Pavyzdžiui, Eugi, pastoviai mini Dievą.
1. Kokios Dievo savybės?
2. Kokios velnio savybės?
QUOTE(dinazaure @ 2011 12 22, 20:27)
Gerai, kad tik kartais 
Gal cia kokia faze ar stadija, kuria reikia praeiti, islaukti.
Gal cia kokia faze ar stadija, kuria reikia praeiti, islaukti.
Geriau, jei tai būtų ištisai, nes įtampa, stresas gal išvirstų į kažką naują, tai paprasčiausiai pradeda atsibosti
Kartais žiūriu į kaimynus, kurių galvų nekvaršina tokie ieškojimai ir pagalvoju, kad gerai jiems, žino ko nori, jokių bereikalingų galvasūkių nors jei ir būtų galimybė apsikeisti, tikrai nesutikčiau 
Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2011 12 22, 20:35)
Pavyzdžiui, Eugi, pastoviai mini Dievą.
1. Kokios Dievo savybės?
2. Kokios velnio savybės?
1. Kokios Dievo savybės?
2. Kokios velnio savybės?
1.Visos, kokios tik gali būti.
2. Visos, kokios tik gali būti. Išskyrus besąlyginę meilę. Man, kaip individui. Kaip kolektyvinės sąmonės daliai neturi jokios reikšmės.
Gyvybinė energija prana.
Neužglušinkite savęs vien proto treniruotėmis.
Prisiminkite, kad pas jus yra pojūčiai.
Pavyzdžiui, kvėpavimas.
Tikriausiai esate girdėję apie praną, kuria naudojasi jogai.
Įprastas kvėpavimas nėra pranajama, žmogus pranos nejaučia.
Prana įmanoma apčiuopti tik treniruotėmis vystant savo kvėpavimą.
Kvėpavimo analizatorius irgi yra vystomas kaip ir intelektas.
Tad galite pamėginti praktiką skirtą išjudinti kvėpavimo analizatoriui, tai lyg paruošiamoji praktika pranai pajusti.
Užrieskite liežuvio galiuką prie viršutinio gomurio, gerklės link.
Atsipalaiduokite.
Pasislėpkite savyje.
Ir lyg per ploną šiaudelį patraukite įkvėpimą per nosį, tardami su pačiu įkvėpimu garsą AAA. (Ne balso stygomis, bet su pačiu įkvėpimu tarkite mantras).
Pscihikoje žavėjimosi pojūtis.
Traukite įkvėpimą lyg žavėtumėts kažkuo.
Arba įsivaizduokite, kad kažkas ant sprando, nugaros užpylė netikėtai kibirą ledinio vandens.
Įkvėpimas noseryklėje, sprando srityje, skamba AAA. arba ALLA.
Įkvėpę užlaikykite kvėpavimą kiek malonu, galite sulenkti rankas per alkunes ir atlenkti atgal, lyg ražytumėtės su malonumu.
Pscihikoje skamba OOO.
Glauskite mentis vieną prie kitos, išsitiesinkite, o kojos truputi sulenktos per kelius.
Kai bus naturalus noras iškvėpti, prispauskite iškvėpimą sprando srityje ir iškvėpkite be jėgos, palesidami jį per nugarą žemyn tardami su iškvėpimu garsą ХЫЫ.
Ir vėl įkvėpimas. Dirginkite įkvėpimą panašiai kaip mažas vaikas po verkimo kukčioja su įkvėpimu. Kartokite šį ciklą. Bet rodiklis tik malonumas. Kol malonumo nėra reiškia tai ne tai. Todėl visa tai asmeninė paieška. Ieškokite.
Praktikuokite tai rytais minimum po 10minučių.
Galite atlikti ir kitokią variaciją.
Pradžioje kiek tik galite iškvėpkite su jėga, galite netgi pakosėti, išsikvėpti iki galo. Ir užlaikykite save tokioje iškvėpimo būsenoje, pscihikoje skamba UMM, o po to automatiškai seks įkvėpimas.
Panašiai kaip žmogų paimtum už sprando, panardintum galvą į statinę vandens, palaikai ir duodi įkvėpti ir vėl atgal ir taip kokių 30 kartų iš eilės.
Tai paruošiamieji pratimai pranai apčiuopti.
Prana nepriklauso nuo įkvėpimo ilgio. Gali būti menkutis įkvėpimas.
Svarbiausia tas kaifo pojūtis įkvėpimo metu. Jeigu pavyks apčiuopti tą kaifą sąmonėje, tuomet galėsite bandyti įkvėpti su rankomis, pečiais, nugara, kojomis ir t.t. Esmė pajusti praną, o paskui jau atsiveria naujas pasaulis, naujos galimybės.
Kvėpavimas yra tiesiogiai susijęs su pozityviomis sąmonės būsenomis, savijauta, nuotaikomis.
Ieškokite.
Neužglušinkite savęs vien proto treniruotėmis.
Prisiminkite, kad pas jus yra pojūčiai.
Pavyzdžiui, kvėpavimas.
Tikriausiai esate girdėję apie praną, kuria naudojasi jogai.
Įprastas kvėpavimas nėra pranajama, žmogus pranos nejaučia.
Prana įmanoma apčiuopti tik treniruotėmis vystant savo kvėpavimą.
Kvėpavimo analizatorius irgi yra vystomas kaip ir intelektas.
Tad galite pamėginti praktiką skirtą išjudinti kvėpavimo analizatoriui, tai lyg paruošiamoji praktika pranai pajusti.
Užrieskite liežuvio galiuką prie viršutinio gomurio, gerklės link.
