Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai plepa toliau, tęsiam

toliau...
Atsakyti

o ploto klausimas nekyla? Tu rašei, kad pas jus tik du kambariai, o vaikai tai keturi ir lytys tai skirtingos? Ne čia problemos? Tikrai reikalauja , kad bendrautumėt su 2 metų vaiku? su tavais kaip ir viskas aišku, bet tas mažius tai ir iš viso nieko nesupranta. Prieš metus, tai gi jis ir iš viso buvo metų- tai kaip tada? Taigi prieš Kalėdas tu jį parsivežei? Nežinau.


Aš tuo ir motyvavau-kad jis mažuliukas,nepažįsta mūsų.Bet soc'ė pasakė:taigi ne dėl jo,dėl vyresniųjų,jie prisimena...
Taip,parsivežiau gruodžio 10 savo meilučius wub.gif Prieš tai jie sanatorijoj nuo rugsėjo vidurio buvo
Atsakyti
va nieko nesuprantu. Visiškai.


Bet už tai kai turi vaikų, tai neliūdna. Kokių tik švenčių būni pašventęs tai šuniukų gimtadienis, tai moliūgo galvos šventė(šiandien). Tai pasiklausai ateities planų- važiuos į Antarktidą, užlips ant ledyno ir stiklinėj užsivirins vandens. Prie Sidnėjaus važiuos banginių ieškoti, nes žuviukas Nemo jų ten daug matė. Tai madagaskaro lemūrus suskaičiuos. Tai lobių ieškos. Ausys užlinksta ir akys iš nuostabos tik plečiasi, kokia turininga ir pilna nuotykių ateitis mano vaikų laukia.
O šiaip tai su mažėliu yra viena tokia problema, kurios kol kas negaliu išspręsti. Juridiškai. Ir šiaip neturiu informacijos. Kadangi vaikas buvo įvaikintas, tai jam pakeitė ir vardą ir pavardę- ir jis protestuoja ir prieš vardą, ir prieš pavardę. Taip ir sako- čia ne mano, o kokia mano pavardė ir vardas aš nežinau. Aš jam sakau, kad suprantu, na bet žmogus turi turėti ir vardą ir pavardę nors kokią nors. Tam kartui būna gerai.
Atsakyti
Na,mane visi labai barė,kad Pupą savaip vadinu.Bet jos vardas ilgas,iš dviejų berniukiškų,vaikai labai negražiai trumpino,tai aš kelias raides sukeičiau vietom... ax.gif Ir ji dabar ano vardo nepriima.Arba kaip įžeidimą.Kad ir negerai padariau,kelio atgal nematau bigsmile.gif
Alfija,bet jei įvaikinimo atsisakė,tai dokumentai nebeįslaptinti.Kad ir ne dokumentuose,bent jau šeimoj galėtumėt jį vadint norimu varduku
Joo,dėl tų ateities planų-daug ir gražių.Kad tik pildytųsi 4u.gif
Atsakyti
ateities planas tai vienas - "kaip gerai, kad galima darbe lūpas dažyti" bigsmile.gif

