Aš ir mano autistas

Ice,
O jūs pirmą kartą ten darėtės?

Nu po 2 metų antrą.
Papildyta:
Aišku, su tokiais rezultatais tikriausia lengvai pratęs neįgalumą, na ir gerai, toliau bus galima ramiai tuos pinigėlius investuoti į įvairius užsiėmimus, bet labai tikiuosi, kad po 2 metų rezultatai pasikeis - tuo aš šventai tikiu
Papildyta:
Tiesa, viena iš rekomendacijų:

Pastovus dienos režimas, pastovi aplinka ir struktūruota kiekvienos veiklos tvarka. Tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose. Ir t.t. ir pan. Grynai autistukui patarimas.
Prieš metus būčiau pasakius - tikrai taip, to mums reikia. Bet dabar jau tikrai ne - nebūtina. Nors mes tvarkingi žmonės, ypač aš labai mėgstu tikslią darbotvarkę, nemėgstu chaoso, panašiai ir gyvename, bet tikrai dabar matau, kad J betvarkė jau neišmuša iš vėžių. Keliauti ir keisti vietas jis tiesiog dievina, visas patenkintas net aikčioja O dienos režimo pasikeitimas jo neišmuša iš vėžių, na nebent tiek, kiek ir kiekvieną vaiką
Papildyta:
Vienžo, grįšime vis tiek ten pakartotinai pavasarį ir tikiuosi, kad bus rezultatuose didelis šuolis Bet irgi...(gal dokumentiškai ir nenorėčiau to šuolio, nes suksime uodegą nuo ėjimo į priešmokyklinę grupę)

Ne visada ir aš turiu to optizimo...būna viskokių akimirkų...bet tada nebūna nei laiko, nei noro čia rašyti...mano muotaikos kinta greitai kaip kokiuose amerikietiškuose kalneliuose...tik blogas mintis stengiuosi kuo greičiau nuvyti, kad nepasiduoti liūdesiui...nu nieko gero jis neduoda...tuo labiau, kad matau pažangą savo vaikutyje...ir gana neamažą...iš tos patirties ir semiuosi optimizmo...be to tikiu, kad mintys realizuojasi...mano mėgstama frazė: Tikiu ir sujuda kalnas ir jeigu nesujuda kalnas netikiu kad tikiu (A.Marčėnas).


koks šaunuolis, kaip jis jau viską suvokia...ir piešinys


kažkas ne taip su jūsų rezultatais net saviškio išvadas pasiėmiau, tai žinok labai jau panašūs skaičiukai...tikrai taip negali būti...gi mačiau Tavo vaikutį ir nors neilgai bendravom, bet tikrai spėjau pastebėti skirtumą tarp mūsų berniukų...dar pagalvojau, kad būtų šaunu, jei ir maniškis tiek išmoktų per du metus...galbūt tada maniškį labai pervertino arba gal Tavo vaikas neparodė to, ką moka..gal prie svetimų jis labiau užsidaręs ir atrodo, kad nemoka, nesupranta...ar buvai su juo, kai darė tą testą?


Aš su šituo ir nenoriu sutikti...nes jei įpratinsim prie pastovaus režimo, bet koks pasikeitimas gali sukelti vaikui didelį stresą...o tų pasikeitimų negalima visą laiką išvengti....kaip tik džiaugiuosi, kad mano vaikas lankstus tokiems dalykams, lengvai prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių...
Dėl neįgalumo...man neurologė užsiminė, kad jei yra CARS įvertinimas, tai pagal tą diagnozę nustatinėja neįgalumo lygį ir tada jau DISC neaktualus...o jums palankiau būtų, jei nustatinėtų pagal DISC. Nors nžn ar taip tikrai yra, saviškiui vis dar neprisiruošiu sutvarkyti negalios...

Del sito teiginio ir as su psichologe gincyjausi, nes bent jau maniskio tikrai joks dienotvarkes pasikeitimas neismusa jo is veziu O psichologes buvo grieztas BUTINA As pati megstu gan griezta dienotvarke, ypac dabar kai auginu du mazamecius vaikus, nes taip tiesiog man paciai lengviau planuotis laika: ka kada darysiu, ir kada galiu but laisvesne nuo vaiku ir iseit pvz. i kirpykla. Bet cia gal man paciai tos dienotvarkes ir reikia, o ne mano vaikui O saviski as galiu vest kada noriu ir kur noriu, tik jau paskui yra sprendziamas reikalas ar jis ten nori but ar nenori Bet nemanau, kad cia reikia but autistu, kad nenoret kazkur but pvz. pas gydytojus Ir dar neva yra autistiska nenoret koki karta atlikt uzduoteliu ir vestis mama pro duris namo....nors kita uzsiemima, kai vaikui yra nuotaika, jis puikiai jas atlieka