Atsipalaiduokite.
Pasislėpkite savyje.
Ir lyg per ploną šiaudelį patraukite įkvėpimą per nosį, tardami su pačiu įkvėpimu garsą AAA. (Ne balso stygomis, bet su pačiu įkvėpimu tarkite mantras).
Pscihikoje žavėjimosi pojūtis.
Traukite įkvėpimą lyg žavėtumėts kažkuo.
Arba įsivaizduokite, kad kažkas ant sprando, nugaros užpylė netikėtai kibirą ledinio vandens.
Įkvėpimas noseryklėje, sprando srityje, skamba AAA. arba ALLA.
Įkvėpę užlaikykite kvėpavimą kiek malonu, galite sulenkti rankas per alkunes ir atlenkti atgal, lyg ražytumėtės su malonumu.
Pscihikoje skamba OOO.
Glauskite mentis vieną prie kitos, išsitiesinkite, o kojos truputi sulenktos per kelius.
Kai bus naturalus noras iškvėpti, prispauskite iškvėpimą sprando srityje ir iškvėpkite be jėgos, palesidami jį per nugarą žemyn tardami su iškvėpimu garsą ХЫЫ.
Ir vėl įkvėpimas. Dirginkite įkvėpimą panašiai kaip mažas vaikas po verkimo kukčioja su įkvėpimu. Kartokite šį ciklą. Bet rodiklis tik malonumas. Kol malonumo nėra reiškia tai ne tai. Todėl visa tai asmeninė paieška. Ieškokite.
Praktikuokite tai rytais minimum po 10minučių.
Galite atlikti ir kitokią variaciją.
Pradžioje kiek tik galite iškvėpkite su jėga, galite netgi pakosėti, išsikvėpti iki galo. Ir užlaikykite save tokioje iškvėpimo būsenoje, pscihikoje skamba UMM, o po to automatiškai seks įkvėpimas.
Panašiai kaip žmogų paimtum už sprando, panardintum galvą į statinę vandens, palaikai ir duodi įkvėpti ir vėl atgal ir taip kokių 30 kartų iš eilės.
Tai paruošiamieji pratimai pranai apčiuopti.
Prana nepriklauso nuo įkvėpimo ilgio. Gali būti menkutis įkvėpimas.
Svarbiausia tas kaifo pojūtis įkvėpimo metu. Jeigu pavyks apčiuopti tą kaifą sąmonėje, tuomet galėsite bandyti įkvėpti su rankomis, pečiais, nugara, kojomis ir t.t. Esmė pajusti praną, o paskui jau atsiveria naujas pasaulis, naujos galimybės.
Kvėpavimas yra tiesiogiai susijęs su pozityviomis sąmonės būsenomis, savijauta, nuotaikomis.
Ieškokite.
Sąvoką << teisingai>> čia keičia malonumas. Jeigu malonumo nėra, reiškia neteisingai. Todėl be jokios abejonės, kad galima ir vaikščioti ir gulėti ir t.t.
Esmė perprasti patį principą ir kad būtų malonumas. Praktikos metu malonumas vis labiau išryškinamas, pliusuojasi, auga.
Įkvėpimas atitinka: rytas, pavasaris, AAA, ALLA, žavėjimasis, išankstinių nuostatų neturėjimas, žydra dangaus spalava, lengvumas, kūnas išsitiesina, krūtinės ląsta į priekį ir aukštyn, pečiai atlinksta atgal, visi susikuprinimai dingsta, mentys glaudžiasi viena prie kitos.
Užlaikymas po įkvėpimo atitinka: diena, vasara, mantra OOO, žvilgsnis lyg žiūrėtumėte į viską iš aukštai, vienu aprėpimu, matytumėte kas dešinėje, kairėje, priekyje ir už nugaros, pscihikoje susižavėjimo kažkuo jausmas, pasileidimas į begalybę, ištirpimas įšoriniame pasaulyje, susiliejimas su juo, savo aš išnykimas.
O iškvėpimas su mantra ХЫЫ paleidžiant jį nugara žemyn bus palaikantis tą bundantį pavasarį ir vasarą viduje.
Yra žinoma ir daug kitokių iškvėpimo variacijų, pavyzdžiui, tonizuojantis jėgą, enrgingumą, darbingumą , na tokią būsena kai UCH arba kaip fronte rėkdavo URA,
Yra ir dar kitoks iškvėpimas kai tonizuojama pasyvi užsivėrimo fazė, atsipalaidavimas, ramybė, pasinėrimas į save.
Bet deficitas pas visus yra įkvėpimas, pavasario ir vasaros stoka viduje. Tad pradžiai praktikuokite dominuojantį įkvėpimą.
Žinoma, dar geriau būtų jei pasirinktumėte atsidarančias, tonizuojančias viduje pavasarį, vasarą << asanas>> , kurios pavaizduotos įvairiose jogos knygose ir ieškotumėte rytais jose malonumo, ne tik pajungdami kvėpavimą, bet ir pasiražymo pojūtį... Galima ir be asanų, savo judesiuose ražytis su maloniu įkvėpimu. Bet asanos pradžiai, kad pajustumėte patį principą visos šios praktikos.
Esmė perprasti patį principą ir kad būtų malonumas. Praktikos metu malonumas vis labiau išryškinamas, pliusuojasi, auga.
Įkvėpimas atitinka: rytas, pavasaris, AAA, ALLA, žavėjimasis, išankstinių nuostatų neturėjimas, žydra dangaus spalava, lengvumas, kūnas išsitiesina, krūtinės ląsta į priekį ir aukštyn, pečiai atlinksta atgal, visi susikuprinimai dingsta, mentys glaudžiasi viena prie kitos.
