Aš ir mano autistas

psichine liga yra ne tik depresija, ir ne autizma turejau galvoje - yra daugybe kitokiu - su kuriom nemanau kad zmogus gali dirbti su vaikais
gydytoja gal butum ir nebloga, bet as esu is tokiu zmoniu - kurie nori zinoti kas su juo vyksta (ar vaiku) - ir jei gydytojas negeba bendrauti (daznai su AS tokie buna) - pas toki gydytoja as neiciau ir vaiko nevesciau... Mano gydymasis (ar vaiku) - nera tik jos reikalas. Kalbu is patirties, kai gydytoja LOR del vaiko nuvesto ne zodzio nepasake man, paziurejo kas jai reik, surase, ko klausi - burpt burpt ir ner - tai po savaites vedziau pas kita privaciai - nes negaliu girdyt antibu jos paskirtu, nezinodama priezasties kam ju reik , ji ner bloga specialiste, bet pas ja neina niekas, nebent labai skubu, o pas kitus amzinos eiles (pas ja ju niekad nebuna)

Zmogus, suauges negebantis rasyti mokesi ta daryti 12 metu mokykloje - ar jis ismoks ta daryti per 4 metus universitete jei gaus pagalba (ja gaudavo ir mokykloje gi). Kodel pasiulymas rinktis specialybe, mokykla pagal savo realiais galimybes jau iskart ivardinama kaip nurasymas?

Tai kokiu mokymosi sunkumu tu turi?

kas dėl gydytojų tai mes savo pakeista kol kas patenkinti. na. šita bent jau bando kontaktą su Jokūbu rasti. Jį pašnekina, pagiria...

Išmano bendrai, ne specializuotai, ir negali padėti. Išmano specializuotai tai tik doc.Lesinskienė, bet aš jai tai tikrai jokiais sunkumais nesiskųsiu, nes ji yra mano dėstytoja niekada to neišdrįsčiau. Ji klausia, ar aš turiu, bet aš bijau, nemoku pasakyti.
Jeigu mane priims atgal į mediciną, tai aš noriu tapti pirmąja Lietuvoj suaugusiųjų AS specialiste ir padėt suaugusiems, kurie turi AS


Man su AS lengviau būtų dirbti gydytoja ir kaip tik būtų daug lengviau bendrauti su pacientais, kai tas pacientas klaustų, norėtų žinoti. Žmonės skundžiasi dėl NT gydytojų, kad jie atsisako kalbėti, rodo per mažai dėmesio, nieko nepaaiškina. Man taip nebūtų, nes aš labai labai mėgstu aiškinti tai, ką aš išmanau, o kitas neišmano. O bendraujant su pacientais susiklostytų ideali situacija, nes aš galėčiau dalintis savo žiniom su jais, apie tai, ką aš išmanau.
Tai ką tada turit galvoje, jeigu ne autizmą, nelabai tada supratau, prie ko tas pavyzdys apie negalėjimą dirbti su vaikais. Nes aš šiaip nesergu psichinėm ligom.

Labai jūs pesimistiškai žiūrit O kaip jūs įsivaizduojat jūsų pačios vaiko ateitį, mokslą, darbą? Tobulėjimas, trūkumų atsikratymas galimas tik iki 16 metų, o tada jau viskas? Nurašymas yra darymas pagal realias galimybes to, ko nenori, vietoj tobulėjimo ir galimybių didinimo tam, kad galėtum daryti ką nori.

Ten toj nuorodoj aprašyta, kokių yra iškilę sunkumų mokantis.

Aš nenorėčiau, kad Jokūbas nuspręstu tapti gydytojų.Abejoju ar suprastų žmogaus jam teikiamą info, nes tokiose vietose jų įvairių būna. Ir t.t.

O Jokubas, kiek suprantu, kalba supranta, komandas vykdo, tik tiek, kad nejaucia poreikio pats kalbeti, ar ne?

ta pavyzdi as pateikiau bendrai - o ne apie jusu siutacija , sizofrenija - psichikos liga? zmogus kol nera paumejimo - kaip ir normalus, su juo puikiai galima bendrauti, bet... Jo elgesys ne visada gali buti prognozuojamas ir jis neturetu dirbti bent jau su vaikais

Nz ar jus galetumet buti puiki gydytoja- nepazystu jusu, nzn jusu galimybiu , bet medicina, bent jau vaiku ligomis domiuosi siaip, savo malonumui, turiu kazkokia nuomone susidariusi ir daznai mano supratimas labai stipriai kertasi su tradicine medicina, bendra kalba randu tik su gydytojais kazkiek nusimananciais apie netradicinius gydymo budus. As nesakau kad tradiciniai blogi - tiesiog jie ismokyti pagal viena poziuri ir jei jis dar turetu AS - man asmeniskai isvis butu sunku rast bendra kalba (cia as AS pritaukau savo dukros suvokima, vienos tiesos pripazinima ir kitos atmetima). Velgi - to netaikau jums, tik bendrai.

