keistas dalykas. Negaliu ir niekada neatleisiu mane iskaudinusiems zmonem (kurie skaudina fiziskai ir psichologiskai). Pykcio ant ju nelaikau, tiesiog pakeiciau savo poziuriu i juos , ziuriu i juos kaip i siuksles...
jokio asmeninio kontakto ir tiek
pastebejimas, nzn ar cia sutapimas, bet kiekvienas zmogus kuris mane stipriai iskaudino, jam/jai gyvenime nepasiseke. (nepasiseke turiu omenyje , pvz vaikinas kuris mokykloj is mane tyciojosi ,zemino skaudino fiziskai,psichologiskai kai as buvau viena ir niekas man negalejo padet...jam gyvenimas susikloste taip kad 8 m praleis kaleime uz vagyste ir prarado visus savo draugus, kitas asmuo- iniko i narkotikus, alkoholi,susigadino reputacija pries visa lietuva ir kalba kaip
debilas, kita moteris kuri pyktybiskai man stengesi i gelti del mano isvaizdos- susigo tuberkulioze, kita moteris mire nuo galvos smegenu auglio
galeciau testi. Ziauru. Man ju net gaila
supuve zmones, kaip gyvates pritvinke nuodi patys save susinaikino. Gyvenimas pats uz viska atlygina 10 kart stipriau,
taigi darykime gerus darbus:)mano patarimas: atsiriboti nuo iskaudinusiu zmoniu ir galvoti apie svarbesnius dalykus kurie teikia dziaugsma ir geras emocijas