Užlaikymas po įkvėpimo atitinka: diena, vasara, mantra OOO, žvilgsnis lyg žiūrėtumėte į viską iš aukštai, vienu aprėpimu, matytumėte kas dešinėje, kairėje, priekyje ir už nugaros, pscihikoje susižavėjimo kažkuo jausmas, pasileidimas į begalybę, ištirpimas įšoriniame pasaulyje, susiliejimas su juo, savo aš išnykimas.
O iškvėpimas su mantra ХЫЫ paleidžiant jį nugara žemyn bus palaikantis tą bundantį pavasarį ir vasarą viduje.
Yra žinoma ir daug kitokių iškvėpimo variacijų, pavyzdžiui, tonizuojantis jėgą, enrgingumą, darbingumą , na tokią būsena kai UCH arba kaip fronte rėkdavo URA,
Yra ir dar kitoks iškvėpimas kai tonizuojama pasyvi užsivėrimo fazė, atsipalaidavimas, ramybė, pasinėrimas į save.
Bet deficitas pas visus yra įkvėpimas, pavasario ir vasaros stoka viduje. Tad pradžiai praktikuokite dominuojantį įkvėpimą.
Žinoma, dar geriau būtų jei pasirinktumėte atsidarančias, tonizuojančias viduje pavasarį, vasarą << asanas>> , kurios pavaizduotos įvairiose jogos knygose ir ieškotumėte rytais jose malonumo, ne tik pajungdami kvėpavimą, bet ir pasiražymo pojūtį... Galima ir be asanų, savo judesiuose ražytis su maloniu įkvėpimu. Bet asanos pradžiai, kad pajustumėte patį principą visos šios praktikos.
Įdomu būtų sužinoti, koks tas iškvėpimas, kai tonizuojama pasinėrimo į save fazė
O toks kvėpavimas, kai nykščiu ir smiliumi pakaitom užspaudžiamos šnervės, na, kai pakaitom įkvėpiama 7 kartus kiekviena šnerve, įkvepiant pro vieną, iškvepiant pro kitą, kiek žinau, šitoks būdas atstato pusiausvyrą, taip?
Dar nuo savęs pridursiu, kad jei kas nebandę panašiai kvėpuoti, pradžioj jokiu būdu nereiktų kvėpuoti ilgai, užtektų minutės kitos , nes paskui bus bloga savijauta, kitą dieną. Man, kai pagaudavau kablį ir nejusdavau saiko, sekančią dieną skaudėdavo galvą ir pykindavo.
vakar filmą žiūrėjau, patiko. Dažnai jautėsi dzen prieskonis. Gal paprasčiausiai mačiau tai, ką norėjau matyti, nežinau http://my-hit.ru/film/9888
O toks kvėpavimas, kai nykščiu ir smiliumi pakaitom užspaudžiamos šnervės, na, kai pakaitom įkvėpiama 7 kartus kiekviena šnerve, įkvepiant pro vieną, iškvepiant pro kitą, kiek žinau, šitoks būdas atstato pusiausvyrą, taip?
Dar nuo savęs pridursiu, kad jei kas nebandę panašiai kvėpuoti, pradžioj jokiu būdu nereiktų kvėpuoti ilgai, užtektų minutės kitos , nes paskui bus bloga savijauta, kitą dieną. Man, kai pagaudavau kablį ir nejusdavau saiko, sekančią dieną skaudėdavo galvą ir pykindavo.
vakar filmą žiūrėjau, patiko. Dažnai jautėsi dzen prieskonis. Gal paprasčiausiai mačiau tai, ką norėjau matyti, nežinau
http://my-hit.ru/film/9888
Čia dar naudinga info apie kvėpavimą, kad geriau suprasti apie ką eina kalba.
Į savo kvėpavimą naudinga pažvelgti kaip į refleksinį organą.
Kaip tai suprasti? Mes kvėpuojame nuolatos, bet kvėpavimas keičiasi priklausomai nuo mūsų vidinės būsenos, charakterio.
Pastebėkite savo kvėpavimą, kai jus kalbate, ginčijatės, aiškinate, įrodinėjate savo tiesas... Kvėpavimas automatiškai keičiasi!
Dominuojančiu tampa iškvėpimas, o įkvėpimas vos juntamas prislopintas.
Kvėpavimo procese yra nuolatinis įkvėpimas ir iškvėpimas, bet visąlaik dominuoja vienas arba kitas.
Kada mumyse dominuoja įkvėpimas?
Kai mes kažkuo žavimės, aikčiojame iš nuostabos ir susižavėjimo!
Kiek dažnai gyvenime tai darote?
Kiek to malonaus įkvėpimo yra asmeniniame gyvenime?
O kada iškvėpimas tampa dominuojančiu?
Kai lekiame iškišę liežuvį savo reikalais, tikslais, pykstamės šeimoje, ginčijamės, įrodinėjame, kritikuojame...
Kai mes tai darome, dominuoja aktyvus iškvėpimas.
Iškvėpimas turi dvi pagrindines fazes jis gali būti aktyvus arba pasyvus.
Kai rūkote, žiūrite televizorių, ilsitės minkštame krėsle, miegate arba dejuojate, skundžiatės gyvenimu dominuoja pasyvus iškvėpimas.
Pastebėkite kaip kvėpuoja seni žmonės ir vaikai koks esminis skirtumas?
Senos bobutės susitikusios viena kitai dejuoja, skundžiasi, kad nebeužtenka pinigų ant vaistų, kad valdžia neteisinga ir pasakoja viena kitai apie savo artimųjų džiaugsmus ir bėdas...
