Aš ir mano autistas

#1


user posted image

Autizmas - vystymosi raidos sutrikimas, išryškėjantys iki 3m. amžiaus, ir pasireiškiantis 3 veiklos srityse - socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio.

Sutrikusio socialinio elgesio požymiai:

1. Savęs stimuliavimas
Stereotipinis arba save stimuliuojantis elgesys
pasireiškia pasikartojančiais kūno judesiais ar nuolat
atliekamais veiksmais su daiktais. Vieni nuolat žiūri į
šviesą, kiti purto rankas prieš savo akis, dar kiti
vokalizuoja ir klausosi savo garsų, muša stiprius
garsus skleidžiančius daiktus ir priešingai –
užsidengia ausis nors garsas nestiprus.
Kiti vaikai stimuliuoja save linguodami į šonus bei
sukdami daiktus. Viena iš savęs stimuliavimo ir
stereotipinio elgesio formų, gali būti agresija.

2. II. Agresija ir saviagresija
Savęs žalojimas dažniausiai pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu,
draskymusi. Dėl negebėjimo suvokti aplinkos vaikas negeba prie jos
prisitaikyti, todėl būna agresyvus. Manoma, kad savęs žalojimas gali vykti,
kai:
– smegenyse trūksta betaendorfino. Jei vartojama šios medžiagos, savęs
žalojimas sumažėja;
– vaikai bando atkreipti kitų žmonių dėmesį. Tokiais atvejais siūloma vaiką
ignoruoti tuo momentu, kai pradeda save žaloti. Jis turi suprasti, kad
negali tokiu elgesiu atkreipti į save dėmesio.;
– kai vengiama atlikti užduotį;
– priešinimasis pasikeitimams;
– per didelė ar per maža stimuliacija (lietimas, per ilga pratybų veikla);
– baimė;
– kito žmogaus nesupratimas ir kt.

Polinkį į agresiją ir saviagresiją reikia pradėti slopinti kiek galima anksčiau.

Komunikacija

Neverbalinės ir verbalinės komunikacijos sutrikimai yra vienas
iš autizmo identifikavimo kriterijų. Jau pirmaisiais gyvenimo
metais stokojamo emocinio kontakto. Lengvesniais sutrikimų
atvejais įmanomas pakankamai efektyvus kontaktas (vaikas
supranta ir vykdo užduotis, atsako į klausimus). Kai kurie
bendrauja tik įprastoje aplinkoje, svetimoje – užsisklendžia.
Neretai teigiama,kad asmenys pasižymintys
autizmu , vengia akių kontakto.
Bendraudami pirmenybę teikia negyviems
daiktams, bet ne žmonėms.
Kartais prisiriša prie vieno iš artimųjų ir sunkiai išgyvena kai
jo nėra.
Bendravimą sunkina negebėjimas kontroliuoti savo elgesio.
Elgesys ir emocijos keičiasi nemotyvuotai – euforiją keičia
negatyvizmas, agresyvumas, išsiblaškymas ar saviagresija.
Bendravimą sunkina baimės – bijo gyvūnų, triukšmo, tam tikros spalvos, būti vieni, netekti mamos ir pan. Tačiau gali nebijoti to, kas iš tikrųjų pavojinga
Galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų.
Viso to norėdami išvengti renkasi keistus bendravimo būdus ar visai nebendrauja.

Kalba

Kai kurie vaikai kalba ar bando kalbėti, tačiau nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Nesupranta, kad kalba gali naudotis kaip bendravimo priemone.
Bene ženkliausias bruožas, į kurį tėvai atkreipia dėmesį, yra kalbos plėtotės sutrikimai. Manoma, kad apie 50% autistų vaikų nekalba ir nepradės kalbėti.
Kalbos plėtotės sutrikimai lemia galimybes išreikšti savo poreikius, bendrauti, mokytis, kaupti žinias.
Kalbantiems autistams būdinga neįprasta verbalizacija . Dažnos echolalijos (kitų žmonių žodžių kartojimas).Gali būti tiesioginės (kai iškart pakartojamas žodis) ir pavėluotos (kai pasakoma tik po kuri laiko). Kartojimas rodo, kad jie turi pakankamai išsivysčiusią foneminę klausą.
Autistai dažniausiai nevartoja įvardžio „aš” , save įvardija „tu”
(pvz: vietoj „Aš noriu miego” sako „Tu nori miego”). Tai susiję
su negebėjimu asmeniškai komunikuoti ir identifikuoti save
vardu.
Žodžiai neturi apibendrinančios reikšmės ir nevartojami kaip komunikacijos priemonės;
Vengia prašyti pagalbos (nemoka ir nesuvokia, kad gali prašyti);
Jie naudojasi gestais, mimika, greitai išmoksta simbolius, žaidžia žaidimus su daiktais ir žaislais. Žaidimų pobūdis rodo lakią vaizduotę.

