QUOTE(Diana24 @ 2011 11 04, 21:12)
Viskas normalu ir suprantama iš jūsų pusės,jokios tragedijos čia nėra,mama aišku perdėtai rūpinasi ir dramatizuoja visą situaciją.Jūs jau suaugusi mergina,būtų geriau jeigu gyventute atskirai nuo mamos ir išlaikytute pati save (o gal ir išlaikote...nežinau) tada mamai teliktų susitaikysi su jūsų sprendimu,kadangi jūs būtute nuo jos visiškai nepriklausoma.Svarbu,kad jums gerai su tuo žmogumi,o mamai teks susitaikyt
Ir aš panašiai mąsčiau, jog gyvenant atskirai išsispręstų šitoks galvos skausmas. Bet, deja, nesugebėčiau viena išlaikyti buto. O ir nepaisant mamos parodyto nenoro, kad draugaučiau su tokio amžiaus vyru, vis tiek nesinori su ja pyktis ir bėgti iš namų smarkiai užtrenkiant duris.

Norėčiau, jog ji jaustų saugumą išleisdama mane su tuo vyru, o ne nuolat nerimautų ir galvotų, kad aš griaunu sau gyvenimą, bet būtų bejėgė kažką pakeisti. Visgi taip ne tik man ant dūšios būtų ramiau, bet ir pati mama nesigadintų nervų ten, kur tikrai nėra reikalo.
QUOTE(radviliux @ 2011 11 04, 22:07)
Manau, kad jums tiesiog reiketu leisti savo draugui lankytis jusu namuose (aisku, jeigu jo ketinimai jusu atzvilgiu yra rimti). Mama tures proga su juo susipazinti, o taip pat, matydama, kad jis geras, mylintis jos dukra zmogus, liausis taip nerimauti. juk visos baimes ir kyla is nezinojimo. Ir nors jei pirma karta ir lepteltu ka nors netaktisko, vaikinas juk vyresnis - turetu uztekti supratingumo ir tolerancijos
Na, manau, jog rimti. Buvau pristatyta jo tėčiui, draugams, o ir dažnai pakalbam apie ateities planus. Pats draugas irgi neprieštarauja pakalbėti su mano mama. Ne sykį yra sakęs, kad tikrai gali atvažiuot į namus. Tik tiek, kad aš vis delsiu ir nežinau ar tai jau tokia gera idėja. Ypač, kai išgirdau ką mama kalbėtų jam atėjus. T.y. Kad jam kone grasintų.

Mane tiesiog stabdo jos išankstinis nusiteikimas, kurį (deja, tą suvokiau tik dabar) aš pati paaštrinau viską slėpdama. Sakot, geriau iš karto pasakyti, jog atsivesiu kavalierių į namus ir prieš tai nė nemėgint nors truputį sušvelninti mamos mąstymo? Žinot, gaila draugo - dar, žiūrėk, gyvą suės.
QUOTE(Kliamka @ 2011 11 04, 22:15)
Na aš ne mama, bet nuomonę turiu.

Geriausia būtų jei tavo draugas ateitų pas mamą mandagiai pasikalbėti, kokių saldainių atneštų.

Turi sudaryt gerą įspūdį (tikiuosi jis toks ir yra natūraliai). Na jis turi parodyt, kad jis rūpinsis jos dukra ne blogiau nei ji pati. Dažniausiai tėvai apsiramina kai pamato realią stuacija, ne tik pasakojimus ir dar tik iš vienos pusės. Dbr jai baisu, nes nežino su kuo leidi laiką. Žinoma jai esi vaikas brangiausias, ką tik iš paauglystės išlipęs. Bet gyvenimas yra tavo, su mama amžinai negyvensi. Gal paskui visada gailėsies jei dbr mamos paklausysi. 9 metai tai anoks čia skirtumas. Po penkiu metu to skirtumo bus kaip nebuta. Aš dar su vyresniu eičiau jei tik aplinkybės leistų. Galvok širdimi, o ne protu.
Che, su saldainiais gera idėja, nes mano mama - tikra smaližė.

