na aš kai esu dar jauna,tai man viskas praėjo nesunkiai,nors tikėjaus,kad bus baisiau. Per nėštumą nebuvo man nei bloga, jauciaus labai gerai ir laukiau kas bus,koks tas naujas gyvenimas atrodys,kai atsiras kažkas kuriuo turėsiu rūpintis visą gyvenimą. Turėjau,pagal daktarų skaičiavimus pagimdyt lapkričio 27d.(2005metai),bet mažutis pasibeldė anksčiau. Savaitę prieš tą datą,tai atsimenu buvo sekmadienis,mes buvom svečiuose,viskas buvo gerai,vakare pradėjo kaip ir skaudėti pilvuką po biškį,bet nekreipiau dėmesio. Kitą dieną tie skausmai kartojosi kas pusvalandį ir jau daug skaudesni. Pirmadienio nakti prasikankinau skausmuose,nemiegojau visą nakti,gerai,kad vyras buvo šalia tai kai eteidavo skausmas įsikibdavau į jį smarkiai ir pasidarydavo geriau. Ryte pasiskambinau sesei (ji buvo pagimdžiusi prieš porą mėnesiu) paklausiau ar jau laikas... ir nubėgo vandenys,tada mes už tašių ir tiesiai į klinikas. Ten vos jau paėjau,nes laikas buvo gimdyti. Daktarė man sakė kad būčiau jau namie pagimdžius. Nuvežė mane iškart į gimdyklą ir paliko su vyru,sako kai pajusi kad ateina tai kvieskit mus. Kokia valandą vaikštinėjau po palatą įsitvėrus vyrui i parankę ir... 15.17 išlindo mano mažutis. gimdymas užtruko kokia 15min. neleido man jokių vaistų nuo skausmo,akušerė kuri mane priėmė labai pagyrė,kad taip kantriai ir labai šauniai viską ištvėriau. Man buvo viskas gerai.Vyras per patį gimdymą išėjo,bet šeip visą laiką buvo šalia,už tai jam esu labai dėkinga,nežinau ar viena bučiau iškentėjus. Tik va mūsų naujagymiui buvo negerai,mažius kitą dieną gavo antibijotikų,nes buvo karujo užkrėtimas ir tiksliai negalėjo pasakyti nuo ko,bet viskas praėjo ir dabar augam sveiki ir gražūs!
bėje klinikose mes išbuvom 10 dinų,tai labai pasiilgau visų ir begalo norėjau kuo greičiau gryšti namo.