Motorika

Savitai formuojasi vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, bendroji ir smulkioji motorika. Daugumai vaikų būdinga raumenų įtampa, nežymus rigidiškumas, diskoordinacijos ir apraksijos požymiai.

Ankstyvojoje vaikystėje dėl raumenų įtampos pasikeitimo diagnozuojama hiperkinezinė parezė. Galimas ir raumenų hipotonusas, nepaslankumas (vaikai labai judrūs, šokinėja, sėdėdami periodiškai svyruoja, beldimas pirštais ar daiktais, sunkumai mėgdžiojant judesius);

Dėl motorikos sutrikimų ilgai neišmoksta apsirengti, praustis ir pan.

Vaikams nesusiformuoja teigimo ir neigimo judesiai galva;

Motorikos savitumai lemia vaikų savitvarkos įgūdžių susidarymą bei įsitraukimą į bendrą veiklą.

Autizmo atpažinimas

Autizmas konstatuojamas tada, kai atitinka 6 (ar daugiau) požymius iš visų keturių grupių, bet iš A grupės turi būti bent du požymiai (iš kitu bent po vieną). Taigi:

A grupė - socialinės sąveikos kokybiniai sutrikimai:

- žymūs neverbalinės komunikacijos sutrikimai(įdėmaus akių žvilgsnio nebuvimas, savita veido išraiška ir kūno poza, gestų nevartojimas socialinei sąveikai reguliuoti).
- negebėjimas ieškoti malonumų ir jais dalintis su kitais.
- socialinės ir emocinės sąveikos stoka (nedalyvavimas žaidimuose, polinkis į vienatvę, neadekvatus kitų įtraukimas į veiklą (žmonių, kaip daiktų naudojimas)).
- socialinio elgesio ir vaiko amžiaus neatitikimas
B grupė - neverbalinės ir verbalinės komunikacijos bei vaizduotės kokybiniai sutrikimai:

- kalbos plėtotės sutrikimai, kurių nesistengiama kompensuoti alternatyviais būdais (gestais, mimika).
- asmenys, kurių kalba pakankamo lygio, nemoka ja naudotis kaip bendravimo priemone.
- echolalija.
- spontaniškų žaidimų ir su jais susijusios kalbos nebuvimas.
C grupė - pasikartojantis įkyrus elgesys ir veikla, bei riboti interesai:

- domisi viena, ar keliomis tomis pačiomis veiklomis.
- nenori keisti rutinos.
- pasikartojančios ir stereotipinės bendrosios bei smulkiosios motorikos manieros (sukimasis ratu, plojimas rankomis, plasnojimas, lingavimas ir kt.).
- dėmesio sutelkimas į kai kurias, smulkias daiktų dalis (gali būti ir kvapas, vibracja, garsas).
D grupė - sutrikimas nėra priskirtinas kitiems įvairiapusiams raidos nenormalumams:
- kalbos suvokimo raidos sutrikimui (lemiančiam socialines ir emocines problemas)
- neslopinamas prieraišumas.
- protinis atsilikimas (kurį lydi emociniai ir elgesio sutrikimai).
- ankstyvoji šizofrenija ir Rett sindromas

Ačiū Kristei 4u.gif

Nuorodos:

http://www.youtube.c...player_embedded

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

Ačiū Ice 4u.gif

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Cukraus pudra: 29 spalio 2011 - 20:59
#2
Ačiū už naują temukę smile.gif
Atsakyti
#3
QUOTE(kosemalose @ 2011 10 29, 21:45)
F,

rasei pries kuri laika apie vyro problemas  ...

cia kalbama apie tai, tad kopinu ir dedu is http://blog.autismspeaks.org, gal bus tau idomu:

Comment From Teresa
Sorry this question is not about genetic links, etc. If you want to disregard, it’s fine. Do you know anything about side effects of Risperdal to control behavior? My daughter has high-functioning autism and has been on R since last February. We are really concerned about this medication but nothing else was suggested except for Topomax which she also takes during the day to calm her down. Thanks!