Dejavimas, skundimasis, verkšlenimas, bėdavojimasis visa tai yra dominuojantis pasyvus iškvėpimas!
Vaikai, verkdami pradeda nesąmoningai stimuliuoti aktyvų įkvėpimą ir jų verkimas užsibaigia keistu pasikūkčiojimu, kuriame dominuoja įkvėpimas - vaikas akimirksniu vėl pavirsta džiaugsmingu...
Koks tavo charakteris, vidinė būsena toks ir kvėpavimas.
Mažų vaikų charakteris kaip strėlė - nukreipta į naują, įdomų, džiaugsmingą... Vaikai vystosi... Ir jų charakteris - tai dominuojantis aktyvus įkvėpimas...
Veiklos žmonių charakteris, nukreiptas į tikslą, reikalus, būtinybes, pareigas - jie daug šneka, aiškinasi, vieni kitiems įrodinėja, skuba, bėga, lekia.
Pastovus, dominuojantis iškvėpimas turi savo ribą ir jis neišvengiamai pereis į kitą savo fazę taps pasyvus.
Po ilgų pokalbių žmogus išvargsta, išsenka, gali apimti netgi vidinės tuštumos jausmas.
Pavyzdžiui: čiaudėjimas, kosulys irgi yra iškvėpimas.
Tai organizmo signalas, kad laikas nutraukti visus aktyvius veiksmus ir gultis į lovą, adaptuotis, atstatyti prarastas jėgas, atgauti gyvenimo džiaugsmą, pasveikti.
Telieka kiekvienam pasidaryti išvadas, kiek jūsų asmeniniame gyvenime yra malonaus įkvėpimo džiaugsmo be priežasties, dvasinio skrydžio, žavėjimosi, nuostabos.
Kiek aktyvaus iškvėpimo reikalų, plepalų, ginčų, tikslų, rūpesčių, būtinybių.
Kiek pasyvaus iškvėpimo kokybiško poilsio, ramybės, arba dejonių, skundų, kad gyvenimas jūsų atžvilgiu neteisingas, kaltas tas ir anas.
Yra ir dar viena kvėpavimo fazė tai kvėpavimo užlaikymas po įkvėpimo!
Tai meditacinė, susižavėjimo, būsena, kai po įkvėpimo, ilgai nesinori iškvėpti.
Kiek gyvenime yra tokios būsenos, kai po įkvėpimo sustingstate ir akys tampa spinduliuojančios ilgai nebesinori iškvėpti.
Koks žmogaus charakteris toks ir kvėpavimas!
Kvėpavimas tai refleksas, kuris visąlaik persijungia priklausomai nuo žmogaus charakterio, vidinės būsenos.
Bet paradoksas yra tame, kad įprastas kvėpavimo stilius tampa - charakteriu!
Prie įprasto kvėpavimo stiliaus yra priprantama kaip ir prie rūkymo.
Pavyzdžiui, lauke saulėtas pavasario rytas, bet pastovus įprotis stimuliuoti iškvėpimą, neleidžia išgyventi šio džiaugsmingo proceso .
Žmogaus organizme įvyksta destrukcija!
Regėjimas veržiasi į džiaugsmą, bet žmogus nebemoka su malonumu įkvėpti, šis refleksas pas jį atrofavosi!
Organizme, vienu metu įsijungia dvi priešingos funkcijos - jan ir in.
Jan ir in procesų stimuliacija vienu metu yra nesuderinama ir organizme įvyksta destrukcija, kurios pasekmė liga.
Ar gali kvėpavimas pats savaime, išspręsti žmogaus gyvenimo ir prastos savijautos problemas? Negali!
Bet kvėpavimas gali labai pasitarnauti tam, kuris sąmoningai nori kažką pakeisti savo gyvenime ir savijautoje!
Galima sąmoningai išnaudoti savo kvėpavimą - pakeisti vidinę būsenai, savijautai.
Pavyzdžiui, norint paleisti įtampą psichikoje, atsipalaiduoti, galima pradėti stimuliuoti dominuojantį pasyvų iškvėpimą ir jis padės pasiekti ramybės būsenos, kurioje galėsime kokybiškai pailsėti, atsipusti.
Pabudus ryte, galima pradėti sąmoningai stimuliuoti, dominuojantį aktyvų įkvėpimą ir pasiekti džiaugsmingumo būseną, užsipildyti gyvybingumu, energingumu, kurio užteks visai dienai.
Jeigu mes esame žvalūs, energingi, savijauta gera, tai ir visi reikalai, darbai einasi lengvai, be prievartos. O jei esame be nuotaikos, blogai jaučiamės, trūksta energijos, gyvybingumo, tai ir gyvenime viskas eisis sunkiai, per prievartą, tik valios pastangomis.
Norint sužadinti jėgos, padidinto darbingumo, energingumo ir pasitikėjimo savimi būseną, reikia stimuliuoti aktyvų dominuojantį iškvėpimą.
Bet reikia suvokti, kad kvėpuodami ir stimuliuodami save įprastu įkvėpimu ar iškvėpimu, mes gyvybingumu neužsipildysime ir pasitikėjimo savimi, energingumo būsenos negausime.
Įprastai, mechaniškai pastimuliuoti savo kvėpavimo neužtenka.
Jogoje yra tokie terminai prana ir pranajama.
Pranajama tai ne kvėpavimas, o prana ne deguonis!
Žodis prana yra traktuojamas kaip gyvybinė energija.