Merginos - del tos dienotvarkes, nu ji reikalinga ne tik del stresavimu ir pan. Autistai (bent dauguma) - nedaro to, ko nenori daryt, pas juos menka motyvacija, o va kai tai tampa kasdienybe, rutina, iprastu dienos tvarkarasciu - jie nebesipriesina ir daro noriai - tarkim uzsiemimus - jie zino, suvokia, kad va tuo metu, panasiai tiek laiko reiks mokytis ir mokosi, jei strukturos nebus - jam paprasciausiai kils daug klausimu ar isvis to reikia - nes smagiau tuo metu su mama kur kime vaikstinet. Maniskei reikia strukturos, ne visada, i malonumus galiu issivest bet kada, be jokio perspejimo - o va apie rimtus dalykus kalbam, derinam, aptariam is anksto - antraip ji paprasciausiai neitu, nuvesta nedirbtu

na taip, tai viena medalio pusė....bet nepamirškim, kad yra ir kita...na atliks viską puikiai, kai gyvens įprastu režimu, bet jei jis staiga pasikeistų...kas tada be to teigiama, kad visi autistukai labai skirtingi...tad nemanau, kad visiems tinka ta pati taisyklė...mano vaikas kasdieninius dalykus atlieka noriai...tik dar turim problemų su tualeto reikalais...mažus reikaliukus jau beveik visada padaro į puodą, net miega be pamperių, bet va su dideliu reikalu vis dar problema...krauna į kelnes nuo mūsų pasislėpęs...nžn ar čia padėtų griežta dienotvarkė o dėl užsiėmimų ne namuose, tai jie skirtingu metu būna...ir ne kiekvieną dieną...sunku juos įvesti į pastovią dienotvarkę....džiaugiuosi, kad per tokius užsiėmimus maniškis kol kas dirba noriai ir jam tokia veikla patinka...
Mano vaikui svarbiausia, kad būtų aiškios taisyklės, ribos, kas galima ir kas ne...nesupranta jis, kodėl vieni dalykai vieną dieną leidžiami, o kitą dieną ne ir tada būna labai daug ašarų...pvz. auklėtoja man pasakė, kad mano vaikas be priežasties praverkė visa laiką, kol buvo su vaikais lauke...po to išsiaiškinom, kad ta priežastis vis dėl to buvo...vieną dieną, kai buvo mažai darželyje vaikų, auklėtoja nusivedė vaikus prie kitos grupės aikštelės čiuožyklos...kitą dieną maniškis ten vėl norėjo eiti, bet tada jau buvo beveik visi grupės vaikai ir auklėtoja nenorėjo visus ten vestis, kad nesusimaišytų su kitais vaikais...na bet maniškis priežasties nesuprato ir praverkė visą laiką, kad nebegalima daryti to, kas kažkada buvo leidžiama...

Na tikrai. Maniskiui db yra 19 men, pagal jusu Disca, maniskis turetu kalbet taip, kaip jus dabar kalbat-na nelabai tikiu...Juk jus kalbat gan neblogai, man kazkaip neina isivaizduot,kad koks 18 men mazius galetu jau tiek pasakyt.

nu musu vaiku amziuje - svarbu kad jis zingsniuotu pirmyn, tam reikalingos visokeriopos pastangos - kas bus kai ugtels - galbut bus susiformave kazkokie igudziai, o jie lengviau formuojas strukturuojant viska... Staiga neturi keistis... Svarbu numatyti tuos pasikeitimus ir vaika paruosti jiems.

Netaikau ne vienai, bet va galima paieskot priezasciu, kodel kai kurie jusu vaikai nenori i darzeli. Aisku nepazystu ju, nezinau ir nestebejau - bet gal visai gali buti ta priezastis, kad jie jauciasi ten nesaugus - nes veikla keiciasi, jie nespeja prisitaikyti, pavargsta tiek emociskai tiek fiziskai tiek visaip kaip kitaip. Milda laaabai negebejo adaptuotis svetimoje aplinkoje, bendrauti ir apskritai neisivaizdavau kaip ja reikes palikti kazkur... Mes butent ta darem per strukturavima - bet dirbau su aukletojom daug - net smulkmenos man buvo pranesamos, kas darzely keisis, kur jie eis, ka darys - as jai ta aiskindavau namie, paruosdavau - ji eidama zinojo visa tvarka - kas vyks, bus, ateis, kur jie eis, ka veiks - jai situacijos nekele streso... Kas ja pazinojo gyvai iki 3 metu - neisivaizdavo kaip bus - kai reiks i darziuka - lygiai taip pat dabar netiki - kad nera buve asaru, eina noriai Nu cia tik siaip pamastymui - bet saugumas vaikui daug labai duoda, jo lavejimui, ugdymui, todel kad struktura, rutina nereikalinga - nedrysciau taip drastiskai teigti