1:05  Hi Thersa, This is Dr. Dawson. Risperdal is one of only a couple of medications that has been FDA approved for the treatment of “irritability” in individuals with autism. Irritability includes aggression, tantrums, and self-injury. Unfortunately, a side effect of Risperdal is weight gain, so a parent has to weigh the pros and cons. We posted earlier a link to a Tool Kit that helps parents make decisions about medications for their child. A recent study showed that medications such as Risperdal are more effective when combined with behavioral intervention. We are currently working toward developing drugs for autism that have fewer side effects.

Nemanau, kad tokie vaistai yra išeitis. Nes prirakinimas grandinėm prie lovos irgi veiktų panašiai kaip tie vaistai, tik mažiau baisiai, nes grandinės būtų išorėje ir matomos. Tokie vaistai nebent tinka tokiu atveju, jei suaugęs autistas kenčia nuo depresijos ir ocd, labai mažom dozėm kartu su antidepresantais (jų poveikiui pastiprinti) - čia kaip ir visiems žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos.
O autistų nuo autizmo tokiais vaistais pagydyti neįmanoma, jie veiktų tik tiek, kad nuslopintų visą psichiką ir žmogui nebeliktų motyvacijos išvis nieko daryti - nei savęs daužyti, nei mokytis, nei kurti, nei bendrauti. Baisu, kad kažkas naudoja Risperdal tokiems tikslams sad.gif

Mano vyrą geriausiai nuo to blogo elgesio apsaugo palaikanti aplinka, jei nėra iš aplinkos spaudimo "tu turi būti toks ir toks". Ir jeigu jam gerai sekasi tas, ką jis daro, ir tai sukelia jam pasitikėjimo savimi jausmą, jis blogų dalykų nedarys.
Atsakyti
#4
QUOTE(Kriiste @ 2011 10 28, 17:53)
o del tavo sunkumu - esi suages protingas zmogus - jei sugebi identifikuoti kas tau sunkiai sekasi, kame turi problema - tai vadinasi puikiai gali tas problemas issprest, kad ir skaitydama literatura tais klausimais - kodel reikia kazkokio zmogaus, specialisto - kuris imtu ir pirstu parodytu ka ir kaip daryti? Juk kiekvienas zmogus, kiekvienas AS yra skirtingi, tad formules negali but - aisku vaikui kitaip - jis nesupranta kas kitaip, jis nesupranta kam kazko reik - jis tik turi ismokti tai, ka mokosi visi, tam ir reikalinga pagalba, o kai zmogus samoningas jau - pagalbos nebeturetu reiketi g.gif


QUOTE(Kriiste @ 2011 10 28, 22:21)
perskaiciau ta nuoroda - ten surasyta kokiu sunkumu yra iskile, ir kad juos iveiket - tai taip ir turi but - tai kam tada reikalingas specialistas? ar yra kokiu kitu sunkumu, kuriu siuo metu turit? g.gif

Norėčiau, nes tos problemos nebuvo spręstos vaikystėje, mokytojai atlaidžiai į tai žiūrėjo. O vėliau aš per didelius vargus kažkiek išmokau padaryt probleminį dalyką kitu būdu, apeiti. Bet tai padariau mėgėjiškai, dėl to didelė tikimybė, kad negerai, kad ne taip, kad pvz išmokau įveikti sunkumą tam tikroje konkrečioje aplinkoje nelanksčiu būdu, ir pasikeitus situacijai aš nebemokėsiu jau pritaikyti savųjų sunkumų apėjimo būdų. Na kažkas panašaus, nemoku paaiškint, tikiuosi, kad suprantat mano nerimą, ar suprantat, dėl ko man neramu? Tai dėl to norėčiau pasikalbėti su specialistu, išgirsti ir jo nuomonę, profesionalų požiūrį. Manau, kad tai tikrai nepakenktų. O kodėl jūs taip nusiteikusi prieš, kodėl negalima?