Bet kas tai per energija - konkrečiai?
Nuo teorijų apie energijas energija neužsipildysi!
Tad neverta veltis į teoretikų teorinius, pranos apibrėžimus.
Prana, tai neįprastos rūšies malonumas, "kaifas", kurį praktikuojantis jogas pasiima iš išorės, galima sakyti, kad iš oro bet, tai ne grynas oras.
Oro, deguonies prisikvėpuoti gali kiekvienas.
Pranajama, tai ne kvėpavimas, bet to kaifo, malonumo, kuris įeina šio proceso metu valdymas. Tą kaifą, (prana) galima lieti po savo vidinius organus, raumenis, stuburą kaulus ir t.t. Yra sakoma: palaimintas tas jogas, kuris prasiskverbia su prana iki savo kaulų!
Papildyta:
O toks kvėpavimas, kai nykščiu ir smiliumi pakaitom užspaudžiamos šnervės, na, kai pakaitom įkvėpiama 7 kartus kiekviena šnerve, įkvepiant pro vieną, iškvepiant pro kitą, kiek žinau, šitoks būdas atstato pusiausvyrą, taip?
Dar nuo savęs pridursiu, kad jei kas nebandę panašiai kvėpuoti, pradžioj jokiu būdu nereiktų kvėpuoti ilgai, užtektų minutės kitos , nes paskui bus bloga savijauta, kitą dieną. Man, kai pagaudavau kablį ir nejusdavau saiko, sekančią dieną skaudėdavo galvą ir pykindavo.
Ne, kvėpavimas viena ir kita šnerve čia jau turi žmogus jausti praną, jis skirtas pajusti dviems priešingoms poliarizacijoms ir jas sujungti viename, atidaryti sušumnai ir t.t. O mechaniškai kvėpuoti gali nors ir 20metų nieko negausi, nebent susirgsi nuo mechaninio kvėpavimo. Todėl ir pabrėžiu, tik malonumas ir augantis gyvybingumas yra rodiklis. Jeigu to nėra, reiškia atliekate mechaniškai, vienu žodžiu destrukcija.
Todėl reikia pradėti nuo bendro supratimo apie kvėpavimą ir ieškojimo, pranos pajautimo, užkabinimo, kai užkabinsite tą malonumą tuomet jis bus jau jūsų nuolatos ir daug kas paaiškės kitaip.
Į savo kvėpavimą naudinga pažvelgti kaip į refleksinį organą.
Kaip tai suprasti? Mes kvėpuojame nuolatos, bet kvėpavimas keičiasi priklausomai nuo mūsų vidinės būsenos, charakterio.
Pastebėkite savo kvėpavimą, kai jus kalbate, ginčijatės, aiškinate, įrodinėjate savo tiesas... Kvėpavimas automatiškai keičiasi!
Dominuojančiu tampa iškvėpimas, o įkvėpimas vos juntamas prislopintas.
Kvėpavimo procese yra nuolatinis įkvėpimas ir iškvėpimas, bet visąlaik dominuoja vienas arba kitas.
Kada mumyse dominuoja įkvėpimas?
Kai mes kažkuo žavimės, aikčiojame iš nuostabos ir susižavėjimo!
Kiek dažnai gyvenime tai darote?
Kiek to malonaus įkvėpimo yra asmeniniame gyvenime?
O kada iškvėpimas tampa dominuojančiu?
Kai lekiame iškišę liežuvį savo reikalais, tikslais, pykstamės šeimoje, ginčijamės, įrodinėjame, kritikuojame...
Kai mes tai darome, dominuoja aktyvus iškvėpimas.
Iškvėpimas turi dvi pagrindines fazes jis gali būti aktyvus arba pasyvus.
Kai rūkote, žiūrite televizorių, ilsitės minkštame krėsle, miegate arba dejuojate, skundžiatės gyvenimu dominuoja pasyvus iškvėpimas.
Pastebėkite kaip kvėpuoja seni žmonės ir vaikai koks esminis skirtumas?
Senos bobutės susitikusios viena kitai dejuoja, skundžiasi, kad nebeužtenka pinigų ant vaistų, kad valdžia neteisinga ir pasakoja viena kitai apie savo artimųjų džiaugsmus ir bėdas...
Dejavimas, skundimasis, verkšlenimas, bėdavojimasis visa tai yra dominuojantis pasyvus iškvėpimas!
Vaikai, verkdami pradeda nesąmoningai stimuliuoti aktyvų įkvėpimą ir jų verkimas užsibaigia keistu pasikūkčiojimu, kuriame dominuoja įkvėpimas - vaikas akimirksniu vėl pavirsta džiaugsmingu...
Koks tavo charakteris, vidinė būsena toks ir kvėpavimas.
Mažų vaikų charakteris kaip strėlė - nukreipta į naują, įdomų, džiaugsmingą... Vaikai vystosi... Ir jų charakteris - tai dominuojantis aktyvus įkvėpimas...
Veiklos žmonių charakteris, nukreiptas į tikslą, reikalus, būtinybes, pareigas - jie daug šneka, aiškinasi, vieni kitiems įrodinėja, skuba, bėga, lekia.
Pastovus, dominuojantis iškvėpimas turi savo ribą ir jis neišvengiamai pereis į kitą savo fazę taps pasyvus.
Po ilgų pokalbių žmogus išvargsta, išsenka, gali apimti netgi vidinės tuštumos jausmas.
Pavyzdžiui: čiaudėjimas, kosulys irgi yra iškvėpimas.
