai sudominai
As tai nesistebiu, kad Ingenui Mikele nepatiko
Stikliuk, o tu esi skaicius Moemo "Aistru nasta"?
Sutinku, ir aš norėčiau gyventi "su viena kuprine",t.y., kad visi man reikalingi, svarbūs ir mylimi daiktai (reiškiniai, žodžiai,potyriai etc.) būtų vienoj mažoj erdvėj, ranka pasiekiami. Ir kad jų man užtektų bet kurioj situacijoj.
Taip galėtų laisvai būti... Tik bėda, kad tų kuprinių būtų laaaaaabai daug!
Taip galėtų laisvai būti... Tik bėda, kad tų kuprinių būtų laaaaaabai daug!
QUOTE(laTulipe @ 2011 11 01, 16:43)
Lisa Grunwald ,,Žavusis Henris Hausas
Aš ją jau seniai nusižiūrėjus
QUOTE(Masako @ 2011 11 01, 18:37)
Siaip as ta posaki tik perkeltine prasme prisitaikiau, nes tam tikru poziuriu esu labai "prikli", deja Bet, pvz., rinkciausi gyventi centre, nuomojamam bute kad ir visa gyvenima, o ne savo name su visom is to isplaukianciom peripetijom (ne tiek svarbu, kurioj vietoj ), ir pan. Taigi rinkciausi komforta pagal savo suvokima...
Bet, pvz., rinkciausi gyventi centre, nuomojamam bute kad ir visa gyvenima, o ne savo name su visom is to isplaukianciom peripetijom (ne tiek svarbu, kurioj vietoj ), ir pan. Taigi rinkciausi komforta pagal savo suvokima...Na aš irgi nesakau, kad tiesiogine prasme ta viena kuprinė ir viskas
Matyt taip būna tik knygose. Bet kažkiek prie to priartėti labai norint, matyt, įmanoma... Bent jau į tai lygiuotis. O didelio namo šiai dienai (ir iki šiol ) aš taip pat nenorėčiau. Nors vėlgi, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Tam tikromis sąlygomis, tam tikroje erdvėje... galbūt... Pvz. skaitydama "Metai Provanse" įsisvaigau, kad galbūt ir aš taip norėčiau
QUOTE(bellete @ 2011 11 01, 18:47)
Sutinku, ir aš norėčiau gyventi "su viena kuprine",t.y., kad visi man reikalingi, svarbūs ir mylimi daiktai (reiškiniai, žodžiai,potyriai etc.) būtų vienoj mažoj erdvėj, ranka pasiekiami. Ir kad jų man užtektų bet kurioj situacijoj.
Taip galėtų laisvai būti... Tik bėda, kad tų kuprinių būtų laaaaaabai daug!
Taip galėtų laisvai būti... Tik bėda, kad tų kuprinių būtų laaaaaabai daug!
Na taip, "į vieną kuprinę" viską sutalpinti visgi būtų problematiška
Šiaip čia labiau mano siekiamybė, o ne realybė Kažin ar kada to ir pasieksiu. O gal vėliau dar net ir persigalvosiu, ką čia gali žinot Vien jau knygos kaži kiek dėžių užimtų, o dar nuotraukos, kurių turiu laabai nemažai, dar, sakyčiau, gan solidi kvepalų kolekcija ir t.t.
Ingėnai, kam tos problemos? Kai kuo ir pasidalinti galima 
na, nuotraukų gal ir neimčiau, bet knygas ir kvepalus apmažinti-visada prašom!
na, nuotraukų gal ir neimčiau, bet knygas ir kvepalus apmažinti-visada prašom!
Neberašysiu, ką manau apie knygų kaupimą, nes jau nekart esu savo "poziciją" išsakiusi, bet skaitant kai kurių žodžius man kilo toks klausimas: Masako ir visos kitos, kurios neperkat knygų ir imat jas iš bibliotekų- negi nėra tokių knygų, kurias norėtumėt turėti savo nuosavas, matyti sau prieš akis, kad galėtumėt bet kada atsiversti, skaityti ne vieną kartą?
"Knygą apie San Mikelę" ir aš ne iš karto perskaičiau. Kai pradėjau pirmą kartą, pradžia pasirodė visai neįdomi, tai greit mečiau. O antrąkart perskaičiau iki galo ir ji man labai patiko (išskyrus gal pabaigą). Labiausiai man ji įsiminė savo humaniškumu, autoriaus meile žmonėms ir gyvūnams (dažnai prisimenu, kaip jis nupirko kalną ar kažkokį kitą žemės plotą, kad niekas nebešaudytų ten besirenkančių paukščių). Žaviuosi tokiais žmonėmis.
"Knygą apie San Mikelę" ir aš ne iš karto perskaičiau. Kai pradėjau pirmą kartą, pradžia pasirodė visai neįdomi, tai greit mečiau. O antrąkart perskaičiau iki galo ir ji man labai patiko (išskyrus gal pabaigą). Labiausiai man ji įsiminė savo humaniškumu, autoriaus meile žmonėms ir gyvūnams (dažnai prisimenu, kaip jis nupirko kalną ar kažkokį kitą žemės plotą, kad niekas nebešaudytų ten besirenkančių paukščių). Žaviuosi tokiais žmonėmis.