Dėl gero įspūdžio sudarymo, manau, jam net nesistengiant tai pavyktų. Bet visa bėda - išankstinis nusistatymas. Pradedant nuo metų ir baigiant jo miestu, nes mano mamai žiauriai nepatinka būtent tas miestas ir būtent ten mano, jog gyvena vien banditai. Tai kažin, ar geras paliktas įspūdis ištrintų tuos jos įsitikinimus, ar vis tiek manytų, jog jis - tik mandagus, bet vis tiek koks suteneris?
Ir aš tikrai mažų mažiausiai noriu paklausyti savo mamos ir su juo nedraugauti. Jei matyčiau kažkokią realią problemą tarp mūsų, būtų kas kita. O dabar visa problema - mama. Žinau, jog ji protinga ir man linki gero, bet šiuo atveju ji nemato, jog aš ir esu laiminga būtent su juo, o ne be jo.
QUOTE(Vitulka @ 2011 11 04, 22:17)
nereikėjo meluot iš pat pradžių. Jums gėda dėl jo amžiaus? vengiat supažindint su tėvais ir pan. O kaip jis pats į tai reaguoja, kad nepažindinat? aš tai blogai jaučiuos, kai draugas vengia, kad susitikčiau su jo tėvais
supažindinkit su tėvais, neslėpkit. Pamatysit, mama susigyvens su tuom, jei matys, kad tarp jūsų viskas tikra
Aš ir pati galvoju, jog nereikėjo meluot. Bet šaukštai po pietų, durnų sprendimų nebeanuliuosiu ir dabar jau reikia srėbt ką pridirbau. O dėl amžiaus man tikrai ne gėda, man tiesiog buvo baisu pagalvojus apie mamos reakciją. Nes ji man visada kalė į galvą, jog reikia bendrauti su savo amžiaus vaikinais, o aš šmaukšt ir padariau atvirkščiai.
O pats draugas ne sykį sakė, jog jam nesunku, jog tikrai gali atvažiuot ir susipažint, ramino, kad viskas būtų gerai ir jis tikrai patiktų mamai. Bet jis supranta mano nerimą ir kantriai laukia, kol man nustos drebėti kinkos.

Net kvaila kažkaip, kad susitikimo su mano mama bijo ne vaikinas, o aš.
Bet, žiūriu, visos patariat tą patį - suorganizuot susitikimą. Matyt, teks nugalėt baimę. Gal blogiau nebus.
QUOTE(imeldutia @ 2011 11 05, 01:02)
as pati dar tik panasaus amziaus esu.. siek tiek vyresne, bet suprantu tiek jus, tiek jusu mama.. mamai zinoma labai baisu, kad jos dukryte su VYRU susitikineja.. taciau nereikejo ir paciai tiek meluot.. kazkaip savaime po tiek melo kyla nepasitikejimas.. manau buvo galima is pat pradziu kazkaip pradet uzsimint mamai apie drauga, kaip jums gera kartu.. kad turite bendru interesu ir pan.. veliau galima pradet pasakot apie jo uzsiemimus, is ko naturaliai iseitu kalba apie jo amziu.. bet jau tada mama butu nuteikta, kad jis geras zmogus.. ir tada jau galima butu suorganizuot koki mamos ir draugo susitikima.. na cia mano nuomone.. o jeigu ir eidavot su juo i pasimatymus, tai reikejo pranest mamai kur busit, ka veiksit, kada grisit.. jeigu kazkiek veluojat, praneskit.. negi taip sunku? galiausiai mama igautu ta pasitikejima jumis ir viskas butu ok
Tai va, va. Ir man dabar begalvojant (o apie šitą reikalą mąstau labai dažnai) pradeda matytis, kad buvau labai jau durna šitaip besielgdama.

Ir dabar mažų mažiausiai noriu toliau kažką meluot, noriu išsiaiškinti ir įrodyti mamai, kad neverta nerimauti. Bet dabar jau toks metodas nebelabai pagelbėtų. Ar visgi manot, jog būtent tokiais švelniais užsiminimais apie jį ir reikia pradėti "jaukintis" mamos pasitikėjimą? Bet kai dabar ji šitaip nerimauja, tikriausiai, dar labiau pražiltų, jeigu imčiau ir pasakyčiau, kad išeinu į pasimatymą su, jos manymu, suteneriu.