na matau, kad mes kalbam apie skirtingus dalykus, nes mūsų vaikučiai nepanašūs ir mūsų patirtis visai kitokia...su maniškiu dar negalima kalbėti apie tai, kas bus...jis to nesuvokia....kaip ir negaliu su juo pakalbėti apie praėjusius įvykius...maniškis suvokia tik tai, kas yra dabar...ir aš negaliu ir anksto su juo visko aptarti...šiaip jis visur puikiai adaptuojasi, visur galiu su juo eiti, išskyrus gydymo įstaigas ir masinius labai triukšmingus renginius...prisitaiko jis lengvai ir jaučiasi saugus, bet turbūt viskas dėl to, kad aš būnu šalia...pirmą kartą gyvenime jam reikia išmokti būti tarp kitų be mamos...maniškiui reikia daug dėmesio, švelnumo, kad jaustųsi saugus...natūralu, kad darželyje to negauna...juk jis tik vienas iš krūvos vaikų...dar jam labai sunku, kad nemoka kalbėti, pasakyti, kas negerai...jei kas nors atima žaislą ar užgauna, jis nemoka pasiskųsti, o tik pradeda verkti...bet auklėtojos nežino kaip spręsti situaciją, nes nepastebėjo, dėl ko tos ašaros prasidėjo...vaikas jaučiasi nesuprastas ir natūralu, kad jam liūdna...suprantu, kad jam sunku, dėl to ir neilginu laiko darželyje...bet manau, kad vis tiek jam reikia pratintis būti kolektyve be mamos, kuri atspėja kiekvieną jo ašarojimo priežastį ir supranta jį be žodžių...

taip, kai mama salia - vaikas kur kas saugesnis - Mildai namie irgi nereik strukturavimo - o ir nereikejo, o va darzely - ji nera tokia saugi, tad info kas po ko labai jos naudai , nes tik zinodamas vaikas jauciasi saugus - namie zino, kad bet kokiu atveju jus pagelbesit ir isspresit bedas, o darzely ne. Jei zinotu tvarka - galbut butu viskas paprasciau - aisku kai kalbet neina, sunkiau, bet tvarka ismokoma ir pagal patirti paties, bet darzely sunku - nes neina jie kasdien i kiema, neina kasdien i sale ar pas logopeda, ar dainuot... Vaikas nezino kas po ko bus, ima aukletoja ir veda kazi kur... Ta as matydavau is saviskes nesupratimo - kai tarkim sako vaikai eikit i wc, eisim i kiema - ji nebuvo vaikas, ji buvo Milda ir tokius perspejimus nekreipdavo demesio - daug aiskinau aukletojom, kam mums to reik ir ka tai duoda - dziaugiuos kad suprato. Tiesiog bent pries 15 min vaikui pasako Milda, tuoj eisim i sale, ten soksim arba ziuresim pasaka, arba eisim i kiema, tvarkykis zaisliukus ar eik i wc - ir streso kaip nebuta
Siaip ji namie vska papasakoja, darzely ne - nebyli ten (siemet jau pradeda kalbeti ir darzelyje, bendrauti su vaikais)
Papildyta:
PS. as jums nesiulau strukturuot ir kitaip nesikisu i jusu vaiku ugdyma -tik bandau apgint specialistu nuomone del sio dalyko
Mamom daug kas atrodo kitaip ir jos daznai pervertina savo vaikus (matau ta is savo darzelio darbe)
turiu berniuka, beveik 4 metu - nekalba beveik nieko, tik a ir y, dar pasako mama (ant bile ko), baba, aa pupa, tete, ne. Mama nemato jokiu problemu, nes jos vyras anot bobutes kalbet tik 5 metu pradejo, o skaityt tik 5 klaseje. Jos supratimu gi va dabar normalus uzaugo - nu bet pagal viska nera normalu skaityt pradet 5 klaseje

Man atrodo, kad dienotvarkė dar niekam nepakenkė. Ji taip pat rekomenduoja kiekvienam žmogui.

panasiai ir pas mus,kalbu jam kas bus kur eisim,ka veiksim bet nezinau kiek jis to suvokia,na nebent gal tokius zodzius kur jis zino,sakau eisim dabar i maxima,jis ziuri i mane,sakau zinai maxima?tada jau sypsosi,tai va sakau i ja eisime dabar. pas mane jis leidziasi vedamas kur reikia,ir kazkaip prisitaiko paskutiniu metu,nebera kaip pernai,kad neidavo isvest i lauka,nes galvodavo kad vesiu i darzeli,arba reikedavo eiti butinai tuo paciu keliu namo is darzelio,negaledavau nukrypti nei kiek i sali..sunku kol nera kalbos..
mama daugiau nesako,jei tetis praso jo,pasakyk mama,jis arba sukasi salin tokia veido israiska,mazdaug na ko cia vel pristojot su tuo kartojimu,as zaidziu dabar arba sako mababa ..