QUOTE(katilina @ 2011 11 01, 20:45)
Neberašysiu, ką manau apie knygų kaupimą, nes jau nekart esu savo "poziciją" išsakiusi, bet skaitant kai kurių žodžius man kilo toks klausimas: Masako ir visos kitos, kurios neperkat knygų ir imat jas iš bibliotekų- negi nėra tokių knygų, kurias norėtumėt turėti savo nuosavas, matyti sau prieš akis, kad galėtumėt bet kada atsiversti, skaityti ne vieną kartą?
tiesą pasakius bent jau aš pastaruoju metu praktikuoju tokį dalyką: imu dažniausiai knygas iš bibliotekos ir tik perskaičius nusprendžiu- reikalinga ji man namie ar ne
ir toks dalykas labai pasiteisina, nes būčiau prisipirkus jau nemažai knygų, kurias perskaičius pasirodė visiški niekalai arba kurių teįveikiau tik 10- 20 puslapių- būtų veltui į balą išmesti pinigai bet puiku, kai randu perliukų- tokiomis tapo Lėliukė, Šešėlių verpėja, kurių ieškau už priimtiną kainą ir kurios papildytų mano lentynas Dėl Mikelės pritariu, nes šis mano bandymas ją skaityti irgi buvo trečias
Papildyta:
QUOTE(Masako @ 2011 11 01, 19:37)
Stikliuk, o tu esi skaicius Moemo "Aistru nasta"?
ne
bet planuose ir artimiausiuose, beje.... Moemo skaičiau dvi knygas ir jos man pasirodė super dabar lentynoje guli Mėnulis ir skatikas o ji ( Aistrų našta) man patiktų, kaip manai?
QUOTE(katilina @ 2011 11 01, 20:45)
Neberašysiu, ką manau apie knygų kaupimą, nes jau nekart esu savo "poziciją" išsakiusi, bet skaitant kai kurių žodžius man kilo toks klausimas: Masako ir visos kitos, kurios neperkat knygų ir imat jas iš bibliotekų- negi nėra tokių knygų, kurias norėtumėt turėti savo nuosavas, matyti sau prieš akis, kad galėtumėt bet kada atsiversti, skaityti ne vieną kartą?
tikrai atrandu tokių knygų, kurias norėčiau turėti namuose, kad galėčiau panorėjusi atsiversti.
Ir pritariu Stikliukei, kad gal net ir geriausia yra pirma perskaityti knygą iš bibliotekos ir jau tada, jei labai patiko, ją įsigyti. Tuomet išvengiama apsikrovimo bereikalingomis knygomis.
QUOTE(katilina @ 2011 11 01, 19:45)
Masako ir visos kitos, kurios neperkat knygų ir imat jas iš bibliotekų- negi nėra tokių knygų, kurias norėtumėt turėti savo nuosavas, matyti sau prieš akis, kad galėtumėt bet kada atsiversti, skaityti ne vieną kartą?
Aš esu ištikima bibliotekų lankytoja: taip, dažniausiai grąžinu knygas be jokio gailesčio atgal.
Tokių knygų, kurias perskaičiau ir norėčiau nusipirkti, kad turėčiau savo bibliotekoje, laabai mažai. Labai norėsiu paskaityti, vėl pasiimsiu iš tos pačios bibliotekos. Nebent knyga man ten labai patiko, o bibliotekoje nėra / labai suskaityta / labai sunkiai gaunama....
Taip, perku, dažniau keičiuosi. Bet palyginti retai.
Savo noriu turėti kai kurias labai ypatingas, kurias norėčiau skaityti vėl ir vėl, arba negrožines: kokias tai enciklopedines, mezgimo, receptų, istorines dar ten kokias nors pažintines ir pan.
Vėlgi mano patirtis tokia, kad turiu gana didelę biblioteką iš senų laikų, senų, gerų, dar Vagos prileistų knygų ir esu visa kaip tą "knygų turėjimo" poreikį patenkinusi. Skaityti turėčiau ką dar ilgai po to, kaip užsidarytų visos bibliotekos ir knygynai....
Gal todėl ir nesunkiai skiriuosi su perskaitytom knygom.
O nuo knygų pirkimo manijos esu pasveikusi: visų knygų turėti neįmanoma, kaip ir neįmanoma visų jų perskaityti....
Sveikos,
gal kad tokia diena, klausausi Kernagio dainų ir žliumbiu...
O Knyga apie San Mikelę man irgi nepatiko, kaip kad pasako sakė - suklupau... nors nelabai mažai ir perskaičiau, bet numečiau.
Knygų paskutiniu metų neperku - naudojuosi biblioteka. Nebent kokios nors ypatingai užsimanau, nes žinau, kad ji man kažką reikš ar panašiai... taip buvo su Naktinis traukinys į Lisaboną, Valymas, Orwell'o romanais... Galų gale, jūs čia visos draugiškos ir kartais paskolinat per meet'us.
gal kad tokia diena, klausausi Kernagio dainų ir žliumbiu...
O Knyga apie San Mikelę man irgi nepatiko, kaip kad pasako sakė - suklupau... nors nelabai mažai ir perskaičiau, bet numečiau.
Knygų paskutiniu metų neperku - naudojuosi biblioteka. Nebent kokios nors ypatingai užsimanau, nes žinau, kad ji man kažką reikš ar panašiai... taip buvo su Naktinis traukinys į Lisaboną, Valymas, Orwell'o romanais... Galų gale, jūs čia visos draugiškos ir kartais paskolinat per meet'us.