o apskritai, šiandien tikslinosi tikslinosi kaip būtų jeigu būtų ir atsiduso laiminga "kaip gerai, kad gyvenimas tik prasideda" wub.gif
Papildyta:
Alfia - o atkeisti pavardę jam kažin ir ar galima g.gif Mano kaimynai vaikui vardą keitė, tai su Vilniaus kažko pagalba, nes mūsų miesto CMS užsispyrė, kad keis tada kai bus 18 g.gif Vilniuje paprotino, kad įdėtų antrą.
Atsakyti
Filosofė tavo Brakšė mirksiukas.gif Kaip mokslai?
Atsakyti
VTAT ir įvaiinimo tarnyba yra skirtingos organizacijos. Ir reikalai skirtingi. Ir pats to įvaikinimo faktas tai nepasinaikina. Pagal dokumentus. Įmotei yra apribotos teisės ir tiek. Toks teismo sprendimas. Ir pas tą vaiką ten lieka, kaip pas biotėvus ir turtinė -paveldo teises į įtėvių turtą ir viskas. Ir išlaikymas. Ir jam moka alimentus įmotė.
Tam mano mažiui tai apskritai 7 metai nepasibaigiančio prisitaikymo ir adaptacijos periodas. Buvo 17 mėnesių- išėmė iš biošeimos ir patalpino kūdykyne, po metų įsivaikino, praėjo keli metai atsisakė, į globos namus. Po metų beveik- pas mane.
Emocijas nuosavas pasidėjus, ir grynai iš profesinės pusės kaip ir suprantu ką tas vaikas išgyvena, jei čia tik tiek. Pridėjus savus jausmus- stogas važiuoja. Jei man taip reiktų- tai šakės. Ir jei jau čia ūbūtų viskas kas su juo nutiko, tai vistiek dar visokių gyvenimo situacijų pilna. Jis kaip iš pragaro sugrįžęs.
Geras, labai šaunus vaikas- tokių linksmų istorijų būna, kad šakės- ir pabandyk paskui pabarti nenusijuokęs- pvz. per muzikos pamoką, atsiklaupęs su kažkokiu ten draugeliuu prašė mokytojos už jų tekėti.
Tai va, bet šiaip tai nuo ko pradėti tą vaiko gyvenimą statyti, kur būtų tas atraminis akmuo- galva neišneša kol kas, nes jis iš praeities iš viso negali į nieką pasiremti- arba eten nieko nėra, arba yra melas, arba iš viso pirminio atsakymo nėra- KAS AŠ TOKS. Va tiek nugyveno ir viskas- ir šiai dienai iš vienos pusės kur turėtų būti- tai ten tabula rasa, o iš kitos pusės ko iš vis neturėtų nutikti niekieno gyvenime- tai ten kelioms dešimtims gali padalinti. Įskaitant tai, kad jis labai protingas vaikas tai ir supranta daugiau, ir jaučia irgi giliau. Ir žiūri į jį, kaip jis savęs ieško- staugti norisi. Tas noras toks begalinis- to ką turi kiti- gal tai ką tas kitas turi ir yra jo vidijis AŠ. Ir tai apima viską- nuo vidinių dalykų, jausminių iki materialių. Kada mes visa tai iškabliuosim- neįsivaizduoju. Iškabliuoti- tai sau tokios užduoties net nekeliu- sušvelninti, sumažinti, kiek išeis išlyginti, subalansuoti. Ir niekas už nieką neatsakingas. Turi pinigų, ryšių - tai viskas tau leistina.
Viena kas džiugina, graudžiai aišku, bet džiugina- jis vis sako, kai aš užaugsiu irgi su tavim gyvensiu- niekur neisiu. Arba kitaip sakant visu vidum staugiau- kiekviena ląstele- aš noriu būti nors kieno nors, ir noriu tiesiog gyventi- leiskit man pagaliau.
Atsakyti
Alfija - paskutinis punktas Braškės tiesiog išraudotas "niekur neisiu". Išraudotas tdėl, kad mano kolegės dukra ištekėjo ir iš namų išėjo. Su ta mergina jos buvo "pažįstamos", o vat nuėjom į svečius, o Rasa išsikrausčius doh.gif pusę metų vis primindavo (iš pradžių su ašaromis), kad ji niekur nesikraustys, gyvens su manimi, o jeigu jos vyras nenorės čia gyventi, tai tegul nebūna jos vyras..
Vienu metu galvojau butą keisti, (buvo realu), taip pasvaičiodavom kartu, kokius tapetus ji norės klijuoti, ką kambaryje statyti... o jos didžiausias rūpestis buvo - ar katytę kartu imsim. Nujaučiau mintį - jeigu imsim katytę, tai gal ir ją kartu...

Germine - rašiau praeitoje temoje. labai šiaip sau... plius terorizavimas prailgintoje grupėje. Po atostogų trumpinsim laiką - tik iki būrelių ir namo.
Atsakyti
Žinau,kad rašei-naujesnių naujienų klausiau
O pas mus pažanga-Pupa nusprendė,kad su vyru norės turėti savo namus,o pas mane atvažiuos į svečius,arba atveš pasaugot vaikus.
Su trynukais dar nediskutuojam apie tokią tolimą ateitį.O dabar tai aplamai bijau,kad galiu jų netekt verysad.gif
Įdomiausia iš globos:žmonės klausia,ar man savivaldybė nesiūlo didesnio gyvenamo ploto lotuliukas.gif
Atsakyti
tas nesaugumo jausmas. Šiaip tai gerai, kai gali paklausti per katytę, ta prasme- kad klausia apie tai kas svarbu, kad mokosi to klausti.
Pas mus irgi būna tokie klausimai. Per šuniuką. Ar yra šuniukų vaiknamis? Kaip jie ten patenka? Jei mūsų šuniukai darys tai ir tai ar ten išvešim? Ar išvešim irgi nelankysim? Ar teismas bus? Kai jau kelioliktą kartą išsiaiškina, kad šuniukai liks sako va o ten draugai liko, būtų neblogai aplankyti, o tu neišeisi kol aš juos lankysiu- tu palauksi?
Tai kol kas viskas taip, tai net nebandom lankyti. Visu kūnu jaučiu, kaip vaikas kalba apie tą aplankymą ir visos blusos numiršta.
Atsakyti
aš nežinau, bet galiu daryti prielaidas, kas mano vaikui buvo nuolat kalbama, ir kuo bauginama. Klaikiausia bijo girtuoklių ir bomžų.
Bet kalbos tik apie juos- tai jis yra bomžas, tai gal ir įmanoma gyventi su bomžais, jei susėdi pietauti, pusryčiauti- pripili stiklines sulčių- klausimas- o mes dabar jau girtuokliai, čia mes ne kaip girtuokliai valgom, švenčiam. Vaikštom. Ir šiaip jis žmonių bijo. Jei troleibuse kas pašnekina- atradimas didžiausia ta teta , močiutė, dėdė - geri, jie man nieko nedaro. Ir tas amžinas klausimas- pas mus neateis joks blogas dėdė. O gal iš viso niekas galėtų neateiti? Ne pas mane dėdė ateis? Su tetom kiek lengviau.
Naktimis kaip ir miega, bet kalba garsiai kalba, verkia per miegus.
Atsakyti
Alfija - apie girtuoklius gal vaiknamyje baugina? g.gif nes vienas prie vieno g.gif ir buvo didžiausias skandalas svečiuose "mamaaa, tu alų geriiii". Teko mesti laugh.gif
Apie draugų nelankymą pritariu. sumišę tie jausmai, bet baimės labai didelės po tokių patirčių.
Atsakyti