QUOTE(Elysa @ 2012 02 09, 01:56)
Tik šiaip, pastebėjau, jog kai kuriuose forumuose ima kažkas po gabaliuką ir cituoja kažkieno mintis. Tarytum darbą atlieka. Po pertraukos dar gabaliuką... iš ten pat.
O padiskutuot apie tas pacituotas citatas .... jau "stop mašina"
Juk jau mokykloje mus mokė bet kurį kūrinį analizuoti. Nepakako atpasakoti, jog Joniukas nuėjo pas Onutę... Bet ir kodėl, kokios priežastys, kas potekstėje, ką dar galima pamatyti autoriaus mintyse, kas tarp eilučių, autoriaus minties gilumas, neparodomas tiesmukiškai... tik protaujantis tai gali įžvelgti, ar net papildyti.
Na taip, berods, pamenu mokinio/žmogaus vertinimą pažymiais, o tai juk buvo tiltas į tikrąjį gyvenimą.
O man teikia didelį malonumą pasižvalgyti po forumus, tinklapius, dažniausiai kaip tik ieškau, kur kas nors ką nors cituoja. Buvo laikas, kai rašėsi eilėraščiai, mielai juos parodydavau. Apie savo parašytą eilių galima padiskutuoti, tik dažniausiai žmonės pakomentuodavo taip, kad ...tiesiog nebūdavo ką atsakyti. Ir tik vienas kitas pajusdavo tą tikrą būseną, kuri buvo rašant. Reiškia, jie patys buvo kažką panašaus pergyvenę.
O dėl teksto analizavimo, tai yra toks anekdotas. Rašytojas parašo romane: " Jinai įėjo į kambarį, šalia lovos plevėsavo žydros užuolaidos.'' Kritikai, teksto analitikai tuoj pradėjo analizuoti, ginčytis, ką galėtų reikšti ta eilutė, kilo ginčai, diskusijos, kol kažkas sugalvojo paklausti paties rašytojo. Jis į tai atsakė, kad tiek užuolaidų spalva, tiek tekste paminėta lova nieko nereiškia, nes reikėjo kažkaip aprašyti patalpą.
Turbūt nematei, kokias teksto suvokimo užduotis atlieka vienuoliktokai, dvyliktokai
Gerai, kad greit neliks tų nesąmonių brandos egzaminuose.
Juk ir pati rašai, kad "likai nesuprasta". Nieks kitas neturi pareigos "tavęs suprasti", kaip ir tu kažko kito, nes tai neįmanoma. Arba yra bendra patirtis, kuri gali pasireikšti kaip kito supratimas, arba jos nėra ir supratimo kaip tokio taip pat nėra.