Nežinau, ką galima laikyt suaugusiu, ar žmogus per vieną naktį iš 17 metų ir 364 dienų į 18 gimtadienį staiga pasidaro suaugęs? Netikiu tuo smile.gif Aš manau, kad suaugęs yra žmogus, kuris kažką moka, kuris pats save išlaiko, yra savarankiškas. Aš tokia nesu. Aš esu labai labai kvaila, daug ko dar nesuprantu ir labai dažnai jaučiuosi, kad man trūksta elementarių įgūdžių, kuriuos visi turi. Taip jaučiuosi, lyg turėčiau specialių įgūdžių, mokslinių, teorinių žinių, ir bandyčiau jomis kompensuoti elementarių įgūdžių stoką. Bet vis galvoju, kad va pasitaikys situacija, kur nebeišsisuksiu, ir tada paaiškės, kokia aš iš tikrųjų esu kvaila. Na čia toks jausmas, paaiškinau, kaip aš jaučiuosi spontaniškai besikeičiančiose situacijose, nežinau, ar kas supratot smile.gif
Atsakyti
#5
QUOTE(F @ 2011 10 30, 00:01)
O kodėl jūs taip nusiteikusi prieš, kodėl negalima?

Nežinau, ką galima laikyt suaugusiu, ar žmogus per vieną naktį iš 17 metų ir 364 dienų į 18 gimtadienį staiga pasidaro suaugęs? Netikiu tuo smile.gif Aš manau, kad suaugęs yra žmogus, kuris kažką moka, kuris pats save išlaiko, yra savarankiškas. Aš tokia nesu. Aš esu labai labai kvaila, daug ko dar nesuprantu ir labai dažnai jaučiuosi, kad man trūksta elementarių įgūdžių, kuriuos visi turi. Taip jaučiuosi, lyg turėčiau specialių įgūdžių, mokslinių, teorinių žinių, ir bandyčiau jomis kompensuoti elementarių įgūdžių stoką.

Nesu as nusiteikusi pries... tik skaitydama jusu nuoroda izvelgiau vieninteli mokymosi sunkuma - kad per greitai skaitote, ko pasekoje nesuprantate teksto. Jei jums butu 7-10 metu, nu 14- 16 - imtu jus spec pedagogas (jie moko iveikt mokymosi sunkumus) ir mokytu skaityti leciau, suprasti teksta... Dabar jus ta puikiai pati iveikete ir supratote kame reikalas - tai kam jums spec pedagogas?
Kiti sunkumai - jau nebera mokymosi - o bendravimo, socializacijos, baimes visokios - cia jau turetu padeti tvarkytis psichologai, gal psichiatrai.
Suauges vaikas - kai jau geba pats prisiimt savo veiksmus ir uz juos atsakyt, iki to atsako tevai. Paprastai vaikai atsakomybe prisiima kur kas anksciau, bet istatyme uzdeta dar keli metai nesubrendeliams - tad suaugusiu laikomas nuo 18 metu - kai jau pilnai prisiima atsakomybe uz savo veiksmus, ta atsakomybe jau kazkiek turi prisiimt (pagal istatyma) 12 metu vaikai, kazkiek daugiau nuo 14, dar daugiau nuo 16 rolleyes.gif Jei 18 metis to padaryti negali - jis pripazystamas neveiksniu ir jam skiriamas globejas g.gif
Jei sugebejai baigt 4 kursus (nu beveik) medicinos studiju universitete - tu nesi kvaila, ir tokia niekad nebusi schmoll.gif
o va sita - nzn ar reikia rasyti, ko gero pasirodysiu bjauri - bet jei tu manai, kad igytu igudziu negebesi pritaikyt kitoje panasioje situacijoje - kaip tu galesi konsultuot zmones? Ateina zmogus ir skundziasi skausmu kazkur - juk tas skausmas gali buti ne tikras, ne ta lokalizacija kaip nurodoma, be to jis gali reikst ir viena ir kita liga - kaip tada? ar AS sugebes ta atrinkti - juk konsultacija gali kainuot ir gyvybe? Ar sioje situacijoje priesingai pliusas - negebejimas igudziu pritaikyt kitoje situacijoje vercia ieskoti vis naujo kelio ir tai didina galimybe parinkt teisingiausia butent tam asmeniui gydyma g.gif
Papildyta:
PS. As cia pagalvojau apie savo dukra - ji tai ismokus viena veiksma ji ir daro taip, kaip kazkada buvo pasakyta - kazka pakeisti sunku labai. Ji gydytoja ko gero negaletu buti - nes to, kad zmones labai skirtingi, kad prie kiekvieno reikia skirtingai elgtis, kitokio priejimo - nu jai bent kol kas neiveikiamas uzdavinys blush2.gif
Atsakyti
#6
verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#7
Manęs nelabai traukia praktinė medicina, kai reikia konsultuot žmones, labiau noriu teoriškai, daryti mokslinius tyrimus, kurti kažką naujo. Galėčiau ir žmones konsultuoti, būtų geriau nei nieko, bet tai nėra mano tikslas. Tas bruožas, kai visada ieškoma naujo kelio, manau, padidintų kokių naudingų atradimų tikimybę.
"Ateina zmogus ir skundziasi skausmu kazkur - juk tas skausmas gali buti ne tikras, ne ta lokalizacija kaip nurodoma, be to jis gali reikst ir viena ir kita liga - kaip tada? ar AS sugebes ta atrinkti - juk konsultacija gali kainuot ir gyvybe? " - Šitokie klausimai kyla nepriklausomai nuo to, ar esi NT ar AS, bet priklausomai nuo to, ar mokeisi medicinos, ar ne. Ir sugebėjimas tuos dalykus atrinkti priklauso ne nuo AS, o nuo gydytojo praktinės patirties.