Tai organizmo signalas, kad laikas nutraukti visus aktyvius veiksmus ir gultis į lovą, adaptuotis, atstatyti prarastas jėgas, atgauti gyvenimo džiaugsmą, pasveikti.
Telieka kiekvienam pasidaryti išvadas, kiek jūsų asmeniniame gyvenime yra malonaus įkvėpimo džiaugsmo be priežasties, dvasinio skrydžio, žavėjimosi, nuostabos.
Kiek aktyvaus iškvėpimo reikalų, plepalų, ginčų, tikslų, rūpesčių, būtinybių.
Kiek pasyvaus iškvėpimo kokybiško poilsio, ramybės, arba dejonių, skundų, kad gyvenimas jūsų atžvilgiu neteisingas, kaltas tas ir anas.
Yra ir dar viena kvėpavimo fazė tai kvėpavimo užlaikymas po įkvėpimo!
Tai meditacinė, susižavėjimo, būsena, kai po įkvėpimo, ilgai nesinori iškvėpti.
Kiek gyvenime yra tokios būsenos, kai po įkvėpimo sustingstate ir akys tampa spinduliuojančios ilgai nebesinori iškvėpti.
Koks žmogaus charakteris toks ir kvėpavimas!
Kvėpavimas tai refleksas, kuris visąlaik persijungia priklausomai nuo žmogaus charakterio, vidinės būsenos.
Bet paradoksas yra tame, kad įprastas kvėpavimo stilius tampa - charakteriu!
Prie įprasto kvėpavimo stiliaus yra priprantama kaip ir prie rūkymo.
Pavyzdžiui, lauke saulėtas pavasario rytas, bet pastovus įprotis stimuliuoti iškvėpimą, neleidžia išgyventi šio džiaugsmingo proceso .
Žmogaus organizme įvyksta destrukcija!
Regėjimas veržiasi į džiaugsmą, bet žmogus nebemoka su malonumu įkvėpti, šis refleksas pas jį atrofavosi!
Organizme, vienu metu įsijungia dvi priešingos funkcijos - jan ir in.
Jan ir in procesų stimuliacija vienu metu yra nesuderinama ir organizme įvyksta destrukcija, kurios pasekmė liga.
Ar gali kvėpavimas pats savaime, išspręsti žmogaus gyvenimo ir prastos savijautos problemas? Negali!
Bet kvėpavimas gali labai pasitarnauti tam, kuris sąmoningai nori kažką pakeisti savo gyvenime ir savijautoje!
Galima sąmoningai išnaudoti savo kvėpavimą - pakeisti vidinę būsenai, savijautai.
Pavyzdžiui, norint paleisti įtampą psichikoje, atsipalaiduoti, galima pradėti stimuliuoti dominuojantį pasyvų iškvėpimą ir jis padės pasiekti ramybės būsenos, kurioje galėsime kokybiškai pailsėti, atsipusti.
Pabudus ryte, galima pradėti sąmoningai stimuliuoti, dominuojantį aktyvų įkvėpimą ir pasiekti džiaugsmingumo būseną, užsipildyti gyvybingumu, energingumu, kurio užteks visai dienai.
Jeigu mes esame žvalūs, energingi, savijauta gera, tai ir visi reikalai, darbai einasi lengvai, be prievartos. O jei esame be nuotaikos, blogai jaučiamės, trūksta energijos, gyvybingumo, tai ir gyvenime viskas eisis sunkiai, per prievartą, tik valios pastangomis.
Norint sužadinti jėgos, padidinto darbingumo, energingumo ir pasitikėjimo savimi būseną, reikia stimuliuoti aktyvų dominuojantį iškvėpimą.
Bet reikia suvokti, kad kvėpuodami ir stimuliuodami save įprastu įkvėpimu ar iškvėpimu, mes gyvybingumu neužsipildysime ir pasitikėjimo savimi, energingumo būsenos negausime.
Įprastai, mechaniškai pastimuliuoti savo kvėpavimo neužtenka.
Jogoje yra tokie terminai prana ir pranajama.
Pranajama tai ne kvėpavimas, o prana ne deguonis!
Žodis prana yra traktuojamas kaip gyvybinė energija.
Bet kas tai per energija - konkrečiai?
Nuo teorijų apie energijas energija neužsipildysi!
Tad neverta veltis į teoretikų teorinius, pranos apibrėžimus.
Prana, tai neįprastos rūšies malonumas, "kaifas", kurį praktikuojantis jogas pasiima iš išorės, galima sakyti, kad iš oro bet, tai ne grynas oras.
Oro, deguonies prisikvėpuoti gali kiekvienas.
Pranajama, tai ne kvėpavimas, bet to kaifo, malonumo, kuris įeina šio proceso metu valdymas. Tą kaifą, (prana) galima lieti po savo vidinius organus, raumenis, stuburą kaulus ir t.t. Yra sakoma: palaimintas tas jogas, kuris prasiskverbia su prana iki savo kaulų!
Papildyta:
QUOTE(be rėmų @ 2011 12 23, 11:53)
O toks kvėpavimas, kai nykščiu ir smiliumi pakaitom užspaudžiamos šnervės, na, kai pakaitom įkvėpiama 7 kartus kiekviena šnerve, įkvepiant pro vieną, iškvepiant pro kitą, kiek žinau, šitoks būdas atstato pusiausvyrą, taip?
Dar nuo savęs pridursiu, kad jei kas nebandę panašiai kvėpuoti, pradžioj jokiu būdu nereiktų kvėpuoti ilgai, užtektų minutės kitos , nes paskui bus bloga savijauta, kitą dieną. Man, kai pagaudavau kablį ir nejusdavau saiko, sekančią dieną skaudėdavo galvą ir pykindavo.