Mano poziuris nera pesimistinis - jis realus... As nenuvertinu savo vaiko, bet ir neprognozuoju jo ateities - nes ji dar labai maza ir nzn kaip jai seksis - darysiu viska, kad jai sektus kuo geriau, kad sunkumu mokymesi butu kuo maziau - bet ka ji pasirinks ateityje - bandysiu nukreipinet pagal realias jos galimybes...
ir tas kitoks darbas, specialybe - nebutinai turi but nemegiamas, daznai primityvesnius darbus turintys buna kur kas laimingesni - nei siekiantys istisai kazko neimanomo, nepasiekiamo - aisku tai irgi individualu, galbut yra zmoniu kurie negali gyvent be issukiu, uzsibrezia sau kazkoki dideli tiksla, ji pasieke per krauja - iesko naujo - jei tai ju laime - tegu - man netrukdo

o del mokymosi pasiekimu iki 16 metu - tai yra ne mano mintis, nuomone - bet irodyta moksliniais tyrimais, kad zmogaus smegenis susideda pagrindus iki 7 metu, iki 16 jie yra patys imliausi pokyciams, naujovems, o veliau tik zinios gilinamos (iki 25), jei toliau nesimokoma, informacijos srautai mazeja, smegenys silpsta ir ju galimybes mazeja, bet net ir lavinant jas toliau apie 40 gyvenimo metus - smegenu galimybes vistiek ima mazeti, aisku tada pirmu smuiku groja patirtis, bet jau naujoves sunkiau bepriimamos... (nu mums cia per neuropsichologija aiskino). Todel ko neismokai per tuos mokyklinius laikus - veliau neprilaizysi

Cia LT tik labai nuvertinami asmenys neturintys aukstuju issilavinimu, magistro ar daktaro laipsnio, todel kaip bebuve visi stengias tuos vaikus istempt iki to, bet jei vaiko smegenims tas neduota - kam prievartaut ji? jis nuo to bus labai laimingas?

o del tavo sunkumu - esi suages protingas zmogus - jei sugebi identifikuoti kas tau sunkiai sekasi, kame turi problema - tai vadinasi puikiai gali tas problemas issprest, kad ir skaitydama literatura tais klausimais - kodel reikia kazkokio zmogaus, specialisto - kuris imtu ir pirstu parodytu ka ir kaip daryti? Juk kiekvienas zmogus, kiekvienas AS yra skirtingi, tad formules negali but - aisku vaikui kitaip - jis nesupranta kas kitaip, jis nesupranta kam kazko reik - jis tik turi ismokti tai, ka mokosi visi, tam ir reikalinga pagalba, o kai zmogus samoningas jau - pagalbos nebeturetu reiketi

labai sunku vertinti.
Esant įprastoj aplinkoj, atrodo, kad supranta, vykdo. Tik būna, kad kažkodėl nemato to, kas po nosim. pvz. kai sakai jog mašina prie stalo. Kur stalas yra žino, o tas "prie stalo, po stalu ir pan" jau sunkiau suvokiamas.
Nuklydau tai va, namie, kieme, sode susišnekam. nes tie paliepimai, prašymai, pasiūlymai būna maždaug vienodi. Tačiau pasikeitus aplinkai... Nežinau ar vaikas nebesusivokia ko iš jo norima, ar tiesiog nesiorientuoja, nes kitoj erdvėj mintinai visko nemoka, nežino kas ir kaip.

Konkrečiai apie F galiu pasakyti, kad ji moka bendrauti, noriai kalba, aiškina, - kadangi buvom susitikę asmeniškai, tai laaabai ji man patiko ir mūsų susitikimas bei pokalbis, tik gaila, kad neturėjom daug laiko dar pabendrauti.

tai čia suvokimo trūkumas; maniškis irgi sunkiai suvokia prielinksnius
Papildyta:


Man tokios optimistiškos mintys patinka Kiek skaitau, F labai puikiai reiškia mintis, ir tikrai manau, kad ji bus puiki gydytoja

aha, bet kartais gali ir praeit pro ieškomą daiktą n kartų, už jo užkliūt ar ranka paliest ir vis tiek nematyt.
panašiai kaip su žmoniem kai kuriais. Tiesiog elgiasi taip tarsi jie neegzistuotų, būtu negirdimi ir nematomi.

Aisku. O zodeliuku juk irgi turit?

Euphoria cia

Keletą turim. Bet ir tie tik man suprantami. Nors man labai aiškūs jie atrodo dažniausiai