Psichologai, psichiatrai sakė, kai į juos kreipiausi, kad tokios problemos yra ne jų sritis. Atsimenu, kažkada seniai sakė, kad jie niejio negali padėti, o paklausė, ar moku angliškai. Tai atsakiau, kad moku. Ir tada jie man pasakė, kad nueičiau namo ir per google paieškočiau patarimų žmonėms su Aspergerio sindromu ir pabandyčiau sau pritaikyti.

Labai pesimistiškai jūs žiūrit ir dar jums klaidingai atrodo, kad realistiškai. Na bet nesmerkiu, stengiuosi suprast, gal kažkokios psichologinės problemos tai lemia. Aš taip suprantu jūsų požiūrį, kad jeigu jau iškilo problemos siekiant tikslo, tai reikia mest tą tikslą išvis. Na aš jei būčiau jūsų dukra, tai bijočiau į jus kreiptis patarimo, jeigu man iškiltų kokia problema, jei reikėtų pagalbos įveikiant sunkumą - būtent dėl tokių pasakymų kaip "ji gydytoja ko gero negalėtų būti", "kol kas neįveikiamas uždavinys". Man baisokai atrodo tokie pasisakymai situacijose, kuriose reikėtų palaikymo. Aš dar praėjusioj žinutėj išvardijau keletą problemų, kurios man kyla, dėl ko nerimauju. Tai norėčiau palaikymo, patarimo, ką daryti, o jūs atvirkščiai - tai nebūk gydytoja, tai būsi bloga gydytoja. Tokie pasakymai tikrai nepadės smile.gif
Atsakyti
#8
QUOTE(F @ 2011 10 30, 13:12)
Manęs nelabai traukia praktinė medicina, kai reikia konsultuot žmones, labiau noriu teoriškai, daryti mokslinius tyrimus, kurti kažką naujo.

Šitokie klausimai kyla nepriklausomai nuo to, ar esi NT ar AS, bet priklausomai nuo to, ar mokeisi medicinos, ar ne. Ir sugebėjimas tuos dalykus atrinkti priklauso ne nuo AS, o nuo gydytojo praktinės patirties.

Psichologai, psichiatrai sakė, kai į juos kreipiausi, kad tokios problemos yra ne jų sritis.

Na aš jei būčiau jūsų dukra, tai bijočiau į jus kreiptis patarimo, jeigu man iškiltų kokia problema, jei reikėtų pagalbos įveikiant sunkumą - būtent dėl tokių pasakymų kaip "ji gydytoja ko gero negalėtų būti", "kol kas neįveikiamas uždavinys". Man baisokai atrodo tokie pasisakymai situacijose, kuriose reikėtų palaikymo.