Ne, kvėpavimas viena ir kita šnerve čia jau turi žmogus jausti praną, jis skirtas pajusti dviems priešingoms poliarizacijoms ir jas sujungti viename, atidaryti sušumnai ir t.t. O mechaniškai kvėpuoti gali nors ir 20metų nieko negausi, nebent susirgsi nuo mechaninio kvėpavimo. Todėl ir pabrėžiu, tik malonumas ir augantis gyvybingumas yra rodiklis. Jeigu to nėra, reiškia atliekate mechaniškai, vienu žodžiu destrukcija.
Todėl reikia pradėti nuo bendro supratimo apie kvėpavimą ir ieškojimo, pranos pajautimo, užkabinimo, kai užkabinsite tą malonumą tuomet jis bus jau jūsų nuolatos ir daug kas paaiškės kitaip.
QUOTE
Po ilgų pokalbių žmogus išvargsta, išsenka, gali apimti netgi vidinės tuštumos jausmas.
Man tai aktualu, jei ateina kokia draugė ir užsisėdi, jei kažkas paskambina ir pliurpia tuščiai, paskui jaučiuosi būtent taip. Ir tai jaučiu labai stipriai. Sąmoningai vengiu arbatos gėrimų, pasisėdėjimų dviese vien dėl tos priežasties, jei tenka kažkokioj kompanijoj sėdėti, stengiuosi kuo mažiau kalbėti. Net ir gerai pasėdėjus prie kompo, pabendravus su int. draugais, vakarop jausmas būna panašus. Klausimas: jei jau neišeina išsisukti nuo pokalbių, tai gal kaip vyrai eina lauk parūkyti, man reikia eiti lauk pakvėpuoti aktyviai įkvepiant?
Pokalbiai, kompas , karšta arbata, visa tai užsivėrimo, IN procesų tonizacija organizme.
Aktyvūs pokalbiai, kompas, knygos, tai IN, o dar tiksliau, tai kepenų meridiano tonizacija.
Todėl reikia daryti kompencasijas, po ilgų in procesų dominavimo, tonizuoti save į atsivėrimą, JAN.
Persijungti savyje, o įkvėpimas vienas iš instrumentų persijungimo.
Kuo silpnesnis JAN, tuo greičiau išsisems ir aktyvus IN, ateis nuovargis.
Todėl ypatingai svarbu užtonizuoti savyje JAN ryte.
Beje, galima neblogai tonizuoti save ir su karšta arbata.
Galima įkvėpti, išsitiesinti, gurkštelėti mažą gurkšnelį arbatos, nuryti užlaikius kvėpavimą , pajudinti ten savyje tą kaifą užlaikius kvėpavimą ir kada norėsis iškvėpti , su maloniu iškvėpimu, pastačius alkūnes ant stalo pasileisti į priekį su maloniu iškvėpimu, lyg kristum į kažkokį malonų kaifą su tuo iškvėpimu( tik ne į karštą arbatą su galva). Ir nedarykite didelių gurkšnių, mažiuką, kad neušspringti.
O po to vėl , įkvėpti su malonumu, užlaikyti kvėpavimą, gurkšnelis, pajudinate savyje tą kaifą ir vėl krentat į malonų iškvėpimą pasirėmę ant alkunių į stalą.
Na esmė sukti savyje tą kvėpavimo AOUM ciklą. Tai didins jūsų organizmo apmplitudę, gyvybingumą.
Su įkvėpimu mantra AAA, užlaikius kvėpavimą OOO, iškvepiant UUU, po iškvėpimo užsilaikant skabės UMMM ir vėl su įkvėpimu AAA.
Taip galima ir trilitrinį arbatos išgerti ir savijauta po tokio ritualo AOUM, tiesiog puiki.
Beje, hipertonikams tai tiesiog išsigelbėjimas(kas kenčia nuo aukšto kraujospūdžio)
Tik reikia žalią arbatą jiems gerti ir po dviejų savaičių hipertonijos nebebus visiems laikams.
Tik tokiai arbatos gėrimo ceremonijai reikia naudoti ne puodelį su ąsele, rankenėle, bet pialą, lėkštutę.
Arba galite po tuščių pokalbių, įkvėpti iškeliant rankas aukštyn, užlaikyti kvėpavimą ir po to mesti rankas žemyn, pasilenkiant į priekį tardami su iškvėpimu mantrą XA, po to vėl su įkvėpimu keliame rankas į viršų, išsitiesiname, na vienu žodžiu kartojame ciklą. Vėl gi svarbiausia jokios mechanikos, tik malonumas. Tai svarbiausia.
Beje kas liečia tuščius pokalbius, tai galiu duoti tokį pavyzdį, pas mane sodyboje gyvena bomžas,(na prižiūri) alchogolikas ir labai daug kalba, tiesiog bumba. Įprastoje būsenoje ilgai jo neklausau, o vat būsenoje "viskas yra mano sąmonė", aš viena kartą jo visą gyvenimo istoriją išklausiau, kokias tris valandas, o jis gurkšnodamas kalbėjo, kalbėjo. O aš juo 100% tikėjau ir stebėjausi koks jis išmintingas, kaip koks 500m senumo išminčius atrodė tuomet jis man. Malonu buvo.
Jeigu būna, kad kalbos erzina ir nėra kur dėtis tuomet galite klausytis kaip paukščiukų čiulbėjimo, nesuprasdami tūrinio, nesigylindami į jį, na galva linksėti kartas nuo karto galite, kad pašnekovas neįtartų...
Aktyvūs pokalbiai, kompas, knygos, tai IN, o dar tiksliau, tai kepenų meridiano tonizacija.
Todėl reikia daryti kompencasijas, po ilgų in procesų dominavimo, tonizuoti save į atsivėrimą, JAN.
Persijungti savyje, o įkvėpimas vienas iš instrumentų persijungimo.
Kuo silpnesnis JAN, tuo greičiau išsisems ir aktyvus IN, ateis nuovargis.
Todėl ypatingai svarbu užtonizuoti savyje JAN ryte.
Beje, galima neblogai tonizuoti save ir su karšta arbata.
Galima įkvėpti, išsitiesinti, gurkštelėti mažą gurkšnelį arbatos, nuryti užlaikius kvėpavimą , pajudinti ten savyje tą kaifą užlaikius kvėpavimą ir kada norėsis iškvėpti , su maloniu iškvėpimu, pastačius alkūnes ant stalo pasileisti į priekį su maloniu iškvėpimu, lyg kristum į kažkokį malonų kaifą su tuo iškvėpimu( tik ne į karštą arbatą su galva). Ir nedarykite didelių gurkšnių, mažiuką, kad neušspringti.
O po to vėl , įkvėpti su malonumu, užlaikyti kvėpavimą, gurkšnelis, pajudinate savyje tą kaifą ir vėl krentat į malonų iškvėpimą pasirėmę ant alkunių į stalą.
Na esmė sukti savyje tą kvėpavimo AOUM ciklą. Tai didins jūsų organizmo apmplitudę, gyvybingumą.
Su įkvėpimu mantra AAA, užlaikius kvėpavimą OOO, iškvepiant UUU, po iškvėpimo užsilaikant skabės UMMM ir vėl su įkvėpimu AAA.
Taip galima ir trilitrinį arbatos išgerti ir savijauta po tokio ritualo AOUM, tiesiog puiki.
Beje, hipertonikams tai tiesiog išsigelbėjimas(kas kenčia nuo aukšto kraujospūdžio)
Tik reikia žalią arbatą jiems gerti ir po dviejų savaičių hipertonijos nebebus visiems laikams.
Tik tokiai arbatos gėrimo ceremonijai reikia naudoti ne puodelį su ąsele, rankenėle, bet pialą, lėkštutę.
Arba galite po tuščių pokalbių, įkvėpti iškeliant rankas aukštyn, užlaikyti kvėpavimą ir po to mesti rankas žemyn, pasilenkiant į priekį tardami su iškvėpimu mantrą XA, po to vėl su įkvėpimu keliame rankas į viršų, išsitiesiname, na vienu žodžiu kartojame ciklą. Vėl gi svarbiausia jokios mechanikos, tik malonumas. Tai svarbiausia.
Beje kas liečia tuščius pokalbius, tai galiu duoti tokį pavyzdį, pas mane sodyboje gyvena bomžas,(na prižiūri) alchogolikas ir labai daug kalba, tiesiog bumba. Įprastoje būsenoje ilgai jo neklausau, o vat būsenoje "viskas yra mano sąmonė", aš viena kartą jo visą gyvenimo istoriją išklausiau, kokias tris valandas, o jis gurkšnodamas kalbėjo, kalbėjo. O aš juo 100% tikėjau ir stebėjausi koks jis išmintingas, kaip koks 500m senumo išminčius atrodė tuomet jis man. Malonu buvo.
Jeigu būna, kad kalbos erzina ir nėra kur dėtis tuomet galite klausytis kaip paukščiukų čiulbėjimo, nesuprasdami tūrinio, nesigylindami į jį, na galva linksėti kartas nuo karto galite, kad pašnekovas neįtartų...
QUOTE(be rėmų @ 2011 12 23, 17:49)
Tokią užsivėrimo būseną žmonės neretai priskiria vampyrizmui. Pabendravom, pavargom ir nusprendėm, kad kažkas čiulpia energiją.
Vampyrai siurbiantys energiją , tai tema sugalvota šarlatanų.
Žmoguje yra gynybinės rakcijos, tuo ir spekuliuoja šarlatanai pakišdami žmogeliui vampyrų temą, kurie atseit ir siurbia iš jo energiją, todėl jis blogai jaučiasi, nesiseka ir t.t.
Žmonės priimantys šią temą praranda pasitikėjimą savimi, stabilumo jausmą ir treniruoja savyje gynybines reakcijas ir neigimą.
Visa tai griauna jų pscihiką ir gyvenimą.
O šarlatanai už tam tikrą atlygį pasiūlys savo paslaugas, apsaugą nuo vampyrų ir t.t.
O arbata turėtų būti žalioji ar tinka ir šalia namų griovy ar lysvėj augančios vaistažolės? Čiobreliai, raudonėliai, mėtos, avietės, kmynai, liepžiedžiai ir pan? Nemėgstu atvežtų arbatų 
, jei geriu, tai tik žoles Mūsų žolių arbatoj skonio tikrai daugiau nei žaliojoj ar juodojoj. Jei žolių nuoviras silpnas, tai neturėtų kažkaip smarkiai ne taip paveikti... Ar čia žalioji paminėta todėl, kad technikos iš Rytų, tai ir arbatžolės iš Rytų?
, jei geriu, tai tik žoles Mūsų žolių arbatoj skonio tikrai daugiau nei žaliojoj ar juodojoj. Jei žolių nuoviras silpnas, tai neturėtų kažkaip smarkiai ne taip paveikti... Ar čia žalioji paminėta todėl, kad technikos iš Rytų, tai ir arbatžolės iš Rytų?