Tada suprantu pasirinkima mirksiukas.gif

Nu pripazinkit - NT ir AS suvokimas visa ko tikrai skiriasi... Bent as izvelgiu augindama viena vaika toki, kita kitoki unsure.gif Aisku kol kas del mano dukros sunku kazka prognozuot - nes ji dar labai maza, keisis ir keisis... Bet jei ji neisugdys lankstumo savo mastyme - nenoreciau kad gydytu zmones... Yra galybe specialybiu - kurias igijus ji bus laiminga ir nerizikuos kitu sveikata ar net gyvybe unsure.gif

Gal blogi psichologai ar psichiatrai buvo? Nors antra vertus - kaip turi atrodyt pokalbis su jais - laba diena, as iejus i auditorija del triuksmo nebezinau ka daryti, noriu pabegti... Ka jis turi sakyt? juk tas pabegimas - nepabegimas priklauso tik nuo jusu valios ir gebejimo nereaguoti, nekreipti demesio ir prisivertimo likti kur jums nemalonu. Nu tai asmenines savybes, kazi ar jas gali kazkas is sono keisti unsure.gif

Mano abu vaikai nebijo kreiptis kai jiems sunku - mes ieskom kartu sprendimo budu, ypac su mazaja, bet jai patarimus kazkokius sunku duot, tiesiog kalbam, diskutuojam o isvadas jau ji pati priima arba ne. Tam ir istojau mokytis spec pedagogikos, logopedijos - kad sugebeciau padet kiek imanoma daugiau dukrai, nes jai pagalbos labai reikejo ir reikia, ir esu tikra - kad valdiskoje istaigoje ji to nebutu gavus ir negaus - nes ji ne ju vaikas, jiems nerupi jos ateitis taip, kaip rupi man...

Atsakyti
#9
Taip, pripažįstu, kad AS ir NT suvokimas skiriasi. Bet nereiškia, kad vieno kažkurio yra blogesnis, abu turi savo privalumų ir ydų. Ar galiu paklausti jūsų? smile.gif Kaip jums atrodo stebint jūsų vaikus, kokios yra gerosios, stipriosios AS ir NT pusės, kurias jūs pastebite?

Neblogi, tik suaugusiųjų psichiatrai neišmano apie AS ir pagalbą tuo atveju. Va jeigu prie AS dar būtų ir depresija, tai jie galėtų puikiai padėti. Kaip tik manau, kad buvau pas gerus specialistus pataikius, nes jie išvis žinojo tą AS ir nebandė pripaišyt asmenybės sutrikimų ar kitų dalykų, klaidingai diagnozuojamų vietoj AS.

Jūs taip sakot "Bet jei ji neisugdys lankstumo savo mastyme - nenoreciau kad gydytu zmones". O jeigu ji sakytų "mano svajonė yra gydyti žmones, ir dėl to noriu išsiugdyti lankstumą savo mąstyme"? Juk čia yra problemos sprendimo paieška, ką aš dabar darau. Ką daryti, norint išsiugdyti lankstumą savo mąstyme?
Atsakyti
#10
QUOTE(F @ 2011 10 30, 13:12)
Manęs nelabai traukia praktinė medicina, kai reikia konsultuot žmones, labiau noriu teoriškai, daryti mokslinius tyrimus, kurti kažką naujo. Galėčiau ir žmones konsultuoti, būtų geriau nei nieko, bet tai nėra mano tikslas. Tas bruožas, kai visada ieškoma naujo kelio, manau, padidintų kokių naudingų atradimų tikimybę.
"Ateina zmogus ir skundziasi skausmu kazkur - juk tas skausmas gali buti ne tikras, ne ta lokalizacija kaip nurodoma, be to jis gali reikst ir viena ir kita liga - kaip tada? ar AS sugebes ta atrinkti - juk konsultacija gali kainuot ir gyvybe? " - Šitokie klausimai kyla nepriklausomai nuo to, ar esi NT ar AS, bet priklausomai nuo to, ar mokeisi medicinos, ar ne. Ir sugebėjimas tuos dalykus atrinkti priklauso ne nuo AS, o nuo gydytojo praktinės patirties.

Psichologai, psichiatrai sakė, kai į juos kreipiausi, kad tokios problemos yra ne jų sritis. Atsimenu, kažkada seniai sakė, kad jie niejio negali padėti, o paklausė, ar moku angliškai. Tai atsakiau, kad moku. Ir tada jie man pasakė, kad nueičiau namo ir per google paieškočiau patarimų žmonėms su Aspergerio sindromu ir pabandyčiau sau pritaikyti.

Labai pesimistiškai jūs žiūrit ir dar jums klaidingai atrodo, kad realistiškai. Na bet nesmerkiu, stengiuosi suprast, gal kažkokios psichologinės problemos tai lemia. Aš taip suprantu jūsų požiūrį, kad jeigu jau iškilo problemos siekiant tikslo, tai reikia mest tą tikslą išvis. Na aš jei būčiau jūsų dukra, tai bijočiau į jus kreiptis patarimo, jeigu man iškiltų kokia problema, jei reikėtų pagalbos įveikiant sunkumą - būtent dėl tokių pasakymų kaip "ji gydytoja ko gero negalėtų būti", "kol kas neįveikiamas uždavinys". Man baisokai atrodo tokie pasisakymai situacijose, kuriose reikėtų palaikymo. Aš dar praėjusioj žinutėj išvardijau keletą problemų, kurios man kyla, dėl ko nerimauju. Tai norėčiau palaikymo, patarimo, ką daryti, o jūs atvirkščiai - tai nebūk gydytoja, tai būsi bloga gydytoja. Tokie pasakymai tikrai nepadės smile.gif

O man atrodo, kad tu gali būti puiki gydytoja. Aš turiu keistą tėtį, jis šneka minimaliai, draugų beveik neturi, tik kolegos, kompanijų, švenčių jam taip pat nereikia. Jis genialus inžinierius, kolegos jį vadina enciklopedija, jam 70 metų, dirba atsakingą,vadovaujantį darbą. Tiesa, jo darbe kalbėti nereikia, reikia braižyti. Jei turi tave dominančią sritį, gilinkis ir tapk gydytoja. Bėja, mano tėtis pirmoje klasėje buvo paliktas antriems metams, kaip itin negabus matematikai. Jis iškart parašydavo atsakymą, mokytoja, galvojo, kad jis nusirašinėja lotuliukas.gif .
Atsakyti
#11
F, atleisk, bet po tokių ilgų Tavo postų, tokių rišlių sakinių, pamąstymų aš mažai matau Tavyje autizmo unsure.gif Man atrodo, kad Tu jį sau net įsikalbi, sureikšmini. Arba aš visai nebesuprantu, kas tas autizmas...Ir tikrai pradėsiu manyti, kad ir man jis yra...
Dabar būsiu apmėtyta akmenimis... unsure.gif

Kodėl bendravimo sunkumai priskiriami autizmui? Kodėl tai negali būti tiesiog charakterio bruožas: paveldėtas, o gal ir sąlygų šeimoje suformuotas?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ice: 30 spalio 2011 - 16:32
#12
QUOTE(Ice @ 2011 10 30, 17:26)
F, atleisk, bet po tokių ilgų Tavo postų, tokių rišlių sakinių, pamąstymų aš mažai matau Tavyje autizmo unsure.gif Man atrodo, kad Tu jį sau net įsikalbi, sureikšmini. Arba aš visai nebesuprantu, kas tas autizmas...Ir tikrai pradėsiu manyti, kad ir man jis yra...
Dabar būsiu apmėtyta akmenimis... unsure.gif

Aspergerio sindromas irgi yra autizmo forma, nors gan skiriasi nuo klasikinio autizmo. Aspergerio sindromui būdingi rišlūs sakiniai, nėra kalbos atsilikimo.
Nelabai įmanoma sau jį įsikalbėti, nes tai galima tik pvz tokiu atveju, kai perskaitai info apie tai ir labai išsigąsti (ir tai ne visiems žmonėms, pvz žmogus su kritiniu mąstymu į tokius dalykus nebus linkęs). Nežinant apie tai neįmanoma įsikalbėti, o jis labiausiai buvo pastebimas vaikystėj, kai ne tik aš, bet ir specialistai apie tai nežinojo (specialistai pradėjo diagnozuoti tik 1998 metais).
Atsakyti